2023 m. darbo technologijų sektoriuje neteko daugiau nei 100 tūkst. asmenų
Krizė technologijų sektoriaus rinkoje tęsiasi toliau. JAV kovo mėnesį atleistų darbuotojų skaičius išaugo net 15 proc. lyginant su vasario mėnesiu. Vien per šiuos metus technologijų sektoriuje darbo neteko net 102 391 darbuotojų.
Tai yra net 38487 proc. padidėjimas, palyginti su tuo pačiu metu pernai[1]. Negana to, jau dabar šiame sektoriuje darbo vietų skaičius sumažintas 5 proc. daugiau nei per visus 2022-uosius. Tuo tarpu nuo praėjusių metų pradžios darbo technologijų srityje neteko net 330 000 asmenų.
Atidžiau susipažinus su šiuo metu pastebima technologijų sektoriaus krize galima pastebėti, kad tūkstančiais skaičiuojami atleidimai vyksta ne mažose įmonėse, tačiau visame pasaulyje puikiai žinomose technologijų gigantėse.
Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ neseniai paskelbė, kad atleis 9 000 darbuotojų. Iš viso per metus kompanija atleis beveik 27 000 darbuotojų.
Feisbuką valdanti „Meta“ taip pat mažina darbuotojų skaičių. Kompanijos generalinis direktorius Markas Zuckerbergas paskelbė apie antrąjį atleidimų etapą: pernai lapkritį jis jau atleido maždaug 11 000 žmonių, o dabar darbo netenka dar apie 10 000 darbuotojų.
Kiek anksčiau apie atleidimus prabilo ir „Google“, pranešdama, kad atleidžia 12 000 darbuotojų. „Microsoft“, „Shopify“, „Salesforce“, „Yahoo“, „Zoom“ bei kitos JAV technologijų įmonės taip pat paskelbė atleidžiančios tūkstančius žmonių[2].
Nors dalis darbo rinkos ekspertų teigia, kad didžiausi technologijų sektoriaus iššūkiai jau yra praeityje ir artimiausiais mėnesiais atleidimų skaičiai turėtų sumenkti, kiti teigia, kad tai ką fiksuojame dabar, tėra ledkalnio viršūnė, o augantis nerimas dėl galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės, atleidimų mastus tik dar labiau paskatins.
Atleidimus paskatino pernelyg spartus darbo vietų užpildymas po pandemijos
Ekspertai masinius technologijų sektoriaus atleidimus sieja su pandemijos padariniais. Po koronaviruso pandemijos ir griežtų ribojimų, didžiosios technologijų kompanijos ėmė skubiai įdarbinti naujus darbuotojus, tačiau daugelis bendrovių, tiesiog persistengė ir apsiskaičiavo.
Dalyje įmonių, technologijų srities profesionalų perteklius išaugo, įsišaknijo neefektyvumas, todėl situaciją bandyta sukrėsti ir išjudinti būtent atleidimais[3].
Vis dėlto, darbo rinkos pokyčius stebintys analitikai akcentuoja ir keletą stebinančių detalių. Pavyzdžiui, priešingai nei gali būti manoma, technologijų sektoriuje šiuo metu darbo dažnai netenka ne tik jauni, pradedančiojo lygio profesionalai, tačiau ir patyrę, ne vienerių metų darbo patirtį sukaupę bei lojalūs darbuotojai.
Šiuo metu atleidžiamo vidutinio darbuotojo vidutinis darbo stažas yra apie 11,5 metų. Taigi, nebūtinai tiesa, kad visi šie darbuotojai yra jaunesni, mažai patirties turintys darbuotojai, kuriuos galima greitai pakeisti arba galbūt net automatizuoti jų funkcijas.
Tiesa, viena iš galimų šios statistikos priežasčių galėtų būti ta, kad ilgiau dirbantys darbuotojai paprastai gauna didesnius atlyginimus, o jų atleidimas galėtų padėti įmonėms pasiekti savo finansinius tikslus.
O įdomu ir tai, kad šiuo metu technologijų įmonėse daugiausia darbuotojų atleidimų yra susiję su žmogiškaisiais ištekliais: šiai sričiai tenka apie 28 proc. visų atleidimų.
Tokius skaičius gali lemti keletas priežasčių. Jei įmonės atleidžia darbuotojus, jos taip pat mažina darbuotojų skaičių, o mažesnis darbuotojų skaičius reiškia mažesnį personalo darbuotojų poreikį[4]. Be to, žmogiškieji ištekliai, ypač technologijų srityje, gali būti ta sritis, kurioje kai kurias funkcijas keičia automatizavimas.
Jau yra platformų, kuriomis siekiama automatizuoti įprastas užduotis, susijusias su pokalbiais su naujais darbuotojais ir jų įdarbinimu, pavyzdžiui, rekomendacijų tikrinimą, tapatybės patikrinimą, sveikatos ir saugos vertinimą.
Jau anksčiau minėta „Amazon“ naudoja dirbtinį intelektą (DI), kad nustatytų prastai dirbančius darbuotojus ir juos atleistų.
Darbuotojų skaičius bus mažinamas ir toliau, nukentės mažos įmonės bei startuoliai
Dalis rinkos analitikų ne tik, kad nesistebi masiniais technologijų sektoriaus darbuotojų atleidimais, tačiau net teigia, kad didžiosios kompanijos, tokios kaip „Amazon“ ar „Google“, savo išlaidas gali mažinti dar labiau, o tai reiškia ir darbo vietų mažinimą.
„Tam tikru momentu šių bendrovių sprendimų priėmėjai pamiršo, kad augimo tendencijų ir finansų generavimo laikotarpis netruks amžinai“, – sako „Enders Analysis“ vyresnysis analitikas Jamie Makevanas, pabrėždamas, kad rinkos iššūkiai artimiausiu metu niekur nedings.
Tuo tarpu kompanijos „Jefferies“ analitikai mano, kad „Google“ turėtų sekti „Meta“ pavyzdžiu, keisti investicijų į pagrindinius verslo veiksnius prioritetus ir darbuotojų skaičių sumažinti panašiai, kiek tai padarė „Meta“ – dar maždaug 25 proc[5].
Kompanijos „Oppenheimer“ analitikai panašią nuomonę pateikia ir „Amazon“ atveju bei teigia, kad kompanijos pelningumas neaugs, kol darbuotojų skaičius nebus sumažintas dar kartą.
Tiesa, vien per pastaruosius šešis mėnesius bendrovė paskelbė apie kelis etatų mažinimo etapus, kurie palietė daugiau nei 20 000 darbuotojų. Kita vertus, kompanijoje 2022 m. pabaigoje dirbo net apie 15 mln. darbuotojų.
Be to, ekspertai teigia, jog itin realu, jog tokie masiniai darbuotojų atleidimai išplis net ir efektyviai veikiančiose, mažesnėse įmonėse, startuoliuose. Kovo mėnesio prognozėse teigiama, kad bent viena pradedančioji JAV įmonė jau ėmė planuoti gausius darbuotojų atleidimus. Manoma, kad tam didelės įtakos turėjo ir JAV bankų krizė.
Atleidimų bumu skuba pasinaudoti ir Vilnius
O kol technologijų sektoriaus darbuotojų atleidimai tęsiasi, šia suirute pasinaudoti gali užsienio valstybės, siekdamos pritraukti technologijų talentų į savo rinkas. Ne išimtis yra ir Lietuvos sostinė Vilnius.
Sostinės komunikacijos biuras net pradėjo kampaniją, kuria įvairiais plakatais bei socialinių tinklų įrašais į Vilnių siekiama prisivilioti feisbuko ar tviterio atleistus darbuotojus.
Pavyzdžiui, „Go Vilnius“ puslapyje net skelbiama, kad Lietuvos technologijų startuoliuose ir vienaragiuose užsienio talentai gali įsidarbinti iš karto bei gali sulaukti papildomo finansavimo persikraustymui į Lietuvą: tokia suma galėtų siekti net 3000 eurų.
Tiesa, patys Vilniaus komunikacijos ekspertai teigia, jog nesitiki, kad tokios reklamos iš tiesų sudomins daugybę darbo užsienio didmiesčiuose netekusių darbuotojų; reklama veikia siekiama parodyti, kad pasaulyje egzistuoja daugybė įvairiausių vietų, patrauklių technologijų sektoriaus darbuotojams, kurios siūlo ne prastesnes galimybes nei „Meta“ ar „Google“.
