Kalvarijos savivaldybė: meras, gyventojai, seniūnijos, taryba ir naujienos

Kas yra Kalvarijos savivaldybė

Kalvarijos savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, prie Lenkijos sienos. Ji sudaryta per 1999 m. savivaldybių reformą iš pietinės buvusio Marijampolės rajono dalies ir nedidelio Vilkaviškio rajono ploto. Centras – Kalvarija, likusią savivaldybės dalį sudaro kaimai ir miesteliai Sangrūda, Liubavas, Akmenynai.

Per savivaldybę eina „Via Baltica“ magistralė, todėl Kalvarija yra vienas pagrindinių Lietuvos vartų į Lenkiją ir Vakarų Europą; netoli yra Suvalkų koridoriumi vadinama pasienio zona, kurioje rengiamos NATO pratybos.

Kalvarijos skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kalvarija – viena mažiausių ir ekonomiškai silpniausių Lietuvos savivaldybių. Vidutinė bruto alga (apie 1 977 eurai 2026 m. II ketv.) yra trečia mažiausia šalyje, ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų – vieni mažiausių, o valstybės dotacijos sudaro 47 % biudžeto pajamų (trečia didžiausia dalis). Socialinės pašalpos gavėjų tūkstančiui gyventojų – trečia daugiausia Lietuvoje, registruotas nedarbas (10,7 %) – vienas didžiausių tarp savivaldybių (54-a vieta iš 60, kai 1 – mažiausias).

Įdomu tai, kad vaikų dalis (14,3 %) čia didesnė nei daugumoje regionų, o pensinio amžiaus žmonių – mažesnė už šalies vidurkį. Vis dėlto per dešimtmetį gyventojų sumažėjo daugiau nei 17 %, todėl 2027 m. rinkimuose taryba sumažės nuo 21 iki 17 narių – Kalvarija yra viena iš trijų savivaldybių, kuriose keičiasi tarybos dydis.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Nerijus Šidlauskas (rinkimuose iškėlė Politinis komitetas „Siekime kartu“); prisiekė 2023 m. balandžio 17 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 5
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 4
• Politinis komitetas „Siekime kartu“ – 3
• Lietuvos socialdemokratų partija – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Liberalų sąjūdis – 2
• Darbo partija – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkama 17 tarybos narių ir meras. Tarybos narių bus 4 mažiau nei 2023 m., nes sumažėjo gyventojų.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 11 375, 2026 m. – 9 421 (–17,2 %). Pagal gyventojų pokytį tai 44-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 40,5 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,3 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 21,2 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 48 vaikai (5,1 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –128. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –42, iš jų vidaus migracijos saldo – –64.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 1 977 € (neto – 1 265 €). Tai 76 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 58-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 9,2 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,7 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 54-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 14,6 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruotas 681 bedarbis.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 263 ūkio subjektai – 27,9 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 2 679 samdomi darbuotojai, arba 284 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Ekonomikos pagrindas – žemės ūkis ir su tranzitu susijusios paslaugos prie „Via Baltica“: degalinės, logistika, maitinimas. Pramonės įmonių nedaug, darbo vietų tūkstančiui gyventojų – mažiau nei vidutiniškai, todėl dalis gyventojų dirba Marijampolėje. Turizmas silpnas – apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo tik apie 3 tūkst. svečių, nors prie Orijos ir Jurgežerių ežerų yra poilsiaviečių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 25,2 mln. eurų pajamų – 2 671 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 16). Palyginti su 2021 m. (14,1 mln. eurų), pajamos išaugo 78 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 47,9 % pajamų, valstybės dotacijos – 47,0 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 24,3 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (36,9 %), socialinei apsaugai (23,4 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (9,4 %).

Geografija ir gamta

Savivaldybė užima 440 km² – 0,7 % Lietuvos ploto. Ji yra Sūduvos aukštumoje: šiaurėje vyrauja lygumos, pietuose – kalvos; aukščiausia vieta – Aistiškių kalva (246,1 m). Per savivaldybę teka Šešupė su intaku Kirsna, telkšo 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos, Janavas ir Šarkis. Miškai užima tik apie 12,5 % ploto, didžiausias – Sūsninkų miškas; yra Aguonio geomorfologinis draustinis ir Vyžupio šaltinis.

Ribojasi su Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kazlų Rūdos savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė.

Istorija

Kalvarija – senas Suvalkijos miestas prie prekybos kelio į Lenkiją; XIX a. ji tapo apskrities centru ir svarbiu žydų bendruomenės miestu – iki šiol išlikęs Kalvarijos sinagogų kompleksas. Sovietmečiu Kalvarija priklausė Marijampolės (Kapsuko) rajonui. Savarankiška Kalvarijos savivaldybė sudaryta 1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių reformą.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Savivaldybėje – keturios seniūnijos. Kalvarijos seniūnijoje gyvena apie 80 % visų savivaldybės gyventojų, kitos trys – Sangrūdos, Liubavo ir Akmenynų – nedidelės, po kelis šimtus iki 1,2 tūkst. žmonių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Kalvarijos sinagogų kompleksas – XIX a. žydų paveldo ansamblis miesto centre.
• Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia.
• Orijos ežeras ir Jurgežerių poilsiavietė.
• Šešupės slėnis ir Aguonio draustinis.
• Liubavo dvaro sodyba ir apylinkių piliakalniai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 4 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Laisvės g. 2, 69214 Kalvarija). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.