Susisiekimui su karinėmis savivaldybėmis gerinti kasmet „atitekės“ iki 5 mln. eurų
Lietuvos savivaldybės, kurių teritorijose jau veikia arba artimiausiais metais bus steigiami kariniai poligonai, sulauks papildomos valstybės paramos. Prezidentūroje vykusio Regionų forumo metu pasirašytas susitarimas tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) įtvirtino finansines, infrastruktūrines ir švietimo priemones, skirtas stiprinti regionus, susijusius su gynybos veikla.
Kaip skelbiama, dokumentą pasirašė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis[1].
Pagal susitarimą, savivaldybės, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai, gaus dalį gynybos finansavimo – nuo 0,3 iki 0,5 proc. metinio BVP, skirto gynybai. Šios lėšos bus naudojamos socialinei bei inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.
Taip pat numatyta iki 5 milijonų eurų kasmet skirti vietinės reikšmės kelių remontui ir susisiekimo su karinėmis teritorijomis gerinimui. Iki 2030 metų iš Valstybės gynybos fondo kasmet bus investuojama po 25 milijonus eurų civilinės saugos programoms, iš kurių dalis bus skirta karo komendantūrų ir savivaldybių bendradarbiavimui, kontrmobilumo priemonėms bei mobilizacijos pareigūnų veiklai stiprinti.
Memorandumu iki 2030-ųjų numatyta skirti po 25 mln. eurų civilinės saugos programoms. Mick Latter / Pexels
Finansinė duoklė Šaulių sąjungai ir kitoms pilietinio pasipriešinimo programoms
Memorandumu skiriamas didelis dėmesys visuomenės ir jaunimo pilietiniam ugdymui. Pilietinio pasipriešinimo mokymams kartu su Lietuvos šaulių sąjunga bus skiriama ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų kasmet, o jaunųjų šaulių būrelių plėtrai ir pilietiškumo ugdymo pamokoms – 1,3 milijono eurų.
Iki 2028 metų daugiau nei 600 tūkstančių eurų bus investuota į projektus, stiprinančius gyventojų kompetencijas dronų valdymo ir inžinerijos srityse. Savivaldybėse taip pat bus kuriami visuotinės gynybos centrai, kuriuose bus mokoma pilietinio pasipriešinimo, šaudymo ir technologinių įgūdžių.
Kibernetinio saugumo stiprinimui iki 2028 metų numatyta iki 1,2 milijono eurų. Šios lėšos bus naudojamos jungtiniams saugumo operacijų centrams apskrityse steigti ir savivaldybių informaciniam atsparumui stiprinti. Pasak LSA prezidento Audriaus Klišonio, susitarimas – tai ilgo dialogo su Krašto apsaugos ministerija rezultatas, užtikrinantis, kad savivaldybės bus realiai įtrauktos į šalies gynybos stiprinimą ir iš to gaus apčiuopiamos naudos.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad rudenį Seime planuojama svarstyti įstatymo projektą, kuris įteisins susitarime numatytas priemones ir užtikrins finansinę paramą savivaldybėms, priimančioms poligonus. Ministrės teigimu, vienas iš planuojamų poligonų turėtų būti apie 20 tūkstančių hektarų dydžio, o kaip tinkamiausia vieta jam šiuo metu įvardijama pietų Lietuva.
Kazlų Rūda prašo kompensacijų už karinio poligono keliamus ribojimus
Apie 30 procentų Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos patenka į karinio poligono apsaugos zoną, todėl čia taikomi griežti statybų, verslo ir žemės ūkio ribojimai. Šie apribojimai, anot mero Manto Varaškos, stabdo miesto ekonominį augimą, mažina investicijas ir blogina gyvenimo kokybę. Vien dėl draudimo statyti vėjo jėgaines savivaldybė kasmet netenka apie 1,5 mln. eurų, o dėl nuolatinių šaudymo pratybų ir dronų veiklos draudimų nukenčia tiek vietos verslas, tiek gyventojų kasdienybė.
Dar rugpjūtį Kazlų Rūdos savivaldybė pareiškė siekianti, kad nuo 2026 metų valstybė pradėtų mokėti kompensacijas už patiriamus ribojimus. Planuojama, jog šios lėšos būtų nukreiptos į viešosios infrastruktūros, socialinių paslaugų ir gyvenamųjų teritorijų plėtrą.
Pasak mero, tokia parama leistų atkurti socialinį teisingumą savivaldybėse, kurios dėl karinių objektų praranda plėtros galimybes. Liepos pabaigoje M. Varaška su europarlamentaru Aurelijumi Veryga aptarė galimus valstybės ir Europos Sąjungos paramos būdus bei siūlymus dėl tiesioginių kompensacijų karinėms savivaldybėms.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad savivaldybių, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai, poreikiai bus vertinami individualiai. Jos teigimu, naujo įstatymo kurti nereikia – pakaks keisti esamus teisės aktus ir įtvirtinti nuolatinį finansavimo mechanizmą.
Savivaldybės siūlo, kad į jį patektų didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis, specialios dotacijos keliams ir infrastruktūrai bei kompensacijos už triukšmą, taršą ir kitus gyvenimo kokybę mažinančius veiksnius.
