<h2>Spurgų diena – pirmasis birželio penktadienis</h2>
<p>Pirmasis birželio penktadienis visame pasaulyje, o ypač JAV, minimas kaip tarptautinė spurgų diena.</p>
<p>Cukraus pudra, šokoladu, karamele ar kitais įvairiausiais gardumynais puoštos spurgos šiandien yra vienas iš mėgstamiausių desertų tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusių.</p>
<p>Tačiau tikriausiai ne visi žino, kad už šio išradimo slypi ne kažkoks garsus kulinaras, o eilinis jūreivis iš Meino, vėliau tapęs kapitonu Hansonu Kroketu Gregoriu.</p>
<p>Dar būdamas paaugliu, prastai iškepto jūreivių maisto gabalėlį jis išsaugojo sukurdamas žiedo formos keptą skanėstą, kurį šiandien žinome kaip spurgą. </p>
<p>Tačiau H. K. Gregorio indėlis į Amerikos kulinarijos kultūrą bei istoriją liko beveik neįvertintas ilgus metus ir tik pastaraisiais dešimtmečiais spurgų gerbėjai visame pasaulyje žino, kam padėkoti.</p>
<h2>Istorija, apie kurią ilgą laiką buvo nutylima</h2>
<p>Simmonso nacionalinės vartotojų apklausos duomenimis, JAV vartotojai per metus suvalgo daugiau kaip 10 mlrd. spurgų, o net 96 proc. amerikiečių teigia, kad jiems patinka spurgos[1].</p>
<p>Galbūt dėl to kasmet pirmąjį birželio penktadienį žmonės dalyvauja nacionalinės spurgų dienos renginiuose ir suvalgo dešimtis įvairiausių gardumynų taip pagerbdami Gelbėjimo armijos merginas.</p>
<p>Gelbėjimo armijos merginos buvo moterys, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais kareiviams dalijo spurgas. Pirmojo pasaulinio karo metais „Salvation Army Lassies" moterys vyko į fronto linijas Europoje. Šių drąsių savanorių paruoštas naminis maistas buvo moralinė parama kariams.</p>
<p>Spurgos buvo kepamos aliejuje, metaliniuose amerikiečių kareivių šalmuose. Tuomet amerikiečių pėstininkai buvo paprastai vadinami „doughboys". Standartinė šio žodžio rašyba yra „donut". Taip ir gimė angliškas spurgos pavadinimas[2].</p>
<p>Tačiau spurgų istorija prasidėjo dar anksčiau ir, kaip jau minėta, yra siejama su jaunu jūreiviu H. K. Gregoriu.</p>
<p>Kai jam buvo vos 15 metų, vaikinui kilo mintis išgelbėti sugadintą kepinį, kurį jis ruošė kitiems jūreiviams. Tuomet jis iš sudegusio maisto gabalo išpjovė centrą, o tai tapo ypač riebiu pyragaičiu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/annie-spratt-xybep4k9vzs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Idėja, kuri virto manija</h2>
<p>Idėja prigijo. Ji paplito visame pasaulyje, nes jūreiviai pasakojo jūreiviams, žinia sklido. Netrukus šie kepiniai buvo imti pardavinėti parduotuvėse bei kavinėse, o spurgų manija apėmė visą JAV.</p>
<p>Ilgainiui tai net tapo verslu.</p>
<p>Bostono apylinkių verslininkas Viljamas Rosenbergas 1950 m. Kvincyje atidarė pirmąją „Dunkin' Donuts" kavinę. Įdomu, kad ji įkurta už mažiau nei už mylios nuo jūreivių kapinių, kuriose nuo 1921 m. ilsisi ir kapitonas H. K. Gregoris[3]. </p>
<blockquote>
<p>„Dunkin' Donuts" idėja taip greitai pavergė amerikiečius, kad kavinės buvo priverstos dirbti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.</p>
</blockquote>
<p>Ilgainiui, „Dunkin' Donuts" įkūrusi Rosenbergų šeima pripažino H. K. Gregory įtaką jų verslo idėjai. Jie sumokėjo, kad 1982 m. būtų pastatytas dabartinis kapitono antkapinis paminklas ir surengta ceremonija, kurioje dalyvavo vietos moksleiviai.</p>
<p>Šiandien „Dunkin' Donuts" gali pasigirti 12 600 spurgų parduotuvių 40-yje šalių, įskaitant 8 500 vien JAV. Kasmet visame pasaulyje ši franšizė parduoda apie 2 mlrd. spurgų[4].</p>
<p>Tačiau įdomu, kad būtent Kanadoje yra daugiausiai kavinių-spurginių, tenkančių vienam gyventojui.</p>
<blockquote>
<p>Kanadoje vienam gyventojui tenka maždaug penkis kartus daugiau spurginių nei Jungtinėse Amerikos Valstijose.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jia-xnxwqwak8gu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Istoriją bandyta perrašyti</h2>
<p>Kurį laiką JAV buvo bandyta paneigti istoriją apie H. K. Gregory indėlį kuriant šį legendinį desertą. Tuo metu pradėta dalintis pasakojimu, jog spurgos išrastos dar 1620 m. po JAV indėnų ir piligrimų susirėmimo[5].</p>
<p>1948 m., kai Nacionalinė kepėjų asociacija patvirtino, kad kapitonas H. K. Gregory yra spurgų išradėjas, pramonės atstovai įtvirtino jo poziciją kaip Amerikos novatoriaus.</p>
<p>Nors maisto gaminių, panašių į spurgas, rasta daugelyje senovinių vietų, šiuolaikinių spurgų ištakos paprastai siejamos su olandų kolonistų į Niujorką (arba Naująjį Amsterdamą) atsivežtais olikoekais („aliejiniais pyragais").</p>
<p>Šios spurgos buvo labai panašios į vėlesnius kepinius, bet dar neturėjo dabartinės žiedo formos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/najlacam-f71zhhbys3w-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Vienas iš pirmųjų „doughnut" paminėjimų buvo 1809 m. Vašingtono Irvingo knygoje „Niujorko istorija nuo pasaulio pradžios iki olandų dinastijos pabaigos" (angl. „A History of New York, from the Beginning of the World to the End of the Dutch Dynasty").</p>
<p>Joje rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Kartais stalą puošdavo didžiuliai obuolių pyragai arba lėkštės, pilnos konservuotų persikų ir kriaušių, tačiau visada buvo galima pasigėrėti didžiuliu patiekalu iš saldintos tešlos kamuoliukų, keptų kiaulės taukuose ir vadinamų „dough-nuts" arba „oly koeks": skanus pyragas, šiuo metu šiame mieste mažai žinomas, išskyrus tikras olandų šeimas."</p>
</blockquote>
