Audringą reakciją sukėlęs spektaklis Kaune: sudeginta vėliava ir provokuojančios scenos
Visuomenę šokiravo spektaklio „Lietuviškos Vėlinės“ premjera lapkričio pabaigoje – pradedant scenomis, kuriose buvo sudeginama Lietuvos trispalvė, iš sovietinius karius vaizduojančių personažų lūpų skambantys paniekinantys žodžiai šalies istorijai ir baigiant demonstruojamais lytiniais organais.
Spektaklis, vykęs Nacionaliniame Kauno dramos teatre, sulaukė prieštaringų reakcijų: vieni žiūrovai gyrė kūrinį už novatoriškumą ir sudėtingų temų nagrinėjimą, kiti tvirtino, kad per jį tyčiojamasi iš Lietuvos. Nepaisant kritikos, premjeros vyko pilnose salėse ir baigėsi atsistojusiomis ovacijomis[1].
Į pastabas sureagavo ir pats spektaklio režisierius Jakubas Skrzywanekas, pabrėžęs, kad visai priešingai – jo pastatytas spektaklis yra pagarbos Lietuvos tautai, istorijai ir kultūrai simbolis. Režisierius aiškino, kad provokuojančios scenos, įskaitant vėliavos sudeginimą ir sovietinių karių vaizdavimą, nėra skirtos įžeisti lietuvius, o primena sunkią praeitį ir galimas grėsmes, jei nebus išlaikoma vienybė ir sąmoningumas.
Pasak jo, publika šias prasmes gerai suprato, apie tai byloja pilnos salės ir ilgai trukusios ovacijos.
Skrzywanekas taip pat gynė meninę laisvę, pabrėždamas, kad teatro tikslas – leisti žiūrovui saugioje aplinkoje susidurti su stipriomis emocijomis, provokuoti apmąstymus ir skatinti sąmoningumą. Spektaklis, remiantis Adomo Mickevičiaus „Vėlinėmis“, pasakoja apie Lenkijos ir Lietuvos bendrą istoriją, karus, okupacijas ir brolybę tarp šalių. Režisierius dėkojo Nacionalinio Kauno dramos teatro komandai bei partneriams iš abiejų šalių ir kvietė žiūrovus į kitus spektaklius sausį ir vėlesniais mėnesiais.
Žiūrovai sukruto: išniekino mus savo pačių namuose
Tuo tarpu savaitės pradžioje žiniasklaidoje pasipylė ir įniršusių spektaklį stebėjusių žiūrovų komentarai, kuriuose jie teigė negalintys atsitokėti po tokio reginio, kurį išvydo Kauno dramos teatre.
Štai viena žiūrovė pasidalino asmenine šokiruojančia patirtimi, po kurios, pasak jos, norėjosi tik verkti[2]. Anot jos, himno giedojimas spektaklio metu esą buvo nutrauktas, o valstybiniai simboliai – išniekinti.
„Turėjo būti šventė. Važiavom net į Kauną. Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Premjera. Lenkų režisieriaus J. Skrzuwaneko „Lietuviškos Vėlinės“. Liūdna. Lyg išmaudyta srutų duobėje. Skauda. Lyg kas nors artimas prispjaudytų į „dūšią“, – rašė ji.
Moteris tvirtino pasigailėjusi, kad apskritai ėjo į šį spektaklį, o tautą niekinantys ženklai esą pasirodę nuo pat spektaklio pradžių, kai minia atsistojusi giedoti Himno ir šis buvo nepagarbiai nutrauktas.
Ji nurodė, kad dar po keleto minučių visų akivaizdoje buvo išniekinta ir trispalvė.
„Jaučiuosi taip, lyg mano namuose apsilankė nesubrendusių jaunuolių būrys. Jie iš pagarbios vietos paėmė šventą paveikslą, kurį iš kartos į kartą daug amžių perduodavome šeimoje“, – savo savijautą mėgino apibūdinti moteris.
Žiūrovė dalinosi, kad nemalonios buvo ir „išangių“ scenos, bet jas esą dar galima vertinti kaip režisieriaus minčių reiškimą.
B. Leitukaitė: nuo pat pirmos akimirkos stiprino norą, kad tik dar nesibaigtų
Tačiau kitokios pozicijos apie įvykusį spektaklį laikėsi šokio teatro „Aura“ meno vadovė-choreografė Birutė Leitukaitė[3].
Ji aiškino, kad nuo pat pirmų spektaklio akordų stiprėjo noras, kad tik jis dar greitai nesibaigtų, o pajusti tokį norą dramos teatre, pasak jos, yra „labai jau retas reiškinys“.
„Lenkų režisierius sukūrė beveik filmą teatre. Scenos net trijose plotmėse bei video projekcijoje. Scenografija puiki, efektai laiku ir vietoj, aktoriai puikiai susidorojo, ne tik vaidino, bet ir judėjo, performino, kaip šokėjai.
O kiek tame Mickevičiaus, tai kiekvienam pagal savo suvokimą, vaizduotę, kūrybinį žvilgsnį, pojūčius, atvirumą 21 amžiaus teatrui. Tai buvo truputį (ar daugiau) kitoks teatras. Jau skirstantis, tarp žiūrovų girdėjosi špagų susikirtimai. Labai įdomu kaip mūsų teatro kritikai vertins šį darbą“, – rašė ji.
Svetimos valstybės vėliavos išniekinimas – tabu?
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę pasirodė informacija, kad už Ukrainos vėliavos išniekinimą prieš teismą stos 28-erių panevėžietis. Pernai birželį vyras Panevėžyje pavogė oficialiai iškeltą vėliavą ir įkišo ją į apgadintą automobilį su ukrainietiškais numeriais, prieš tai išdaužęs jo langus.
Įtariamasis teigė savo poelgiu norėjęs išreikšti neigiamą požiūrį į Lietuvoje gyvenančius Ukrainos karo pabėgėlius ir šalies paramą Ukrainai. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų.
O štai dar 2021-aisiais sostinės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės simbolių išniekinimo menininko Dainiaus Liškevičiaus videoperformanse „Kliaksas / Restartas“. Tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškimą, kad MO muziejaus internetinėje svetainėje paskelbtame vaizdo įraše galimai išniekinama Lietuvos valstybės vėliava.
