Beveik 45 tūkst. eurų – tokia Europos Komisijos pralaimėto ginčo dėl LRT kaina

Europos Komisijai – skaudus pralaimėjimas: ginčas dėl LRT finansavimo kainavo beveik 45 tūkst. eurų

Ginčas dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo finansavimo pasiekė naują etapą – Europos Komisija po pralaimėtos bylos atlygino Interneto žiniasklaidos asociacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pagrindinis klausimas, ar LRT finansavimo modelis atitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, lieka neišspręstas.

Europos Komisija (EK) Interneto žiniasklaidos asociacijai (IŽA) pervedė beveik 45 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti. Toks sprendimas priimtas po to, kai Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą atmesti asociacijos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelio.

Teisminis ginčas kilo IŽA suabejojus, ar Lietuvoje atlikti visuomeninio transliuotojo finansavimo sistemos pakeitimai buvo tinkamai įvertinti pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Nors Europos Komisija iš pradžių asociacijos skundą atmetė, teismas nustatė, kad Komisija nepakankamai išsamiai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes.

IŽA vertinimu, ši bylos baigtis reiškia, kad klausimai dėl LRT finansavimo teisėtumo negali būti palikti be išsamesnio nagrinėjimo.

Europos Komisijai teko atlyginti beveik 45 tūkst. eurų

Po nepalankaus ES Bendrojo Teismo sprendimo Europos Komisija sutiko klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti be papildomo teisminio ginčo.

Komisija įsipareigojo kompensuoti dalį asociacijos patirtų išlaidų – beveik 45 tūkst. eurų.

IŽA pranešė, kad pinigai jau pervesti į asociacijos banko sąskaitą.

Asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė šį sprendimą vertina kaip svarbų rezultatą, turintį reikšmės ne tik finansiniu požiūriu.

„EK sprendimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra ne tik finansinis klausimas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad IŽA keliamos abejonės dėl LRT finansavimo modelio buvo pagrįstos ir negalėjo būti atmestos formaliu raštu“, – pranešime teigia L. Bušinskaitė.

Pasak jos, ES Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad Europos Komisija turėjo išsamiau nagrinėti pateiktus argumentus ir įvertinti visuomeninio transliuotojo finansavimo bei valdymo modelį.

Vis dėlto svarbu atskirti du klausimus: teismas panaikino Komisijos sprendimą atmesti skundą, tačiau tai savaime nereiškia, kad LRT finansavimo modelis jau pripažintas neteisėtu.

Teismo dėmesio centre – 2015 ir 2020 metų pakeitimai

Ginčo esmė – Lietuvos nacionalinio transliuotojo finansavimo modelio pokyčiai ir tai, kaip juos vertino Europos Komisija.

IŽA teigimu, ES Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija nepakankamai įvertino 2015 ir 2020 metais atliktų pakeitimų poveikį.

Asociacijos nurodomais duomenimis, tarp aplinkybių, kurioms turėjo būti skiriamas didesnis dėmesys, buvo LRT reklamos pajamų atsisakymas, reikšmingai padidėjęs valstybės finansavimas ir kiti visuomeninio transliuotojo finansavimo sistemos pakeitimai.

Šie klausimai svarbūs vertinant, ar valstybės skiriamos lėšos atitinka ES valstybės pagalbos taisykles ir ar finansavimo sistema nedaro nepagrįsto poveikio konkurencijai žiniasklaidos rinkoje.

IŽA laikosi pozicijos, kad Komisija negalėjo atmesti asociacijos skundo tinkamai neišnagrinėjusi šių aplinkybių.

Būtent Komisijos atlikto vertinimo pakankamumas ir tapo esminiu teisminio ginčo klausimu.

Ar LRT finansavimo modelis bus vertinamas iš naujo?

Nors bylinėjimosi išlaidų klausimas jau išspręstas, pati diskusija dėl LRT finansavimo modelio nesibaigė.

IŽA pabrėžia, kad teismo sprendimas panaikinti Europos Komisijos ankstesnį sprendimą reiškia būtinybę grįžti prie asociacijos iškeltų klausimų.

„Priešingai, teismas panaikino EK sprendimą, todėl dabar turi būti atliktas visapusiškas LRT finansavimo modelio vertinimas pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – pranešime pažymėjo asociacija.

Tačiau galutinė išvada dėl LRT finansavimo suderinamumo su ES teise dar nėra pateikta.

Teismo sprendimas dėl nepakankamo Komisijos vertinimo ir sprendimas, kuriuo pats finansavimo modelis būtų pripažintas pažeidžiančiu valstybės pagalbos taisykles, nėra tas pats.

Todėl tolesnis Komisijos nagrinėjimas bus svarbus siekiant nustatyti, ar asociacijos keliami klausimai turi pagrindą vertinant pačią finansavimo sistemą.

Ginčas paliečia ir konkurenciją Lietuvos žiniasklaidos rinkoje

IŽA teigimu, LRT finansavimo modelio vertinimas yra svarbus ne vien nacionalinio transliuotojo veiklai, bet ir visai Lietuvos žiniasklaidos rinkai.

Visuomeninis transliuotojas vykdo viešąją misiją, todėl stabilus finansavimas yra svarbus jo veiklos nepriklausomumui ir tęstinumui.

Kartu valstybės finansavimas turi atitikti taikytinas teisės normas, įskaitant ES valstybės pagalbos reikalavimus.

Asociacija pabrėžia, kad Lietuva turi užtikrinti ne tik stabilų ir tvarų LRT finansavimą, bet ir visišką jo suderinamumą su Europos Sąjungos taisyklėmis.

IŽA vertinimu, tai svarbu visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumui ir sąžiningos konkurencijos sąlygoms šalies žiniasklaidos rinkoje.

Šiame ginče susiduria du svarbūs principai – visuomeninio transliuotojo galimybė vykdyti savo misiją ir būtinybė užtikrinti, kad valstybės skiriamas finansavimas atitiktų konkurencijos bei valstybės pagalbos reikalavimus.

Finansinis ginčas baigtas, tačiau atsakymo dėl LRT dar teks palaukti

Beveik 45 tūkst. eurų kompensacija reiškia, kad Europos Komisija ir Interneto žiniasklaidos asociacija susitarė dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Tačiau svarbiausias klausimas, dėl kurio prasidėjo teisminis procesas, tebėra atviras.

ES Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą atmesti IŽA skundą, nes nustatė nepakankamą reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Vis dėlto teismas šiuo sprendimu nenustatė, kad pats LRT finansavimo modelis yra neteisėtas.

Dabar dėmesys krypsta į tai, kaip Europos Komisija toliau nagrinės asociacijos iškeltus klausimus dėl 2015 ir 2020 metų finansavimo pakeitimų.

IŽA savo ruožtu tikisi išsamaus vertinimo, kuris atsakytų, ar dabartinė LRT finansavimo sistema visiškai atitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

Taigi, nors beveik 45 tūkst. eurų jau pasiekė asociacijos sąskaitą, ginčas dėl LRT finansavimo modelio dar nėra galutinai išspręstas.