- I. Vėgėlę nustebino teisingumo ministrės viešai ištarta frazė apie žvejybos sezoną
- Panašu, kad nepaklusnų advokatą užsimojo „pastatyti į vietą“
- Vyriausybė priėmė neskaidrias įstatymo pataisas
- Drausmės bylos iškėlimą lydi krūva pažeidimų
I. Vėgėlę nustebino teisingumo ministrės viešai ištarta frazė apie žvejybos sezoną
Advokatas Ignas Vėgėlė, viešai prakalbęs apie pandeminį laikotarpį Lietuvoje ir drįsęs skersai kelio stoti dabartinei valdžiai, sulaukė tikros neapykantos bangos ir mėginimų susidoroti. Visgi, pats asmeniškai į viską žvelgia pozityviai ir po jam iškeltos drausmės bylos nepalūžo – kalba, kad kai valdžia ima nervintis ir nevaldyti pykčio, tampa akivaizdu, kad ji silpsta ir bijo pabaigos. Visgi, teisininko dėliojamos detalės dar kartą patvirtina, kad valstybėje ne teisybė, bet pažintys ir bendrų sąskaitų suvedimas yra galimai svarbiausias norint tapti „nepajudinamu“.
Nepaisant užimamų pareigų ir puikaus teisinio išsilavinimo (mat buvo labai mėgstama teigti, kad visuotinei nuomonei prieštarauja tik neišsilavinę), I. Vėgėlė COVID-19 pandemijos metu negalėjo taikstytis su neteisybe ir tylėti matydamas, kaip žlugdomas ir į duobę stumiamas paprastas žmogus. Tačiau geri užmojai advokatui kaip reikiant apkarto, kai po viešo nuomonės išsakymo jis sulaukė ne tik dėmesio iš teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, bet ir jam asmeniškai iškeltos drausmės bylos.
Visgi, labiausiai teisininką esą nustebino Seimo posėdžių salėje nuskambėję ir „stogą pramušę“ E. Dobrowolskos išsakyti žodžiai.
I. Vėgėlė, paskelbdamas savo pasisakymą asmeninėje feisbuko paskyroje, taip pat pridėjo ištrauką ir iš teisingumo ministrės kalbos, kuriame ji teigė, kad, jos žiniomis, tuo metu yra ir „vėgėlės žvejybos draudimo sezonas“.
Advokatas svarstė, ką toks išsireiškimas pasako jo drausmės bylos, kurią ministrė perdavė garbės teismui, kontekste.
Panašu, kad nepaklusnų advokatą užsimojo „pastatyti į vietą“
I. Vėgėlė pateikė ir visą įvykių seką nuo pat šių metų gegužės 27 dienos, kai visuotiniame advokatų susirinkime buvo renkami 3 iš 5 garbės teismo nariai.
Tada, praėjus keliems mėnesiams, liepos 12 d. portalas „Delfi“ išpublikavo didelį atgarsį visuomenėje sulaukusį advokato rašytą straipsnį, pavadinimu „Gerovės valstybė“, kuriame I. Vėgėlė negailėjo kritikos dabartinių valdančiųjų taikomam valstybės valdymo modeliui ir COVID-19 pandemijos metu, pasirodo, galimai neskaidriai skirstytai paramai.
Ilgai netrukus, liepos 18 d. kai kurias I. Vėgėlės parašyto straipsnio detales sau asmeniškai prisitaikė „Laisvės TV“ vadovas Andrius Tapinas ir, žinoma, dėl to pats ir įsižeidė. Būtent dėl savo ir „Laisvės TV“ pažeistos reputacijos žurnalistas nusprendė kreiptis „nuo Seimo Etikos komisijos iki Advokatų garbės teismo“. Greta I. Vėgėlės pavardės buvo paminėti ir parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio inicialai.
Kaip dėlioja I. Vėgėlė, rugpjūčio 4 d. teisingumo ministrė paskyrė ir likusius du narius į Advokatų garbės teismą: advokatę Laurą Altun bei žiniasklaidos ir intelektinės teisės srityje besispecializuojantį advokatą Andrių Iškauską.
Rugsėjo 19 dieną tas pats I. Vėgėlės „saviveikla“ pasipiktinęs A. Tapinas pateikė skundą ministrei E. Dobrowolskai, kuri galiausiai po kelių dienų priėmė sprendimą advokatui iškelti drausmės bylą. Pats I. Vėgėlė atkreipė dėmesį ir į visuomenininko bei ministrės santykį – juk tas pats A. Tapinas rinkimų metu ją viešai rėmė. Tad ir čia, akivaizdu, kad galimai „ranka ranką plauna“ ne šiaip sau.
Advokatų tarybos pirmininkui I. Vėgėlei nusišalinus nuo savo bylos, jo drausmės byloje pranešėju buvo paskirtas A. Iškauskas, o bylos nagrinėjimas numatytas vasarį.
Teisininkas pastebėjo, kad E. Dobrowolska likusius garbės teismo narius skyrė jau žinodama apie ją per rinkimus aktyviai rėmusio A. Tapino ketinimą pradėti procesą Advokatų garbės teisme.
Vyriausybė priėmė neskaidrias įstatymo pataisas
2020 metų gruodžio 22 dieną, praėjus aštuonioms dienoms po premjerės Ingridos Šimonytės kaip naujosios Vyriausybės vadovės priesaikos Seime, pasak I. Vėgėlės, ypatingos skubos tvarka buvo priimti pandeminiai Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, o dokumentų metaduomenys esą parodė, kad minėtas dokumentas buvo ruoštas pačios ministrės pirmininkės kompiuteryje.
Minimos pataisos, pasak advokato, nėra skaidrios ir tą įrodo ir akivaizdūs faktai, įskaitant STT pateiktą antikorupcinį pataisų vertinimą ir galiausiai konstatavus, kad „įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą“.
Galiausiai 2022 metais net keletą kartų skirtingiems asmenims besikreipus į VMI dėl juridinių asmenų paramos fiziniams asmenims, prašant pateikti bendrą juridinių asmenų pandemijos metu skirtos paramos sumą, fizinių asmenų, kuriems pervesta parama bendrą skaičių ir kt. informaciją, inspekcija tik atkirtusi neva dėl galiojančio teisinio reguliavimo tvarkos tokių duomenų neturinti ir todėl esą negalėjusi jų pateikti.
Kaip pastebi advokatas, liepos 25 d., po to, kai buvo atskleistas Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų paramos gavimo ir teikimo apskaitos ir viešinimo sistemos taikymo“, kuriame pagaliau buvo sureguliuota labdaros ir paramos apskaita, viešinimas ir pranešimas. Žinoma, viskas buvo jau po laiko – kai niekas nebeskyrė tokios paramos.
Rugsėjo 29 dieną, kai I. Vėgėlei jau buvo iškelta drausmės byla, jis teigė besikreipęs į prezidentą su prašymu teikti Seimui Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimą, kuriuo esą būtų sunaikintas antikorupciniu požiūriu ydingas reguliavimas. Tačiau tada iš prezidentūros buvo tik gautas atsakymas neva su tokiu kreipimusi jau yra susipažinta.
Kaip nurodė I. Vėgėlė, pats A. Tapinas „Žinių radijo“ laidoje neslėpė, kad gavus paramą, pinigus labai lengva pasisavinti, o galiausiai dar gruodžio 15 dieną parlamentas nusprendė svarstyti pandeminių Labdaros ir paramos įstatymo pataisų pakeitimą argumentuodamas, kad yra būtina panaikinti neskaidrų reguliavimą.
Drausmės bylos iškėlimą lydi krūva pažeidimų
Tačiau patys valdantieji daro grubius pažeidimus ir jų stengiasi nematyti. O ir jų pasekėjai užsimerkia prieš galimai tyčines klaidas, kuriomis siekiama negarbingai sunaikinti konkurentus. Pavyzdžiui, kaip pastebi I. Vėgėlė, lapkričio 7 dieną aštuonios visuomeninės organizacijos kreipėsi į šalies prezidentą, Seimo pirmininkę, ministrę pirmininkę ir teisingumo ministrę atkreipdamos dėmesį, kad advokatui keldama drausmės bylą E. Dobrowolska pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pažeidė Konstitucijos 25 ir 33 straipsnius – kliudė skleisti informaciją ir persekiojo pilietį už valstybės įstaigoms skirtą kritiką.
Valdančiųjų neliečiamumą atspindi ir dar viena situacija, įvykusi gruodžio viduryje, kai Seimo narys Aidas Gedvilas, surinkęs 17 parlamentarų parašų, kreipėsi į teisingumo ministrę su prašymu iškelti drausmės bylą Garbės teismo nariui A. Iškauskui, kuris vykdydamas savo profesinę veiklą skelbė dirbantis vienoje kontoroje, bet iš tiesų buvo registruotas Advokatūroje kaip dirbantis kitoje. Paaiškėjo, kad netgi ir pati teisingumo ministrė, skirdama A. Iškauską Garbės teismo nariu, kaip jo darbo kontorą nurodė tą, kurioje jis nebuvo registruotas.
„Kai valdžia pradeda atvirai tyčiotis ir persekioti, kiekvienas supranta, kad ji nedemokratinė. Kad laisvės sampratą taiko tik sau, kurioje įkalintą visuomenę stebi ir valdo iš Jeremy Benthamo panoptikono bokšto. Suvargusius nurašo ir išmeta, nepaklusniuosius baudžia arba sunaikina“, – savo feisbuko paskyroje rėžė I. Vėgėlė.
Primename, kad drausmės bylą E. Dobrowolska advokatui iškėlė dėl šio viešų pasisakymų apie asmenų, gavusių paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu ir įvertinus A. Tapino pateiktą skundą[1].
Ministrė argumentavo, kad tokie teisininko komentarai neva galėjo suklaidinti visuomenę sudarant prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
