Tikrieji organizmo poreikiai ir subalansuota mityba remiasi nekintančiais visatos dėsniais
Dažnai ir daugelio yra sakoma bei užtikrintai teigiama, kad žmogaus sveikata ir jo vidinė laimė, džiaugsmas ir ta pati sveikata yra paties asmens rankose. Jei žmogus geba imti ir susirgti, tai jis gali ir turi sugebėti pasveikti, susigrąžinti geros, stiprios sveikatos resursus.
Kiekvienas mūsų esame visatos dalis, tad turime ugdyti atsakingumą tiek prieš save, tiek prieš kitus ir prieš pačią visatą. Labai svarbu nestoti piestu prieš nusistovėjusius gamtos ir visatos dėsnius. Reikia eiti išvien su visatos ritmu, jos pulsavimu. Čia itin pravartu atsiminti, kad žmogaus vidiniai sielos turtai yra svarbiausi; o jau tada galima pereiti ir prie kitų sveikatos gerinimo būdų.
Sveika ir svarbu pabrėžti, jog kaip įmanoma labiau subalansuota mityba yra tas kelias, kuriuo judama pilnaverčio gyvenimo ir stiprios sveikatos link. Būtent su maistu gauname tas medžiagas, tuos elementus, kuriuos naudojame energijai, gerai savijautai ir bendram gerbūviui. Su maistu gaunamos medžiagos padeda ir šalinti virškinimo metu susidariusius teršalus.
Dar viena iš esminių mitybos funkcijų yra apsauginė, t.y. maistas saugo žmogaus organizmą nuo įvairių mikrobų, bakterijų, virusų. Ne paslaptis ir tai, kad dabar mūsų valgomame maiste yra gausu E medžiagų. Tai – konservantai, saldikliai, dažikliai, tirštiliai ir t.t. Būtent jų reikėtų kaip įmanoma labiau vengti arba, kiek leidžia aplinkybės, pasisaugoti, nes jų žala vis dėlto yra ganėtinai didelė. Ir tai turi įtakos gerai sveikatai. Visa tai atsiliepia jei ne šiandien, tai rytoj – tikrai.
Mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė propagavo sveiką gyvenimo būdą ir sveikuoliškumą
Ksavera Vaištarienė buvo gerai visiems žinoma kaip puiki chemijos mokslų daktarė, Vilniaus Universiteto docentė ir dėstytoja. Ji labiausiai pasižymėjo kaip sveiko gyvenimo būdo ir sveikos mitybos propaguotoja. Parašė ir išleido ne vieną knygą.
Būtent ji teigė, kad žmogus gali perkopti ir gyventi kone virš šimto metų. Kas šiais laikais, gal ir atrodo visai realu, bet daugelio žmonių gyvenimo būdas sako ką kita. Žmonės nesilaiko saikingumo, neturi valios prieš blogus įpročius, nuodija save kaip įmanydami ir nesusimąstydami, kad sveikata – tikrai didžiausias mūsų turtas.
„Saikingai turime vartoti ir maistą, ir vandenį. Aš esu prieš visas šiuolaikines kaloringumo teorijas. Dietologai liepia per daug kalorijų dėti ant stalų. Mano galva, pietų meniu, tai, kiek šiandien suvalgome tik per pietus, reikėtų išdalinti visai dienai, pavyzdžiui, užkandį – pusryčiams, sriubą – vakarui, antrą patiekalą – pietums. O desertą išvis išimti“[1].
Ksavera Vaištarienė visuomet ir visur pabrėždavo, kaip svarbu yra nepersivalgyti. Ir tikrai, pasidomėjus, galime atrasti, kad mums tokio maisto kiekio, kurį dauguma valgome nė nereikia, nes vis tik skrandžio talpa yra ~400gr., tad kur gi viską sutalpinti?
Nesutalpinsime, o tik apkrausime patį virškinimą, skrandžio darbą ar nusikamuosime iki blogumo. Dar gerai, kuomet per savaitę yra turima nors viena iškrovos dieną, kada valgoma tik vienos rūšies maistas, pavyzdžiui, kokios nors kruopos (grikiai ar ryžiai). Iškrovos dieną geriau nevalgyti saldumynų, nevartoti druskos ar riebalų. Judėjimas taip pat yra ne paskutinėje vietoje.
Ir, žinoma, turi gerbti ir mylėti artimuosius, kitus žmones ir atleisti už pikta, nekovoti akis už akį, dantis už dantį, nes iš to jokios naudos, bet organizmui tai atsiliepia. Tampame vangūs, depresyvūs ir labai jau nelaimingi. Taigi, ugdykime save ir siekime kaip įmanoma didesnio dvasingumo.
Galima paieškoti ir alternatyvų, pavyzdžiui atsigręžti į vegetarizmą. Vegetarizmas – mityba, kurioje pagrindą sudaro augalinis maistas. Lot. Vegetus – gyvybingas, judrus, sveikas. Vegetarai gali valgyti iš tiesų ganėtinai įvairų maistą. Tai ir grūdai, įvairios kruopos, vaisiai, daržovės. Būtent šviežios daržovės turėtų būti naudojamos kasdien, nes, teigiama, kad jos yra ne vien tik maistas, tačiau ir vaistas. Pavyzdžiui:
- Bulvė – itin gera daržovė, kuomet kamuoja vidurių užkietėjimas;
- Burokėlis – padeda turintiems padidintą kraujo spaudimą, vartotinas esant kepenų ar inkstų ligoms;
- Česnakas – nuo gripo, astmos, tuberkuliozės, disbakteriozės;
- Svogūnas – vartojamas esant anginai, gripui, slogai;
- Kopūstas – kai kamuoja nemiga, galvos skausmas, kepenų ligos. Kopūstai gydo hemarojų, geltligę, bronchitą;
- Morka – tinkama vartoti esant sutrikusiai medžiagų apykaitai. Tinka sergant ir tulžies pūslės akmenlige ar net poliartritu;
- Pomidoras – esant dideliam antsvoriui ar sutrikusią medžiagų apykaitą;
- Ridikas – stirprina virškinimo trakto liaukų veiklą, varo šlapimą;
- Salotos – gerina pačią kraujo sudėtį, gydo kepenų ir odos ligas.
Mokslininkai įrodė, kad natūralūs vitaminai, mineralinės medžiagos, organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra, mitybos režimas, vaisių ir daržovių balastinės medžiagos gali sustiprinti organzimo apsaugines funkcijas, imunitetą, sumažinti laisvųjų radikalų kiekį organizme, ir taip apsaugoti nuo ligų[2].
K. Vaištarienės knygoje „Padėkime sau” rašoma:
„Vegetarizmas ir žalias neapdorotas maistas padeda sukurti ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą. Ne visi ištveria vegetarinės mitybos režimą, bėgiojimą, maudymasį šaltame vandenyje. Tačiau susigrąžinus sveikatą žmogus visai kitaip žiūri į gyvenimą, skaidrėja jo sąmonė, ji tampa supermentalinė, valdo visus žmogaus kūno procesus, per kuriuos realizuoja dvasią. Toks žmogus dagiau nebepasiduoda blogiems įpročiams ir nenueina blogais keliais”.
„Mes esame esmė to, ką valgome“
Sveikos gyvensenos idėjų Lietuvoje puoselėtojas ir skleidėjas Eduardas Girčys buvo surinkęs daug prasmingų ir taiklių įvairių tautų posakių apie mitybą. Keletas jų:
- „Bevalgant ir apetitas atsiranda, o kuo daugiau valgai, tuo daugiau nori.“(rusų)
- „Apetitas, o ne alkis, mūsų džiaugsmas ir nelaimė.“ (japonų)
- „Net dievų maistas, jeigu jo per daug, tampa nuodu.“ (indų)
- „Persivalgymas – ir išminties, ir sveikatos priešas.“ (arabų)
- „Miegant, mylint, geriant, valgant – visur reikia saiko.“ (lotynų)
- „Svarbu ne ką valgyti, o kiek valgyti.“ (ukrainiečių)
- „Kalbėdamas mąstyk, o valgydamas – kramtyk.“ (tadžikų)
- „Sveikas maistas – geras vaistas, sunkią ligą išvarys.“ (baškirų)
- „Vaisiai – valgių muzika.“ (graikų)
Tai – išties taiklūs ir geri posakiai, patarlės, kurios atėjo tiesiog iš žmonių patirties, iš bandymų, iš eksperimentų ir jie galioja ir gali būti taikytini šiandienos pasaulyje. Dar viena taikli antikos mąstytojo ir filosofo Senekos mintis – „Kiekvienas kasa sau duobę su peiliu ir šakute“.
O kad nesinorėtų diena dienon vien tik valgyti, reikia nepamiršti ir kitų sveikatingumą keliančių veiksmų: pasivaikščioti gryname ore, pabėgioti, t.y. kaip įmanoma kuo daugiau judėti ir, žinoma, rūpintis savo sveikata, sekti jos pokyčius, labiau pažinti save.
Na, ir dar – jei reikia, nebijoti ir pabadauti. Tik su gydytojo priežiūra. Nors senovėje žmonės pasninkaudavo kiekvieną penktadienį, o dar ilgesnis pasninkas – prieš Kalėdas ir prieš Velykas. Tad gal nereikia taip bijoti atsigręžti į senovę ir pasinaudoti tų laikų išminčių pamokymais, nepriimant jų asmeniškai, bet tiesiog – pajausti širdimi, ar tinka man tokia gyvensena, tokia mityba, tokios idėjos, ar ne. Ir pirmyn. Kaip teigė ir pati Ksavera Vaištarienė – „Mylėkite tiesą, būkite stiprūs savo dvasia ir kūnu”.
