Volvo: kurios šalies, kam priklauso, saugumo istorija, XC modeliai ir Volvo Lietuvoje

Kas yra Volvo

Volvo (oficialiai Volvo Car AB, prekiauja kaip Volvo Cars) – Švedijos automobilių gamintoja, kurios būstinė yra Torslandoje, Geteborgo dalyje. Bendrovė gamina visureigius, universalus ir sedanus, o jos įvaizdžio pagrindas – saugumas ir skandinaviškas dizainas. Nuo 2010 m. Volvo Cars priklauso Kinijos Geely Holding, kuri valdo 78,7 % akcijų. 2025 m. Volvo pagamino 710 042 automobilius, jos pajamos siekė 357,3 mlrd. Švedijos kronų, o darbuotojų buvo 42 600.

Svarbu žinoti, kad Volvo – ne viena bendrovė. Lengvųjų automobilių gamintoja Volvo Cars nuo 1999 m. atskirta nuo sunkvežimių, autobusų ir statybinės technikos gamintojos AB Volvo – jas sieja tik bendras ženklas ir bendrai valdomas Volvo muziejus Geteborge. Lietuvoje Volvo – penkta pagal paplitimą lengvųjų automobilių markė, ypač mėgstama dėl universalų ir visureigių. Šis profilis – automobilių markių katalogo dalis.

Volvo – lotyniškai „aš rieduosiu“: vardas, gimęs guolių gamykloje

Volvo vardą sugalvojo ne automobilių, o guolių gamintoja SKF. 1915 m. gegužės 11 d. ji užregistravo prekės ženklą Volvo – lotyniškai „aš rieduosiu“ – ketindama juo pavadinti specialią guolių seriją Amerikos rinkai. Keli bandomieji guoliai su šiuo užrašu buvo pagaminti, tačiau į rinką neišleisti, o SKF visiems gaminiams naudojo savo ženklą. Įdomu, kad registruojant ženklą jo paskirtyje buvo nurodyti ir automobiliai.

Prie vardo sugrįžta 1927 m., kai SKF įkūrė dukterinę automobilių bendrovę Geteborge. Generaliniu direktoriumi paskirtas ekonomistas Assaras Gabrielssonas, techniniu vadovu – inžinierius Gustafas Larsonas. Pirmasis Volvo ÖV 4 išriedėjo iš surinkimo linijos 1927 m. balandžio 14 d. Jau nuo pirmųjų dienų įmonė deklaravo principą, tapusį jos tapatybe: „Automobiliais vairuoja žmonės. Todėl pagrindinis principas viskam, ką kuriame Volvo, yra ir turi likti saugumas.“

Volvo ženklas – geležies simbolis

Apskritimas su į viršų dešinėn nukreipta rodykle yra senovės graikų alcheminis geležies simbolis – užuomina į tvirtą švedišką plieną, kuriuo šalis didžiavosi. Įstriža juosta per radiatoriaus groteles pradžioje buvo techninis sprendimas ženklui pritvirtinti, bet vėliau tapo neatsiejamu Volvo veido elementu. Ženklas ne kartą supaprastintas; dabartinė jo versija plokščia, be chromo ir šešėlių.

Saugumas: trijų taškų diržas, atiduotas visiems

Volvo saugumo reputacija turi realų pagrindą. 1944 m. PV modelyje įrengtas laminuotas priekinis stiklas. Penktajame dešimtmetyje Volvo inžinierius Nilsas Bohlinas, remdamasis „Vattenfall“ inžinierių darbais, išrado ir užpatentavo šiuolaikinį trijų taškų saugos diržą. 1959 m. jis tapo standartine visų Volvo automobilių įranga, o Volvo patentą atvėrė ir leido kitiems gamintojams diržą naudoti nemokamai – saugumo labui.

1964 m. Volvo sukūrė pirmąją į galą atgręžtą vaikišką kėdutę, 1991 m. pristatė šoninio smūgio apsaugos sistemą SIPS ir trijų taškų diržą galinės sėdynės viduryje, 1994 m. – šonines oro pagalves, o 1998 m. – apsaugos nuo kaklo traumų sistemą WHIPS. Šiandien naujuose Volvo standartiškai montuojamos pažangios vairuotojo pagalbos sistemos, o autonominio vairavimo programinę įrangą kuria Volvo priklausanti „Zenseact“.

Nuo PV444 iki „Volvo 240“: modeliai, kuriuos žino visi

1944 m. pristatytas, bet tik 1947 m. pradėtas gaminti PV444 buvo mažiausias tuometis Volvo, tačiau tapo daugiausia pagamintu to meto Volvo modeliu ir atvėrė kelią į pelningą JAV rinką. Šeštajame dešimtmetyje pasirodė „Amazon“ (122), o 1961 m. – sportinis P1800 kupė. Nuo 1966 m. 140 serijos Volvo naudojo triženklius pavadinimus: pirmasis skaitmuo reiškė seriją, antrasis – cilindrų skaičių, o trečiasis – durų skaičių. Taip atsirado „kampuotieji“ 240, 740 ir 940, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje – 850 su skersai įrengtu penkių cilindrų varikliu.

Dešimtojo dešimtmečio viduryje Volvo perėjo prie raidžių ir skaičių sistemos. S žymi sedaną, V – universalą (angl. versatile), C – kupė ar kabrioletą, o XC (Cross Country) iš pradžių žymėjo padidinto pravažumo V70 universalą, vėliau – visus visureigius. Elektromobilių eroje atsirado EX (elektriniai visureigiai) ir ES (elektriniai sedanai).

Modelis	Tipas	Gaminamas
Volvo 240	sedanas, universalas	1974–1993
Volvo 850	sedanas, universalas	1991–1997
Volvo V70 / XC70	universalas / padidinto pravažumo universalas	1996–2016
Volvo XC90	didelis visureigis	nuo 2002
Volvo XC60	vidutinis visureigis	nuo 2008
Volvo V60 / S60	universalas / sedanas	nuo 2000 (S60), 2010 (V60)
Volvo XC40	kompaktinis visureigis	nuo 2017
Volvo EX30	mažas elektrinis visureigis	nuo 2023
Volvo EX90	didelis elektrinis visureigis	nuo 2023

Populiariausių Volvo modelių kartos

Naudotų Volvo rinkoje svarbu žinoti, kuriai kartai priklauso automobilis: skiriasi platforma, varikliai ir įranga. Fordo laikų Volvo (iki 2010 m.) dalijosi technika su Ford Mondeo ir S-Max, o Geely laikų modeliai sukurti ant naujų Volvo SPA ir CMA platformų.

Modelis	Kartos (gamybos metai)
Volvo V70	I (1996–2000), II (2000–2007), III (2007–2016)
Volvo XC90	I (2002–2014), II (nuo 2014)
Volvo XC60	I (2008–2017), II (nuo 2017)
Volvo S60	I (2000–2009), II (2010–2018), III (nuo 2018)
Volvo V40	I (1995–2004), II (2012–2019)

Lietuvoje ypač gausu antrosios ir trečiosios kartos V70 bei XC70 su penkių cilindrų D5 dyzeliniais varikliais. Penkių cilindrų eiliniai varikliai, kuriuos Volvo pradėjo naudoti 850 modelyje, ilgai buvo markės skiriamasis bruožas. Pirmosios kartos XC90 ir XC60 taip pat dažni: pusė registre esančių XC60 pagaminti 2013 m. arba anksčiau. Naujosios kartos Volvo turi tik keturių cilindrų variklius, dažnai su hibridine sistema.

Ford, o vėliau Geely: kaip Volvo tapo Kinijos įmonės dalimi

1999 m. AB Volvo pardavė lengvųjų automobilių padalinį JAV „Ford Motor Company“ už 6,47 mlrd. dolerių. Fordo laikais Volvo dalijosi platformomis su Ford Focus, Mondeo ir kitais modeliais, tačiau per 2008 m. finansų krizę Ford ėmė pardavinėti premium markes. 2010 m. kovo 28 d. Ford už 1,8 mlrd. dolerių – gerokai mažiau, nei pats mokėjo, – pardavė Volvo Cars Kinijos „Geely Holding“. Valdybos pirmininku tapo Geely įkūrėjas Li Shufu.

Geely laikais Volvo atnaujino visą modelių gamą. Bendrovė sukūrė naujas modulines platformas, atsisakė didelių šešių ir aštuonių cilindrų variklių, o visus modelius perkėlė prie keturių ar trijų cilindrų benzininių ir dyzelinių variklių bei hibridų. Su Geely sukurta ir CMA platforma, kuria remiasi Volvo XC40, Lynk & Co ir Polestar automobiliai. 2021 m. spalį Volvo Cars akcijos įtrauktos į Stokholmo biržą. Volvo valdo 18 % elektromobilių gamintojos Polestar, o 30 % Lynk & Co akcijų 2024 m. lapkritį pardavė Zeekr.

Volvo lenktynėse: nuo Safario ralio iki „skraidančios plytos“

1959 m. Volvo įkūrė savo sporto skyrių, ir jau septintojo dešimtmečio pradžioje švedų automobiliai sėkmingai lenktyniavo ralyje. Skyriui vadovavęs Gunnaras Anderssonas į komandą pakvietė Carlą-Magnusą Skoghą, Tomą Traną ir Ewy Rosqvist. 1964 m. Volvo daug investavo į sunkųjį Safario ralį Afrikoje, o 1965 m. jį laimėjo Jogindero ir Jaswanto Singhų iš Volvo pasiskolintas ir perdarytas PV544.

Devintajame dešimtmetyje kampuotas Volvo 240 Turbo, dėl formos pramintas „skraidančia plyta“, lenktyniavo Europos kėbulinių automobilių čempionate. 1985 m. Ruedi Eggenbergerio vadovaujama gamyklinė komanda su pilotais Gianfranco Brancatelli ir Thomu Lindströmu šį čempionatą laimėjo, o 240T sėkmingai lenktyniavo ir Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje.

Elektrifikacija: tikslas 2030 m. atšauktas

2021 m. Volvo paskelbė planą iki 2030 m. parduoti tik elektromobilius. Bendrovė pristatė elektrinius XC40 Recharge, C40, EX30, EX90, ES90 ir 2026 m. EX60, su Švedijos „Northvolt“ planavo bendrą baterijų gamyklą. Tačiau 2024 m. Volvo šio tikslo atsisakė, motyvuodama pramonės sunkumais. 2025 m. pavasarį dėl prekybos neapibrėžtumo Volvo paskelbė panaikinsianti 3 000 darbo vietų.

Tais pačiais 2025 m. balandį į generalinio direktoriaus postą sugrįžo 2012–2022 m. Volvo vadovavęs Håkanas Samuelssonas, pakeitęs Jimą Rowaną. Rugsėjį paskelbta, kad jo įpėdiniu ne vėliau kaip 2027 m. spalį taps tuometis Škoda vadovas Klausas Zellmeris.

Volvo Lietuvoje: penkta pagal paplitimą markė

Regitros atvirais duomenimis (2026 m. liepos 3 d.), Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo 113 527 lengvųjų Volvo automobilių, iš jų 99 287 turėjo teisę dalyvauti viešajame eisme. Tai 6,7 % visų eisme dalyvaujančių lengvųjų automobilių ir 5-oji vieta tarp markių. Pusė registre esančių Volvo pagaminti 2008 m. arba anksčiau, o dyzeliniai sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius.

#	Modelis	Eisme (vnt.)	Pusė pagaminta iki (metai)
1	XC60	21 479	2013
2	V70	15 951	2005
3	XC90	13 728	2007
4	S60	9 699	2004
5	V60	6 882	2014
6	V50	6 713	2007
7	XC70	6 282	2008
8	S80	5 338	2006
9	V40	3 881	2013
10	S40	1 942	2005

Degalai	Automobilių	Dalis
dyzelinas	87 072	76,7 %
benzinas	11 341	10,0 %
benzinas ir dujos	6 707	5,9 %
benzinas ir elektra (hibridai)	4 189	3,7 %
dyzelinas ir elektra (hibridai)	2 052	1,8 %
benzinas/suskystintos naftos dujos	1 173	1,0 %
elektra	682	0,6 %

Naujų Volvo per metus Lietuvoje įregistruojama apie 500–700 – dauguma Volvo į šalį atvežami naudoti.

Metai	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024	2025	2026 (I pusm.)
Nauji Volvo	413	440	404	490	513	570	684	625	301

Kur gaminami Volvo automobiliai

Pagrindinė gamykla nuo 1964 m. veikia Torslandoje, Geteborge, – joje gaminami V60, XC60, V90 ir XC90. Gento gamykla Belgijoje veikia nuo 1965 m. ir gamina XC40, C40, S60, V60 bei EX30. JAV, Ridžvilyje, Pietų Karolinoje, nuo 2018 m. gaminami S60 ir EX90, o Kinijoje Volvo automobiliai gaminami Čengdu (S60L, XC60, EX30, EX90), Dačinge (S90) ir Geely gamykloje Luqiao (XC40). Malaizijoje, Šah Alame, Volvo automobiliai surenkami nuo 1967 m., Indijoje, Bangalore, – nuo 2017 m. Kėbulo dalys gaminamos Olofströme, variklių dalys ir stabdžių diskai – Floby, Švedijoje. Varikliai gaminami Skövdėje, Švedijoje, ir Džangdziakou, Kinijoje, – nuo 2022 m. šios gamyklos priklauso Volvo ir Geely bendrai variklių bendrovei „Aurobay“.

Kitos Geely grupės markės – Polestar, Zeekr ir Lynk & Co. Visas markių sąrašas – automobilių markių kataloge.