Pasaulio technologijų milžinėse darbo netekę talentai laukiami Vilniuje
Lapkričio pradžioje „Meta“ atleido daugiau nei 11 000 darbuotojų ir iki 2023 m. pirmojo ketvirčio įšaldė naujų darbuotojų įdarbinimo procesus[1].
Plačiai aptarta Elono Musko tviterio perėmimo saga baigėsi tuo, jog iš bendrovės buvo atleista didžioji dalis etatinių darbuotojų – 5 000 iš 7 500[2].
Elektroninės prekybos gigantė „Amazon“ taip pat paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais atleis iki 18 000 darbuotojų[3]. Pastaraisiais mėnesiais masiniai darbuotojų atleidimai vyksta ir kitose JAV technologijų sektoriuose.
Dar iki 2023 m. pradžios JAV atleista daugiau nei 16 000 JAV technologijų bendrovių darbuotojų, o per visus praėjusius metus JAV valstybinėse ir privačiose technologijų bendrovėse buvo panaikinta daugiau kaip 90 000 darbo vietų.
Ši situacija – įtemptos rinkos, didėjančios infliacijos ir nuolat kintančių akcijų kainų padarinys, kuris turi didžiulį neigiamą rezultatą tiek JAV technologijos sektoriui ir jo kultūrai, tiek dešimčių tūkstančių atleistų darbuotojų karjeros ir gyvenimo planams[4].
Susiklosčiusia situacija pasinaudoti sumanė Vilnius, kuris siekia prisivilioti feisbuko ar tviterio atleistus darbuotojus ir užsienio talentams žada puikias karjeros galimybes Lietuvoje.
Iš JAV ar Jungtinės Karalystės kviečiama atvykti į Lietuvą
Prisivilioti įgudusių technologijų sektoriaus talentų siekiantis Vilnius koncentruojasi ne tik į darbuotojus iš Silicio slėnio ar Niujorko, bet ir daugeliui lietuvių puikiai pažįstamo Londono.
Netoli Londono Piccadilly Circus technologijų įmonių atleistus darbuotojus pasitinka plakatai, kuriuose rašoma: „Atleistas iš „Meta“ ar tviterio[5]?“
Taip atkreipiamas dėmesys į Lietuvos technologinį sektorių, o geriau pasidomėjus pasiūlymu tampa aišku, kad Lietuvos sostinė net siūlo padengti iki 3 000 eurų persikraustymo išlaidų.
Taigi, masinių technologijų gigančių vykdomame atleidimų fone Vilnius naudojasi galimybe būti pastebėtas.
„Mūsų startuoliuose ir vienaragiuose gali įsidarbinti iš karto ir gali gauti pinigų persikraustymui – tiksliau, 3000 eurų – tai ne pokštas“, – skelbia „Go Vilnius“.
Plakatų kampanijos tikslas – parodyti tūkstančiams potencialių atvykėlių, kad už Londono ar kitų pasaulio didmiesčių, ypač patrauklių technologijų sektoriaus darbuotojams, ribų yra pasaulis, kuris siūlo ne prastesnes galimybes talentams.
Būtent taip šią reklaminę kampaniją aiškina turizmo agentūros „Go Vilnius“ atstovė Pija Indriūnaitė.
„Norėjome atkreipti talentų dėmesį į tai, kad kvalifikuoti darbuotojai tikrai laukiami kitose Europos šalyse ir jiems siūloma daug galimybių pademonstruoti savo įgūdžius“, – teigia ji.
Akcentuojamas Lietuvos verslo rinkos atsparumas
Tarp pagrindinių prioritetų persikraustymui į Lietuvą minimas ir Vilniaus žaliosios erdvės, ir tai, kad Lietuvoje 85 proc. darbo jėgos kalba angliškai, taip pat tai, kad Lietuva patenka į šalių TOP 10 pagal darbo ir asmeninio gyvenimo balansą[6].
Pabrėžiama ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje, situacija finansų rinkose yra įtempta, tačiau daugelis didelių startuolių Lietuvoje plečiasi dėl pelno, o ne dėl tiesioginių investicijų, todėl jų pajamos priklauso nuo klientų pasitenkinimo.
„Augimas be išorinių investicijų yra svarbi Lietuvos startuolių ekosistemos dalis. Tikime, kad Lietuvoje galime turėti ir daugiau oficialių vienaragių, nors jie pirmenybę teikia tvaresniam augimui ir ankstyvuosiuose etapuose orientuojasi į pelną. Būtent tvaresnis verslo požiūris leidžia atlaikyti nepalankias ekonomines aplinkybes“, – sako Karina Dirvonskienė, pirmaujančio Lietuvos skaitmeninio saugumo ir privatumo startuolio „Nord Security“ žmogiškųjų išteklių vadovė.
Ekspertų teigimu, Vilniaus technologijų ekosistema įrodo, kad verslas geba prisitaikyti ir kaupti realią vertę net ir sunkmečio laikotarpiu.
„Taip, susiduriame su atsargesniu investicijų planavimu, lėtesniu augimu ir samdomų darbuotojų skaičiumi. Tačiau kai gyveni galvodamas apie „žiemą“, vadovaujiesi kardinaliai kitokiu verslo modeliu. Galvojate ne apie žvėrišką augimą bet kokia kaina, o apie atsipirkimą, tvarumą, nepriklausomybę ir išliekamąją vertę. Sekdami amerikietišku verslo modeliu ir būdami priklausomi nuo investicijų, kai kurie pasaulio startuoliai turės išmokti atsigręžti į europietišką ar net lietuvišką konservatyvumą“, – teigia Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Darbo vietų gali prireikti ir patiems lietuviams
Tačiau užsieniečius viliojantis Vilnius netolimoje ateityje galimai turės pasitenkinti ir Lietuvos darbuotojais. Lietuvos banko statistikos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 27 tūkst. laisvų darbo vietų, bet laisvų darbo vietų lygis primena situaciją, buvusią 2008-aisiais[7]. Ekspertai įspėja, kad šiemet nedarbas augs, o daugeliui gali tekti pakeisti savo darbovietes.
Kita vertus, gausesnis laisvų darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos veiklose ir didesnis nedarbas signalizuoja, kad darbdaviams sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus. Remiantis 2022 m. III ketv. Statistikos departamento duomenimis, aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (4,3 proc.), bei informacijos ir ryšių (3,2 proc.) ekonominėse veiklose. Būtent šios sritys galėtų būti užpildytos užsienio darbo jėga.
Seimo Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gistautaitė teigia, kad 2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo įsikūrę 100,2 tūkst. užsieniečių, gavusių nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi. Karui Ukrainoje prasidėjus, į Lietuvą atkeliavo ir daugybė ukrainiečių, kurių nemenka dalis jau spėjo įsilieti į darbo rinką ir sėkmingai užpildė lietuvių darbuotojų paliktas spragas.
Ekspertai pastebi, kad kitu atveju, nors užsieniečiai į Lietuvą ir migruoja, daugelis atvyksta į mūsų šalį tik dėl pajamų[8]. Tačiau atsižvelgiant į atlyginimus, kuriuos darbdaviai Lietuvoje siūlo net ir sėkmingame technologijų sektoriuje, dažnu atveju jie gali būti viliojantys tik patiems lietuviams arba specialistams iš trečiųjų šalių; reali idėja, kad Vakarų valstybių technologijos sektoriaus darbuotojas susižavėtų tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva atrodo pernelyg neįtikėtina.
