Biudžetas ant ribos: T. Tomilinas perspėja apie galimą 0,5 mlrd. eurų spragą
Seimo narys T. Tomilinas kelia aliarmą dėl Lietuvos finansų padėties ir įspėja, kad valstybės biudžetas gali atsidurti rimto pavojaus akivaizdoje. Kitais metais planuojamas rekordiškas 18 % išlaidų šuolis, tačiau 2027 ir 2028 metais esą numatomas jų mažėjimas.
Politikas kritikuoja naują trijų metų biudžeto planavimo sistemą, pabrėždamas, kad biudžeto pakeitimai galimi tik ekstremalios situacijos, Vyriausybės pasikeitimo arba smarkiai pakitus BVP rodikliams atveju[1].
„Nuo pat 2009-2010 metų krizės buvo, berods, tik vienas atvejis kai 2013 m. valstybės išlaidos šiek tiek sumažėjo lyginant su praėjusiais metais, tačiau visais kitais metais, kiek pamenu, buvo stabilus asignavimų (išlaidų) augimas.“ – rašė T. Tomilinas.
Parlamentaras įspėjo, kad jei nebūtų įgyvendinta mokesčių reforma, biudžetas galėtų susitraukti dar 0,5 mlrd. eurų, dar labiau apsunkindamas finansinę situaciją ir keliančiais grėsmę šalies stabilumui. Politikas ragina atidžiai sekti biudžeto planavimą ir įvertinti galimas rizikas, nes net menkiausias klaidas šiame etape gali turėti ilgalaikių pasekmių valstybės ekonomikai.
„Bet kokiu atveju, mūsų finansų situacija yra įtempta, o įsivaizduokite, kas būtų, jei praeita dauguma nesugebėtų priimti mokesčių reformos ir trijų metų biudžeto projekte būtų dar 0,5 milijardo mažiau?“ – pridūrė jis.
Sysas: biudžeto pakeitimai gali būti tik minimalūs
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad kitų metų valstybės biudžeto pakeitimai Seime bus labai nedideli, nes trūksta papildomų pajamų šaltinių. Jis pažymi, kad didžioji dalis lėšų jau numatyta krašto gynybai, atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išmokoms, todėl praktiškai nebelieka galimybių perskirstyti biudžetą[2].
A. Sysas atkreipė dėmesį, kad be papildomų pajamų šaltinių negalima planuoti didesnių išlaidų. Seimui nepatvirtinus kai kurių mokesčių pakeitimų, į biudžetą surinkta suma bus mažesnė nei planuota, todėl realiai didesnių išlaidų skirti nėra galimybės.
Politikas akcentuoja, kad šiuo metu finansinė situacija yra įtempta, o biudžeto sprendimai turi būti grindžiami tik realiais pajamų šaltiniais, nes kitaip gali kilti ilgalaikių finansinių problemų šaliai.
Numatytas rekordinis 4,79 mlrd. eurų biudžetas
Lietuva kitąmet planuoja rekordinį valstybės biudžetą – 27,5 mlrd. eurų, arba beveik 19 % daugiau nei šiemet. Didžiausias šuolis numatytas gynybai: išlaidos beveik dvigubėja iki 4,79 mlrd. eurų (5,38 % BVP). Socialinei apsaugai ir sveikatos sektoriui skiriama atitinkamai 12,6 mlrd. ir 4,79 mlrd. eurų, augančios išlaidos leis kelti pensijas, minimalų atlyginimą ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Biudžeto deficitas oficialiai sieks 2,7 % BVP, tačiau dėl avansinių mokėjimų realiai gali siekti apie 4,7 %. Valstybės skola 2026 m. turėtų pakilti iki 45,3 % BVP, o iki 2028 m. – iki 50,9 %. Ekspertai pabrėžia, kad biudžetas išlieka tvarus, nors augantis deficitas ir skola kelia ilgalaikio finansinio stabilumo klausimų.
Kitąmet pajamos turėtų siekti 21 mlrd. eurų, daugiausia iš PVM, gyventojų pajamų mokesčio, akcizų ir pelno mokesčio. Mokesčių reforma leis surinkti papildomai 278,5 mln. eurų, o tai padės padidinti pensijas, MMA ir kitus išmokas.
Plačiau apie kitų metų biudžetą skaitykite čia:
Lietuvos biudžeto deficitas siekia 3 proc. BVP ir viršija ES vidurkį
Tuo tarpu antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos biudžeto deficitas siekė 3 proc. BVP, rodo Eurostato duomenys. Tai viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį, kuris tuo pat metu siekė 2,9 proc. BVP[3].
Lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, situacija Lietuvoje buvo labiau kritiška: Estijos deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijos – vos 0,3 proc. Euro zonos šalių vidurkis tuo metu buvo 2,7 proc. BVP.
