Lietuvos bankas valdančiųjų mokesčių reformoje mato akivaizdžių spragų
Šią savaitę Lietuvos bankas (LB) pagaliau paskelbė savo išvadas dėl valdančiųjų parengtos, tačiau valdžios, ekspertų ir visuomenės sluoksniuose itin prieštaringai įvertintos mokesčių reformos.
LB vertinimo išvadose teigiama, kad valdžios numatyti pakeitimai suteiktų teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui tik trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau būtų fiksuojamas ribotas postūmis siekiant artesnio Europos Sąjungos (ES) vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc[1].
LB įvardino, kad reforma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą, o skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų sumažėtų nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).
Tačiau taip pat teigiama, kad nors pakeitimai sudarytų daugiau paskatų augti smulkiajam ir vidutiniam verslui, bendras to poveikis šalies gyventojams būtų nevienodas ir priklausytų nuo asmens ekonominės veiklos formos, bendro gaunamų pajamų lygio, turimo nekilnojamojo turto (NT) vertės, šio turto registracijos vietos ir kt.
LB nuomone, tai reiškia, kad didėjant mokestinei naštai už individualios veiklos pajamas, maža dalis vidutinių ir didesnių pajamų gavėjų pajustų reikšmingą mokestinės naštos padidėjimą, o dėl tikėtino NT mokesčio regresyvumo pajamų nelygybė gali mažėti lėčiau, nei tikimasi.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui, o ir poveikis Lietuvos šešėlinės ekonomikos dydžiui priklausys nuo dirbančiųjų ir verslininkų reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą.
„Vertindami siūlomus mokestinius pakeitimus (kartu su didinamu NPD) iš makroekonominės perspektyvos, darome išvadą, kad dėl šių pakeitimų sumažėjusi bendra mokestinė našta skatins Lietuvos ekonomikos aktyvumą, bet biudžeto lėšų netekimas dėl didinamo NPD gali siekti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau 2024 m., o įgyvendinant visą NPD didinimo planą, šis netekimas toliau didėtų ir vėlesniais metais“, – apibendrinama LB ataskaitoje.
Reforma skirta susidoroti su viduriniąja klase, kenks Lietuvos verslo aplinkai
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo atkreipti dėmesį į LB pateiktą išvadą ir tai, kaip reforma paveiktų Lietuvos investicinę aplinką.
V. Janulevičius akcentuoja, kad LB patvirtina, jog mokesčių reformos siūlymai ekonomikos augimui suteiks impulsą tik trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, tačiau jis pats pabrėžia, kad mokesčių reforma turėtų orientuotis į ilgalaikį poveikį, kuris bus neigiamas[2].
Be to, pramoninkų konfederacijos prezidentas pabrėžia, kad LB pripažįsta, jog mokesčių reforma 2024 – 2028 metų laikotarpiu papildomai gali kilstelėti metinę infliaciją 0,6 proc. punkto, o tai yra itin aktualu dabar, kai Europos centrinis bankas (ECB) nenuilsdamas didina palūkanas, kad galėtų bent pamėginti suvaldyti euro zonoje įsisiautėjusią infliaciją. Be to, V. Janulevičiaus teigimu, ECB yra pastebėjęs, kad dalis atsakomybės dėl infliacijos didėjimo gula būtent ant pačių vietinių centinių valdžių pečių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad LB teigimu, nekilnojamojo turto mokestis didintų socialinę nelygybę tarp atskirų savivaldybių ir jų gyventojų, kas nėra ir horizontaliai, ir vertikaliai teisinga.
„Lietuvos banko išvadose aiškiai sakoma, kad realus reformos poveikis ekonomikai – „neturėtų reikšmingo poveikio Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui“. Tai kaip šiame kontekste atrodo praėjusiais metais mažiausios grynosios užsienio investicijos šalyje (Pasaulio banko duomenimis, daug mažiau nei Estijoje ir Latvijoje); vienos aukščiausių šalyje paskolų palūkanų normų tiek gyventojams, tiek verslui; 1,9 mlrd. neigiamas Lietuvos tarptautinės prekybos balansas su Kinija. Ir kaip atrodys Lietuvos investicijos užsienyje, t. y. investicijos, kurios gal galėjo likti Lietuvoje ir kurti naujas darbo vietas. Būtent to labai reikia reikšmingo mokestinio poveikio tarptautiniam ekonominiam šalies konkurencingumui“, – svarsto V. Janulevičius.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas pažymi, kad 2026 m. individualia veikla užsiimančių asmenų vidutinis GPM ir socialinio draudimo įmokų efektyvusis tarifas padidėtų apie 6 proc. punktais: nuo 20,1 proc. (2023 m.) iki 26,5 proc. (2026 m.), ir teigia, kad LB daro išvadą, jog didesnio pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų naštos poveikį pajus individualia veikla užsiimantys asmenys, o labiausiai – didžiausias savarankiško darbo pajamas gaunantys asmenys, kurių dauguma veiklą vykdo sostinės regione.
„Ar verta dar kalbėti apie tai, kad Lietuvai svarbi vidurinioji klasė, jos augimas ir stiprinimas?“, – kvestionuoja V. Janulevičius.
Reforma nesulaukia didelio palaikymo net koalicijoje, manoma, kad ji įstrigs Seime
Valdančiųjų mokesčių reforma toliau kelia aistras ir Seime. Šiandien net trys Seimo komitetai svarstys reformos tinkamumą, daugiausiai dėmesio skiriant Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimams[3]. Biudžeto ir finansų komitetas su Finansų ministerijos ir verslo atstovais aptars Vyriausybės siūlomas palikti ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, dovanų iš artimųjų apmokestinimą.
Tačiau opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigia, kad kitu atveju, gali grėsi Vyriausybės griūtis.
„Išgirdome ir tokius atsakymus, kad šventai valdančiosios daugumos politikai yra prisižadėję ministrei pirmininkei, kad šitai mokesčių reformai turi pritarti, nes kitu atveju gali įvykti Vyriausybės griūtis“, – sako A. Butkevičius[4].
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė abejoja, kad dabartiniam mokesčių reformos projektui galėtų būti pritarta Seime. Politikė net teigia, kad reformos priėmimo sėkme netiki ir patys valdantieji, o norint rasti pritarimą mokestiniams pakeitimams, diskusijos, anot jos, turėjo prasidėti dar dabartinio Seimo kadencijos pradžioje.
„Mokesčiai turi būti teisingi, suprantami, kokius juos reikia mokėti ir žmonės turi žinoti, kur jie panaudojami, kam jie reikalingi, ar jie pakankami ir dėl ko reikia juos kelti. Atsakymo į šiuos dalykus valdančiųjų, finansų ministrės pateiktuose siūlymuose tikrai nerandu. Ir kada tai skambiai vadinama reforma, aš tuo abejoju, anokia čia reforma“, – sako V. Blinkevičiūtė[5].
Valdančiųjų mokesčių reforma siūlyta naikinti „gyvūlių ūkį“
Konservatorių stumiama mokesčių reforma, kuria, kaip vaizdžiai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė, bus bandoma pažaboti „gyvulių ūkį“, siekiama įgyvendinti įvairius pokyčius.
Priėmus reformą, veikla pagal verslo liudijimą galėtų būti vykdoma esant iki 20 tūkst. eurų apyvartos ribos (šiuo metu ši riba siekia 45 tūkst. eurų). Būtų didinamas individualiai veiklai taikomą GPM tarifą, kuris kasmet didėtų palaipsniui: nuo 2025 m. didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 iki 20 proc. Skaičiuojama, kad tai paliestų daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, vykdančių individualią veiklą.
Nuo 2025 metų maksimalios tarifų ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs daugiau nei 3 tūkst. eurų (arba 35 tūkst. eurų per metus).
Siūloma, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti labiau įtraukti į socialinį draudimą ir nuo savo gautų pajamų turėtų mokėti 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“. Praradę darbą jie pretenduotų į atitinkamas nedarbo išmokas.
Siūloma visoms veikloms suvienodinti ir socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Būtų keičiama apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamų iš darbo santykių tarifas buvo 20 proc., o viršijant 60 VDU – 32 proc.
Individualios veiklos pajamoms būtų taikyti 5-15 proc. tarifai. Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų siūloma taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU.
Nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau bendrų pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU.
Mokestis už nekilnojamąjį turtą (NT) būtų skaičiuojamas nuo objekto, o ne nuo bendros jų verčių sumos NT mokesčių tarifus susiejant su savivaldybės NT mediana. 0 proc. bus apmokestinama medianos neviršijanti dalis, 0,06 proc. – nuo vienos iki dviejų medianų ir 0,1 proc. – virš dviejų medianų.
Dovanos, gautos iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių bei vaikaičių būtų apmokestinamos nuo 300 tūkst. eurų per metus, o iš brolių, seserų – nuo 150 tūkst. eurų per metus.
Būtų atsisakoma lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms, taip pat, būtų įvedama investicinė sąskaita, o nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną siūloma įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas ir iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas.
