Štai kaip rinkimai vyksta „gerovės Lietuvoje“: piliečiai balsuoja trobesiuose

Prezidentą kretingiškiai rinko avarinės būklės pastate

Gerovės valstybės kūrėjas, prezidentas Gitanas Nausėda pasirūpino, kad rinkėjai turėtų kur balsuoti, rinkdami naują Lietuvos vadovą. Štai Kretingos rajono gyventojai pareigingai balsuoti ėjo į seną, jau paskutines dienas skaičiuojančią trobelę, dėl kurios tinkamumo viešai naudoti, ne vienam internautui kilo klausimų – o kas bus, jei ims ir užgrius? Juk balsavimo dieną plūsta didžiuliai žmonių srautai.

Kretingos rajone esančioje Kalnalio savivaldybėje esantis trobesys per šiuos Lietuvos prezidento rinkimus tapo vietinių traukos centru. Čia savo pilietinės pareigos atlikti sugūžėjo miestelėnai, nepaisant to, kad medinio pastato būklė šaukte šaukė į vidų neiti, nes bet kada gali kilti pavojus. Tikėtina, o iš tiesų net labai realu, kad tame pačiame pastate čia gyvenantys žmonės balsuos ir rinkdami politikus į Europos Parlamentą.

O kad medinė troba dar atrodytų ne taip nuvargusi, kokia yra iš tiesų, joje pakeisti trys mediniai langai į naujoviškus plastikinius. Deja, net ir tai papildomo pasitikėjimo lentų tvirtumu ne itin priduoda. Bet svarbu, stogas ne kiauras ir balsuojant ant galvos nelyja.

Pastatas įsikūręs adresu Valančiaus g. 4, Kalnalio k.

Visgi, nepaisant itin ilgo šio pastato gyvavimo laiko, bet vieną dalyką internautai įžvelgė kaip teigiamą: šalia Lietuvos vėliavos nekabėjo Ukrainos.

Beveik keli šimtai rinkėjų savo simpatijas atidavė G. Nausėdai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Kalnalio apylinkėje savo politinę valią išreiškė 180 balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

Paradoksas, bet šie žmonės ir toliau palaikė mūsų gerovės valstybės kūrėją, o dabar jau ir gerovės valstybės politikos tęstinumą išlaikysiantį antrajai kadencijai perrinktą G. Nausėdą.

Čia jis surinko net 60,64 proc. palaikymą.

Po G. Nausėdos antrąja vieta su R. Žemaitaičiu dalinosi premjerė I. Šimonytė – abu jie gavo 12,77 proc. balsų, toliau – I. Vėgėlė su 7,45 proc., tiek pat surinko ir E. Vaitkus bei D. Žalimas (2,13 proc.) ir paskutinėje vietoje liko A. Mazuronis, gavęs 1,06 proc, balsų. Visai palaikymo nesulaukė G. Jeglinskas, už kurį čia nebalsavo nei vienas žmogus.

Dar vienas paradoksas: lietuviai puikiai mokame juoktis iš kitų, nors patys esame giliame „rusyne“ ir štai taip renkame Lietuvos Respublikos vadovą 2024-aisiais (tai ne 1990-tieji, deja).

G. Nausėdos valdymo metu kai kurios problemos dar labiau pagilėjo

Laimėjęs antrąjį rinkimų turą ir taip užsigarantavęs dar penkerius metus prezidentūroje G. Nausėda neslėpė, kad gerovės valstybės politiką tęsiąs ir toliau.

Taigi, trumpas aprašas, kas yra G. Nausėdos gerovės valstybė.

Gerovės valstybė – tai prezidento vizitai prieš rinkimus Lietuvos regionuose (kurie yra ypatingai jautri sritis) ir pakalbėjimas su gyventojais (reguliariai kas 4-5 metus), išsiaiškinimas, kad problemos sveikatos ir švietimo sektoriuose pastaruoju metu tik dar pagilėjo^[1], o savivaldybės savarankiškumo taip ir neįgavo.

Gera gyventi valstybėje, kurioje vos per vieną prezidento kadenciją buvo uždarytos 226 mokyklos ir 213 bibliotekų, 50 kultūros centrų, iš darbo išėjo beveik tūkstantis pedagogų, o žmonių miršta beveik dvigubai daugiau nei jų gimsta.

Laukiame, kiek dar gerovės pažers antroji prezidento kadencija.