J. Bideno administracija skuba prastumti skaitmeninio dolerio planą
Buvęs JAV prezidento Joe Bideno patarėjas ekonomikos klausimais Daleepas Singhas neseniai atskleidė, kad dabartinio šalies vadovo aplinka ir visa jo administracija šiuo metu aktyviai dirba siekiant parengti skaitmeninio dolerio įvedimo į rinką projektą[1].
Pasak D. Singho, dar 2022 m. kovo mėnesio įsaku J. Bidenas „bandė pastūmėti vyriausybę įvesti skaitmeninį dolerį“. Eksperto teigimu, šiuo žingsniu administracija iš rinkos siekia pašalinti kriptovaliutas, kurios neva leidžia Amerikos priešininkams sukelti tiesioginį pavojų šalies nacionaliniam saugumui ir infrastruktūrai.
Iš tiesų, 2022 m. JAV Iždo departamentas pateikė savo ataskaitą, kurioje rekomendavo federalinei vyriausybei tęsti skaitmeninio dolerio kūrimo darbus, kol bus įvertinta, ar tai atitinka „nacionalinius interesus“.
Paskutinėje Finansinių tyrimų biuro ataskaitoje teigiama, kad JAV skaitmeninis doleris galėtų vyriausybę anksčiau perspėti apie ekonomines problemas, tačiau tiek dalis ekonomistų, tiek ir bankininkai bei patys piliečiai kritiškai vertina skaitmeninio dolerio įvedimą į rinką ir bijo dėl išaugti galinčios kontrolės.
Floridos ir Pietų Dakotos gubernatoriai prieštarauja skaitmeninės valiutos įdiegimui
Dalis JAV politikų aktyviai priešinasi valdžios planams įdiegti skaitmeninį dolerį. Floridos gubernatorius ir potencialus kandidatas į JAV prezidento postą 2024 m. Ronas DeSantis siekia uždrausti skaitmeninį dolerį ir pasiūlė specialų teisės aktą.
Šiuo dokumentu teigiama, kad skaitmeninis doleris gali sumažinti bendruomeninių bankų ir kredito unijų vaidmenį, taip pat jis sumažintų vartotojų išlaidas, o kartu turėtų galią nutraukti prieigą prie prekių ir paslaugų[2].
Tuo tarpu Pietų Dakotos gubernatorė Kristi Noem neseniai vetavo įstatymo projektą, kuris gali sudaryti galimybes federalinei vyriausybei lengviau įgyvendinti skaitmeninės valiutos planus[3].
Respublikonų atstovė K. Noem teigia, jog tikisi, kad ir kitų valstijų įstatymų leidėjai netrukus atkreips dėmesį į skaitmeninio dolerio keliamas grėsmes.
Negana to, skaitmeninės valiutos įdiegimo procedūras palengvinantys įstatymo projektai šiuo metu yra siūlomi daugiau nei 20 kitų valstijų.
Paskutinieji projektų svarstymo etapai šiuo metu jau yra pasiekti Arkanzase, Montanoje, Naujajame Hampšyre, Šiaurės Dakotoje, Tenesyje, Teksase, Kalifornijoje.
Finansų kodeksų pakeitimai leistų pakeisti įprastą dolerį daugumoje komercijos rūšių
Šiuo metu dalies JAV politikų neigiamai vertinamuose, tačiau žiniasklaidos menkai nušviečiamuose finansų įstatymo projektuose didžiausias dėmesys skiriamas būtent skaitmeninei valiutai.
Jeigu „H.B. 1193“ pavadinimą gavęs projektas sulauktų plataus pritarimo, jis galėtų sudaryti galimybę vartotojams naudoti programuojamą, atsekamą, kontroliuojamą centrinio banko dolerį daugelyje komercinės veiklos rūšių.
Siūlomi pakeitimai taip pat apsunkintų galimybę, jog kriptovaliutos kada nors galėtų būti laikomos realiais pinigais.
Įstatymo projektas taip pat palengvintų skaitmeninio dolerio naudojimą tam tikrų rūšių, ypač stambiuose sandoriuose, nes projekte nėra absoliučiai jokių nuostatų, kurios draustų naudoti skaitmeninę valiutą.
Nors siūlomais įstatymo atnaujinimais skaitmeninė valiuta iš karto nebūtų nei sukurta, nei būtų reikalaujama ją sukurti ateityje, tai padėtų pamatus jos sukūrimui.
Vis tik, didžiausią nerimą kelia tai, kad į projektą yra įtrauktas punktas apie tai, kad „elektroniniai pinigai, prie elektroninių pinigų pridėtas ar logiškai su jais susijęs įrašas arba sistema, kurioje elektroniniai pinigai įrašyti, apriboja elektroninių pinigų naudojimą arba turi protokolą, galintį sukelti pokyčius, įskaitant kontrolės perdavimą ar praradimą“.
Tai reiškia, kad atnaujinus įstatymų projektus, būtų sukurta kontroliuojama vyriausybės sistema, kuria būtų galima manipuliuoti piliečių pinigais ir prieiga prie jų.
Apie tai skaitmeninių valiutų kritikai kalba jau daugelį metų. Juk jau šiuo metu dalyje pasaulio valstybių skaitmeniniai pinigai yra skatinami taip, kad net pradėta riboti grynųjų atsiėmimą iš bankų.
Be to, tiek finansininkai, tiek ir teisininkai pažymi, kad pinigų skaitmenizacija gali peržengti bet kokias laisvo žmogaus pasirinkimo galimybes.
Kinija yra vienintelė iš didžiųjų ekonomikų, jau įvaldžiusi skaitmeninių pinigų politiką
Tuo tarpu Kinijos vyriausybė jau keletą pastarųjų metų aktyviai ragina savo piliečius išbandyti oficialią skaitmeninę valiutą. Ši šalis pirmuosius skaitmeninių pinigų bandomuosius projektus pradėjo dar 2019 m., tačiau skaitmeninio Kinijos juanio (eCNY) populiarumas išaugo po praėjusių metų žiemos olimpiados.
Pritaikydama skaitmeninę valiutą savo visuomenėje, Kinija viliasi didinti pinigų efektyvumą ir paskatinti inovacijas finansinių paslaugų srityje.
Tačiau šalies projektą stebintys technologijų ir Kinijos politikos ekspertai sako, kad skaitmeninis Kinijos juanis atveria naujas galimybes vyriausybės priežiūrai ir socialinei kontrolei.
Jungtinės Karalystės žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremis Flemingas jau įspėjo, kad Pekinas gali naudoti savo skaitmeninę valiutą savo piliečiams stebėti ir galiausiai išvengti tarptautinių sankcijų.
O pirmosios kontrolės pavyzdžių ilgai laukti nereikėjo. Komunistinė Kinijos valdžia ne tik atidžiai stebi, ką įsigyja ir į ką investuoja jos piliečiai, tačiau ir siekia riboti, kada jie gali tai padaryti. Skelbiama, kad jau netrukus kinų centrinio banko skaitmeninei valiutai bus pritaikytas galiojimo terminas.
Tai reiškia, kad skaitmeninio juanio naudotojai bus priversti išleisti visas savo lėšas iki vyriausybės nustatytos galiojimo pabaigos datos. Jei to nebus padaryta, naudotojai paprasčiausiai praras savo pinigus.
Pilotinis skaitmeninės valiutos tyrimas pradėtas ir Lietuvoje
Nuo 2022 m. dauguma pasaulio centrinių bankų aktyviai domisi skaitmenine valiuta ar bent jau atlieka pilotinius skaitmeninių pinigų tyrimus. Ne išimtis ir Europos Sąjunga (ES), kuriai priklauso ir Lietuva.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiuo metu vykdo dvejų metų trukmės pilotinį tyrimą, kuris turėtų baigtis būtent šiais metais: įvertinus tyrimo rezultatus Bendrija nuspręs, ar sprendimas išleisti skaitmeninį eurą iš tiesų yra sumanus. Jei būtent taip ir pasirodys, ECB pradės valiutos kūrimo etapą, kuris truks apie trejus metus[4].
ECB užsakymu atliktas „Kantar Public“ mokėjimo metodų tyrimas atskleidė, kad tokio naujo skaitmeninio euro pristatymas gali sulaukti atitinkamo susidomėjimo, tačiau gali būti naudingas tik tokiu atveju, jei jis siūlys „įtikinamų privalumų, palyginti su dabartinėmis atsiskaitymo formomis“.
Tuo tarpu ECB pirmininkė Christine Lagarde ir ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta nors ir pažymi, kad visiškai priklausyti nuo skaitmeninių mokėjimų yra rizikinga, kartu įžvelgia ir problemą, kad šiuo metu daugelis europiečių yra priklausomi nuo mokėjimo programėlių ir kortelių, kurios nėra europietiškos ir šią nepriklausomybę prilygino žemyno priklausomybei nuo rusiškos energijos[5].
„Taigi mes tiesiog turime būti atsargūs. Kai kurie žmonės tai vadins suverenia autonomija; aš mieliau vadinu tai atsparumu, nes iš tikrųjų taip ir yra“, – teigia ECB pirmininkė, užsiminusi, kad skaitmeninio euro pilotinio projekto pirmasis etapas perėjo prie techninių svarstymų.
