Automobilių gamintojai neskuba pereiti tik prie elektromobilių gamybos

„Volvo“ atsisakė planų iki 2030 m. pereiti prie išskirtinai elektromobilių prekybos

Visame pasaulyje puikiai žinomas Švedijos automobilių gamintojas „Volvo Cars“ atsisakė savo plano iki 2030 m. pereiti prie prekybos tik elektra varomais automobiliais. Toks sprendimas priimtas dėl silpnėjančios grynai baterijomis varomų automobilių paklausos^[1].

Paskelbus šią naujieną „Volvo“ akcijos atpigo daugiau kaip 4 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius jų vertė sumažėjo net 12 proc. Bendrovė neseniai taip pat pranešė apie nuviliančias pirmojo ketvirčio pajamas ir kol kas pateikia gana niūrias prognozes likusiems metams.

Dėl to tenka sumažinti ambicijas, ilgą laiką sietas su elektromobiliais. Užuot siekusi tapti išskirtinai tik elektrinių automobilių gamintoja, „Volvo“ dabar siekia, kad 90-100 proc. jos pasaulinių pardavimų apimties iki 2030 m. sudarytų elektrifikuoti automobiliai. Likę 0-10 proc. prireikus galės būti ribotas lengvų hibridinių modelių skaičius. Iki šio dešimtmečio vidurio „Volvo“ vis dar tikisi gaminti 50-60 proc. elektrifikuotų automobilių.

Bendrovė pažymi, kad šiuo metu 26 proc. jos gaminių sudaro visiškai elektriniai automobiliai. Antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, jos bendra elektrifikuotų automobilių dalis, įskaitant elektromobilius ir iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, sudarė 48 proc.

Susižavėjimas elektromobiliais blėsta

Automobilių ir elektromobilių rinkos ekspertai pastebi, kad šiuo metu globaliai auga hibridinių transporto priemonių paklausa ir mažėja grynai elektrinių automobilių perkamumas. Tai lemia gamintojų priimamus sprendimus ir ateities planus bei prognozes. Pavyzdžiui, vienos iš žinomiausių elektromobilių gamintojos „Tesla“ pelno maržos nuolat mažėja, o augimas lėtėja nuo 2023 m.

„Akivaizdu, kad perėjimas prie elektrifikacijos nebus linijinis, o klientai ir rinkos pereis prie elektrifikacijos skirtingu greičiu. Toliau esame pragmatiški ir lankstūs, kartu išlaikydami pirmaujančias pozicijas elektrifikavimo ir tvarumo srityse“, – dabar teigia „Volvo“ atstovai.

Ekspertai šiuo metu pastebi, kad vyriausybinės subsidijos atsinaujinančiosios energijos transporto priemonėms anksčiau skatino vartotojus pirkti visiškai elektrinius automobilius, tačiau šioms lengvatoms nustojus galioti ir mažėjant žalios naftos kainoms, patrauklumas turėti visiškai elektrifikuotą transporto priemonę sumažėjo.

„Volvo“ atstovų teigimu, prie to prisidėjo ir lėtesnis nei tikėtasi įkrovimo infrastruktūros diegimas bei papildomas netikrumas, kurį sukėlė neseniai įvairiose rinkose nustatyti tarifai elektra varomiems automobiliams.

Tačiau Kinijos bendrovei „Geely“ priklausanti „Volvo Cars“ yra tik viena iš naujausių didelių automobilių gamintojų, kuri sumažino savo ambicingus planus pereiti prie vien tik elektrinių transporto priemonių.

Vasaros viduryje Prancūzijos automobilių gamintojos „Renault“ generalinis direktorius Luca De Meo įspėjo, kad klientai dar nėra pasirengę pereiti prie baterijomis varomų transporto priemonių. Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Porsche“ taip pat sumažino savo tikslą 80 proc. pardavinėti tik visiškai elektra varomas transporto priemones. Kiti pagrindiniai automobilių gamintojai, įskaitant „Ford“ ir „Fiat“, taip pat išreiškė susirūpinimą, kad tik elektra varomų automobilių planai iki 2030 m. gali būti pernelyg ambicingi.“

Elektromobiliai išpopuliarėjo staiga, greitai gali būti ir pamiršti

Elektromobilių pardavimai labai išaugo prieš keletą metų ir piką pasiekė neseniai: 2020 m. keliuose važinėjo 10 mln. elektromobilių, o 2023 m. – 45 mln^[2].

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) teigia, kad iki 2035 m., jei norime iki šio amžiaus vidurio pasiekti nulinį energijos suvartojimą, pasaulyje turės būti 790 mln. elektromobilių. Tai reiškia, kad kiekvienais metais pardavimai turi augti 27 proc.

Tačiau pastaruoju metu kyla vis daugiau abejonių dėl tokių siekių. didžiausios pasaulyje elektromobilių gamintojos „Tesla“ pasauliniai pardavimai pirmąjį 2024 m. ketvirtį buvo mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Europoje elektromobilių pardavimai paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo daugiau nei proc.

Vis daugiau žmonių teigia, kad nuo elektra varomų automobilių juos atbaido didelės išlaidos. Vidutinė naujo elektromobilio kaina JAV yra daugiau nei 60 000 JAV dolerių. Vidutinė kaina Kinijos vartotojui yra apie 30 000 JAV dolerių. Tačiau įprastinį automobilį galima įsigyti nepalyginamai pigiau, o dabartinės ekonominės įtampos metu vis daugiau žmonių renkasi labiau taupų ir patikimą tradicinio automobilio variantą.

Elektromobilių skaičius pasaulyje vis dar auga

Tačiau šiuo metu vis dar skaičiuojama, kad elektromobilių skaičius pasaulyje toliau auga. Tai rodo naujausi Vokietijoje atlikti tyrimai.

Saulės energijos ir vandenilio tyrimų centras (ZSW) pranešė, kad 2023 metų pabaigoje keliuose buvo virš 43 mln. automobilių su elektriniais varikliais – maždaug 50 proc. daugiau nei metais anksčiau. Į šį skaičių įeina grynai elektriniai automobiliai, įkraunami hibridai ir elektromobiliai su ridos ilgintuvu.

ZSW duomenimis, Kinijoje buvo 23,4 mln. tokių automobilių, t. y. daugiau nei pusė visų esančių pasaulyje. Antroje vietoje yra JAV, nors jos gerokai atsilieka, – 4,8 mln. transporto priemonių. Trečioje vietoje – Vokietija su 2,3 mln. elektromobilių, lenkianti Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, kuriose yra atitinkamai 1,6 ir 1,5 mln. tokių automobilių.

2023 metais didžiausi grynai elektrinių transporto priemonių ir įkraunamų hibridų gamintojai buvo Kinijos prekės ženklas BYD – šiek tiek daugiau nei 3 mln. naujų registracijų, „Tesla“ – 1,8 mln. ir VW – 1 mln. BMW buvo šeštoje vietoje su šiek tiek mažiau nei 570 000 transporto priemonių, o „Mercedes“ – dešimtoje vietoje su šiek tiek daugiau nei 400 000 transporto priemonių. Suvestiniais naujų registracijų duomenimis, du labiausiai paplitę automobiliai su elektrine pavara priklauso elektromobilių pradininkei „Tesla“: „Model Y“ – beveik 2,5 mln. automobilių ir „Model 3“ – geri 2,3 mln. automobilių.

Kol kas Lietuvoje taip pat vis dar yra registruojama nemažai elektromobilių. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota iš viso 870 lengvųjų keleivinių elektromobilių – tai 484 grynieji elektromobiliai ir 386 – iš išorės įkraunamų hibridų.

Per vieną mėnesį įregistruota 18,7 proc. daugiau elektromobilių nei per birželį ir net 32,2 proc. daugiau nei pernai liepą.

Skelbiama, kad Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre rugpjūčio 1 d. iš viso buvo 23 809 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 13 921 – grynasis elektromobilis ir 9 888 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre buvo 482 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 476 – grynieji elektromobiliai ir 6 – iš išorės įkraunami hibridai.

LEA duomenimis, didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko toliau dyzelinu varomoms transporto priemonėms – jos sudarė 65,37 proc. visų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,73 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Pernai Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc.