Lietuva kitąmet ketina išleisti rekordinį valstybės biudžetą – 27,5 mlrd. eurų, arba beveik 19 % daugiau nei 2025 m. Gynybos išlaidos beveik dvigubėja ir sieks 4,79 mlrd. eurų (5,38 % BVP), o socialinei apsaugai ir sveikatos sektoriui numatyta atitinkamai 12,6 mlrd. ir 4,79 mlrd. eurų. Atitinkamai augs ir pensijos bei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
Biudžeto deficitas oficialiai skaičiuojamas 2,7 %, tačiau dėl avansinių mokėjimų realus gali pasiekti apie 4,7 %. Valstybės skola 2026 m. turėtų pakilti iki 45,3 % BVP, o iki 2028 m. – 50,9 %. Auganti skola ir deficitai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansinio stabilumo, ypač kai kitų Europos šalių deficitas irgi auga: Latvijoje jis sieks 3,3 %, Estijoje 4,5 %, Lenkijoje – 6,5 %, Vokietijoje – 4,75 % BVP[1].
Biudžeto pajamos kitąmet sieks 21 mlrd. eurų (įskaitant ES paramą), o didžiausią dalį sudarys PVM – 7,5 mlrd. eurų (35,9 %), gyventojų pajamų mokestis (3,9 mlrd., 18,9 %), akcizai (2,27 mlrd., 10,8 %) ir pelno mokestis (2,24 mlrd., 10,7 %).
Kitąmet dėl mokesčių reformos planuojama surinkti papildomai 278,5 mln. eurų. Pajamų augimas leidžia padidinti pensijas ir atlyginimus: minimalus mėnesinis atlyginimas kils 110 eurų iki 1 153 eurų, vidutinė senatvės pensija – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – iki 810 eurų, vienkartinė išmoka gimus vaikui – 1 036 eurų, vaiko pinigai sieks 129 eurus.
Skaičiuojama, kad gydytojų atlyginimai vidutiniškai į rankas augs 103 eurais, slaugytojų – 127 eurais, rezidentų – 313 eurų, mokytojų – 93 eurais, mokslo darbuotojų – 105 eurais, trenerių – 76 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 62 eurais, statutinių pareigūnų – 110 eurų.
Kitąmet gynybai bus skiriama beveik 5 mlrd. eurų suma. Filip Andrejevic/Unsplash nuotrauka
Daugiau lėšų numatoma ir infrastruktūrai
Didelių investicijų sulauks ir infrastruktūros bei gynybos sritys. Keliams planuojama skirti 815,5 mln. eurų: 436,6 mln. KPPP, 206,4 mln. savivaldybių keliams ir 200,1 mln. – iš ES lėšų, įskaitant karinio mobilumo projektus. Gynybos biudžetas orientuotas į nacionalinės kariuomenės stiprinimą ir Vokietijos brigados priėmimą iki 2027 m. Planuojama, kad 2027–2028 m. gynybos finansavimas pasieks 4,94 mlrd. eurų (apie 5 % BVP).
Auganti skola didina ir valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Šiemet jos sieks beveik 600 mln. eurų (0,7 % BVP), kitais metais viršys 800 mln. eurų (1 % BVP), o 2027–2028 m. – daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,1–1,2 % BVP). Pajamoms ir išlaidoms subalansuoti kitąmet planuojama skolintis apie 10 mlrd. eurų, palyginti su 7 mlrd. šiemet.
Pateikiame 2025 ir 2026 metų biudžetų palyginimą:
Biudžeto sritis
2025 m. (mlrd. Eur)
2026 m. (mlrd. Eur)
Pokytis %
Dalys nuo BVP / pajamų
Valstybės išlaidos
23,1
27,5
+18,9 %
–
Gynyba
2,39
4,79
+100 %
5,38 % BVP
Socialinė apsauga
11,5
12,6
+9,6 %
35 % išlaidų
Sveikata
4,2
4,79
+14,1 %
14 % išlaidų
Švietimas
4,2
4,75
+13,1 %
13 % išlaidų
Keliams
738
815,5
+10,5 %
–
Biudžeto pajamos (su ES)
18,0
21,0
+16,8 %
–
Biudžeto deficitas
2,6 % BVP
2,7 % BVP
–
–
Valstybės skola
39,9 % BVP
45,3 % BVP
–
–
Skolos aptarnavimas
0,7 % BVP
1 % BVP
–
–
Pensijų reforma ir MMA augimas – pagrindiniai 2026 m. biudžeto varikliai
2026 m. Lietuvos biudžeto projekte numatytas beveik 19 % išlaidų augimas, todėl deficitas sieks 2,7 % BVP – didžiausias nuo COVID-19 pandemijos laikų (2020 m. deficitas buvo 6,4 % BVP). Nepaisant augančių išlaidų, bendras biudžeto deficitas ir valstybės skola išlieka tvarumo ribose: deficitas neviršys 3 % Mastrichto kriterijaus, o valstybės skola padidės iki 45 % BVP, gerokai žemiau 60 % ribos[2].
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad didelę reikšmę turės biudžeto pajamų augimas – numatomas 17 % prieaugis yra ambicingas, reikalaujantis atkaklumo iš valdžios. Tai esą priklausys nuo ekonomikos augimo (prognozuojamas BVP prieaugis 3 %) ir infliacijos (3,4 %). Pensijų sistemos reforma galėtų įnešti papildomų 1,3 mlrd. Eur į vartojimą ir teigiamai paveikti PVM bei akcizų surinkimą.
„2026 m. Lietuvos ekonomikos augimo kontekste nerimą kelia sulėtėjimo signalai iš Lietuvos pramonės, kuri yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kuriantis penktadalį šalies BVP ir generuojantis tris ketvirtadalius visų eksporto apimčių. Lietuvos pramonės augimo tempas lėtėja, manome, kad lapkritį pramonę ištiks stagnacija.“ – nurodė ekonomistas.
I. Izgorodinas pabrėžia, kad nors biudžetas ambicingas, jis iš esmės išlieka tvarus, tačiau pagrindinė rizika – nepavykęs biudžeto pajamų planas, kuris gali lemti didesnį deficitą ir spartesnį valstybės skolos augimą.
