Mokesčių reforma paveiks ne 8 proc., o 41 proc. lietuvių
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) skelbia, kad stipriausias mokesčių didinimas palies ne 8 proc. piliečių, kaip teigia valdantieji, bet net 41 proc. šalies žmonių. Tai yra beveik 0,1 mln. Lietuvos gyventojų, kurie vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą[1].
LBAA teigimu, šiuo metu mūsų šalies visuomenė yra neteisingai informuojama apie tai, kad didžiausią mokesčių didinimą po planuojamos mokesčių reformos pajus tik tie dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą, kurių metinis pelnas viršija 15000 Eur. Tai neva sudaro vos 8 proc. visų asmenų, vykdančių šią veiklą.
Tačiau asociacija teigia gavusi duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), pagal kuriuos 2022 m. 246759 gyventojai buvo užsiregistravę individualią veiklą pagal pažymą; 218398 jų pateikė deklaracijas, iš kurių 129681 arba 59 proc. generavo pelną iki 15000 Eur.
Vėlesni VMI duomenys rodo, kad individualią veiklą pagal pažymą 2023 m. kovą vykdė 217600 Lietuvos gyventojų. Daugiausia individualios veiklos pažymų turi pavežėjai ir kurjeriai, antroje vietoje yra fiksuojama kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla[2].
Atsižvelgiant į tokius skaičius, LBAA teigia, jog Lietuvos institucijos neturi jokio standarto dėl poveikio vertinimo duomenų teisingumo, o tai reiškia, kad poveikio vertinimui gali būti naudojami klaidingi duomenys
Pavyzdžiui, asmenys, įregistravę individualią veiklą, bet jos nevykdantys eilę metų, negalintys arba nežinantys kaip tą veiklą panaikinti iš VMI sistemos, yra eliminuoti ir į 129681 gyventojų skaičių nėra įtraukiami.
LBAA kaip pavyzdį pateikia ir situaciją, kai individualios veiklos pažymą gali turėti gyventojas, kuris prieš 20 m. vykdė veiklą ir dėl netinkamai sukeltų istorinių duomenų, tos veiklos negali išregistruoti.
Mokesčių našta neišvengiamai augs visiems
LBAA prezidentė Daiva Čibirienė žiniasklaidai anksčiau teigė, kad net ir 5000 eurų individualios veiklos pajamas gaunantys gyventojai, įgyvendinus reformos, mokesčių turėtų mokėti gerokai daugiau nei dabar[3].
Asmenys, iš individualios veiklos uždirbantys 5000 eurų per metus, 2026 m. mokės 128 eurų daugiau mokesčių nei šiandien.
D. Čibirienė teigia, kad Finansų ministerija taip tiesiog klaidina žmones ir sudaro iliuziją, jog mokesčiai neva niekam nedidėja, nors akivaizdu, kad tai nėra tiesa.
„Sakoma, kad mokesčiai didės tik 25 proc. dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą, bet iš tiesų jie didės visiems. Reikėtų atversti visas kortas ir pasakyti, kaip yra, nebeklaidinti visuomenės. Nes žmonės galvoja, kad mokesčiai jiems nedidės, bet skaičiai rodo kitaip“, – sako D. Čibirienė.
LBAA prezidentė taip pat teigė, kad jei bus pritarta visiems Finansų ministerijos pasiūlymams, nuo 2026 m. labiau apsimokės dirbti samdomą darbą už minimalią mėnesinę algą, nei imtis individualios veiklos.
Taip bus todėl, kad minimaliai algai prilygstančias pajamas iš individualios veiklos gaunantys gyventojai po reformos per metus turėtų mokėti 407 eurų daugiau nei dabar.
Anot LBAA ekspertų, darbo santykiuose minimalią algą uždirbančių gyventojų mokesčiai per metus siekia 2693 eurus. Jiems tokią pačią sumą reikėtų sumokėti ir 2026 m.
Tačiau tokias pačias pajamas iš individualios veiklos gaunantys asmenys jau dabar moka 1989 eurus mokesčių, o įgyvendinus reformą suma augtų iki 2396 eurų.
Verta paminėti ir tai, kad 2026 m. individualios veiklos mokesčiai daugiau nei 100 eurų padidės net tiems gyventojams, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos – 417 eurų per mėnesį.
Verslas taip pat priešinasi reformai
Mokesčių reforma nepopuliari ir verslininkų tarpe. Net verslo 54 organizacijos reiškia nepritarimą reformai.
„Mes iš principo nepritariam gyventojų pajamų mokesčių reformai ir būtent gyventojų pajamų mokesčio didinimui. Ir vienintelis lūkestis, kuris buvo visą laiką, kad politikai pradės kalbėtis su mokesčių mokėtojais“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis[4].
Jis teigia, kad reforma turės didelė žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką[5].
A. Romanovskis piktinasi ir dėl to, kad šią svarbią reformą planuojama priimti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų su visuomene.
„Fundamentaliai reformuojant šalies mokesčių sistemą, pagrįstai tikimės, kad su mumis, mokesčių mokėtojais – tiek verslo atstovais, tiek individualia veikla užsiimančiais specialistais – būtų kalbamasi ir tariamasi“, – sako A. Romanovskis.
Verslo konfederacijos prezidento teigimu, nors valdantieji ir kalba, kad išaugę mokesčiai palies tik gaunančius daugiau pajamų, tai tikrai nėra tiesa.
A. Romanovskio teigimu, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24000 Eur pajamų per metus.
A. Romanovskis reziumuoja, kad šia reforma iš esmės siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl asmenų prisiimamų rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų. Verslo organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.
Finansų ministerijos mokesčių reformai kritika skrieja iš visų pusių
Palankiai vertinančių mokesčių reformą tikrai nėra daug. Lietuvos bankas (LB) neseniai paskelbė savo išvadas dėl reformos, o jose taip pat nestinga kritikos, pažymima, kad reforma būtų naikinama Lietuvos vidurinioji klasė.
LB išvadose teigiama, kad numatyti pakeitimai suteiktų teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui tik trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, o bendras poveikis šalies gyventojams būtų nevienodas, priklausytų nuo asmens ekonominės veiklos formos, bendro gaunamų pajamų lygio, turimo nekilnojamojo turto (NT) vertės, šio turto registracijos vietos ir kt.
LB nuomone, tai reiškia, kad didėjant mokestinei naštai už individualios veiklos pajamas, maža dalis vidutinių ir didesnių pajamų gavėjų pajustų reikšmingą mokestinės naštos padidėjimą, o dėl tikėtino NT mokesčio regresyvumo pajamų nelygybė gali mažėti lėčiau, nei tikimasi.
Savo ruožtu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo tai, kaip reforma paveiktų Lietuvos investicinę aplinką: nekilnojamojo turto mokestis didintų socialinę nelygybę tarp atskirų savivaldybių ir jų gyventojų, o tai nėra ir horizontaliai, ir vertikaliai teisinga.
Mokesčių reforma pirmiausia nusitaikyta į dirbančius individualiai
Valdančiųjų konservatorių stumiama mokesčių reforma, kuria, kaip vaizdžiai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė, bus bandoma pažaboti „gyvulių ūkį“, siekiama įgyvendinti įvairius pokyčius. Esminiai jų yra šie:
- Veikla pagal verslo liudijimą galėtų būti vykdoma esant iki 20 tūkst. eurų apyvartos ribos.
- Siūloma didinti individualiai veiklai taikomą GPM tarifą: nuo 2025 m. jis didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 iki 20 proc.
- Siūloma, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti labiau įtraukti į socialinį draudimą ir nuo savo gautų pajamų turėtų mokėti 1,31 proc. dydžio įmokas „Sodrai“.
- Visoms veikloms siekiama suvienodinti ir socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
- Žadama pakeisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms: bendrų pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU.
- Norima pakeisti mokestį už nekilnojamąjį turtą (NT), kuris būtų skaičiuojamas nuo objekto, o ne nuo bendros jų verčių sumos NT mokesčių tarifus susiejant su savivaldybės NT mediana.
