Suprasti akimirksniu
  • Konspiracinės teorijos tampa tiesa – jau netrukus galime gyventi visuomenėje, kurioje nebėra grynųjų pinigų
  • Vyriausybės vykdo ne vieną kampaniją, nukreiptą prieš grynuosius
  • Vokietijos politikai skuba grynuosius išstumti iš apyvartos
  • Su grynųjų ribojimais siekiama masinės gyventojų kontrolės
Šaltiniai
Atsiskaitymai
Atsiskaitymai kortele skatinami vis labiau. Towfiqu Barbhuiya/Unsplash nuotrauka

Konspiracinės teorijos tampa tiesa – jau netrukus galime gyventi visuomenėje, kurioje nebėra grynųjų pinigų

Jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad pasaulis artėja link visiško grynųjų pinigų atsisakymo, tačiau skirtingose pasaulio valstybėse, visuomenės be grynųjų evoliucijos fazės yra gana skirtingose padėtyse.

Jei vienur atsiskaityti už savo rytinę kavą ar krepšį kasdienių maisto produktų vis dar galima grynaisiais, kitur daugėja paslaugų tiekėjų, priimančių tik atsiskaitymus banko kortelėmis arba išmaniosiomis programėlėmis.

Toks pokytis priešina didelę dalį visuomenės, o tokia priešprieša yra pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Vienoje didžiausių pasaulio ir didžiausioje Europos Sąjungos (ES) ekonomikų vis dar lyderiauja ne atsiskaitymai kortelėmis, bet grynaisiais.
Siekiant prisitaikyti prie globalistų planų dėl ateities visuomenės, kurioje nebus prieinami popieriniai banknotai ir monetos, federalinė vokiečių valdžia ne kartą siekė manipuliuoti piliečių sąmone ir grynuosius pavaizduoti kaip kažkokį blogį.

Nors pokyčiai yra lėti, tačiau valdžios darbų vaisiai tampa vis labiau pastebimi, o jau netolimoje ateityje atsiskaityti grynaisiais gali būti vis sudėtingiau, o pinigų išduoti nebegalės net bankų filialai.

Vyriausybės vykdo ne vieną kampaniją, nukreiptą prieš grynuosius

Vokietijoje apie grynųjų pinigų vartojimo mažinimą kalbama jau daugelį metų. Teigiama, kad ženkliai sumažinus grynųjų naudojimą, būtų galima sėkmingiau kovoti su pinigų plovimu, finansiniais nusikaltimais, mokesčių vengimu. Dalis visuomenės tam pritaria ir jau seniai naudojasi tik bankinėmis kortelėmis ir greitosiomis atsiskaitymo programėlėmis. Kiti yra įsitikinę, kad atsisakius grynųjų ir įsivyravus tik bankiniams atsiskaitymams, bus persekiojamas kiekvienas piliečio žingsnis.

Tam, kad piliečių nuomonės pasikeistų, ne kartą buvo vykdytos kampanijos, kurios viename ar kitame fone grynuosius nušviečia kaip tam tikrą riziką ir pavojų. Pavyzdžiui, kai Europos Centrinis Bankas susiruošė patraukti 500 eurų banknotus iš apyvartos, vokiečiai nebuvo patenkinti, o šalies valdžia dar kurį laiką pratęsė banknoto vartojimą.

Vis dėlto, visoje Bendrijoje, o ypač Vokietijoje pradėta kalbėta, kad 500 eurų banknotas kelia finansines rizikas, yra ypač dažnai naudojamas neteisėtoje veikloje, pavyzdžiui, plaunant pinigus, siekiant nuslėpti pajamas ar net finansuojant terorizmą. Priminta ir tai, kad banknotas net buvo vadinamas „Bin Ladenu“, kaip nuoroda į buvusį džihadistų teroristinės grupuotės „al Qaeda“ vadovą[1].

Vis dėlto, vokiečių nuomonė liko nepakitusi, daugelis, nors ir retai naudodami 500 eurų kupiūrą, vis tiek nesuprato kodėl ją būtina išimti iš apyvartos. O net tai ir padarius, vokiečiai toliau aktyviai naudojosi grynaisiais. Taip yra ir dabar: daugelis piniginėje nešiojasi daugiau nei 100 eurų grynais, o neseniai atliktoje Bundesbanko apklausoje apie 88 proc. respondentų teigė, kad ir ateityje norėtų atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Tokią nepalaužiamą vokiečių meilę gryniesiems pinigams bandyta pakeisti dar ir COVID-19 pandemijos metu. Tiesa, tuomet buvo apeliuojama į beveik viso pasaulio žmones, kai staiga grynieji pinigai buvo imti vadinti pavojingais dėl galimybės per juos užsikrėsti virusu. 2020 m. pavasarį, pačiame pandemijos įkarštyje, net buvo paskelbtas tyrimas, kuriame teigta, kad COVID-19 sukeliantis virusas gali būti platinamas per pinigus.

Tyrimas parodė, kad virusas, sukeliantis COVID-19, ant kietų paviršių, pavyzdžiui, monetų, gali išgyventi iki keturių dienų, o ant popieriaus – grynųjų pinigų, iki trijų valandų. Nors vėliau nebuvo atlikta jokių tikslesnių tyrimų, kurie leistų daryti išvadas ar paneigti, kad COVID-19 gali būti lengvai platinamas per monetas ir popierinius pinigus, tuomet paplitusi mada skatinti atsiskaityti kortele, pabrėžiant kad tokie bekontakčiai mokėjimai yra saugesni ir greitesni, išliko iki šiandien, ir tikrai ne tik Vokietijoje[2].

Vokietijos politikai skuba grynuosius išstumti iš apyvartos

Lyg to būtų negana, Briuselis neseniai susitarė dėl 10 000 eurų grynųjų pinigų ribos visoje ES.

Vis dėlto, Vokietijoje kalbama, kad šalies valdžia norėtų žymiai mažesnės grynųjų ribos. Tačiau tokiai pozicijai prieštarauja net bankininkai, atvirai pareiškiantys, kad stokoja įrodymų, jog grynųjų atsisakymas padės išspręsti finansinių nusikaltimų problemą.

„Kol kas nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad grynųjų pinigų lubos padeda kovoti su pinigų plovimu. Tai rodo ir šalių, kuriose mokėjimai banknotais ir monetomis jau yra apriboti iki tam tikrų sumų, patirtis. Todėl manau, kad mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimas yra klaidingas“, – sakė Vokietijos Bundesbanko vykdomosios valdybos narys Johannesas Beermannas[3].

Tačiau dalis bankų, vis dėlto koja kojon žengia su naujausiomis grynųjų pinigų ribojimo tendencijomis. „Deutsche“ banko mažmeninės bankininkystės operacijoms vadovaujantis Larsas Stojus investuotojų konferencijoje neseniai sakė, kad ateityje banke rengiamasi nesiūlyti grynųjų pinigų atidavimo filialuose paslaugos. Be to, siekiama mažinti ir bankų filialų skaičių visoje Vokietijoje, net ir didžiuosiuose miestuose[4].

O kol bankų pozicija išsiskiria, vokiečių valdžia sumaniai pasinaudojo Rusijai paskirtų sankcijų ribojimu ir pagal atnaujintą Pinigų plovimo įstatymą laikinai draudžia už nekilnojamąjį turtą atsiskaityti grynaisiais pinigais, auksu ar kriptovaliutomis.

Vokietijos valdžia skatina atsisakyti grynųjų mokėjimų. Ibrahimo Borano/Unsplash nuotrauka
Vokietijos valdžia skatina atsisakyti grynųjų mokėjimų. Ibrahimo Borano/Unsplash nuotrauka

Su grynųjų ribojimais siekiama masinės gyventojų kontrolės

Dalis finansų apžvalgininkų, politikos kritikų ir naujausių tendencijų sekėjų jau aibę metų kalba apie tai, kad pasaulio galingieji siekia pažaboti grynųjų vartojimą populiarinant elektroninius mokėjimus, kurie gali būti sekami ir stebimi. Jau dabar didelė dalis mokėjimų yra atliekami kortelėmis, todėl dalinai jau gyvename pasaulyje, kuriame popierinis banknotas arba moneta nebegali nupirkti visko ir visur.

Tai reiškia, kad tai, kur keliauja mūsų pinigai, puikiai žino bankai. Žinoma, finansinę klientų informaciją saugo aibė teisės aktų, tačiau jeigu ilgainiui ES būtų įdiegtas skaitmeninis euras, o visi turėtume po skaitmeninę sąskaitą, atsidurtume jau kitoje teisinėje plotmėje. Skaitmeninės piniginės būtų susietos su, pavyzdžiui, mūsų skaitmeniniais asmens dokumentais, vairuotojo pažymėjimais, skiepų sertifikatais, medicininiais išrašais.

Didelė dalis visuomenės be grynųjų pinigų teorijos kritikų pastebi, kad eiliniams piliečiams banknotų ir monetų atsisakymas nėra naudingas, o kontrolė, kurią įgytų bankai ir valstybė per skaitmeninius pinigus, gali kelti grėsmę žmogaus anonimiškumui, laisvei ir demokratijai.

Suprantama, kad suinteresuotos šalys čia gali būti ne tik vyriausybės ir bankai, bet ir tokios organizacijos kaip „Better Than Cash Alliance“ – pasaulinė vyriausybių, įmonių ir tarptautinių organizacijų asociacija, siekianti paspartinti perėjimą nuo grynųjų pinigų prie skaitmeninių mokėjimų. Jos nariai yra kredito kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“, „Citibank“, taip pat Bilo ir Melindos Geitsų fondas.

O grįžtant prie Vokietijos valdžios spaudimo atsisakyti grynųjų, verta paminėti, kad „Anti-Cash Alliance“ iš Vokietijos federalinės vyriausybės surenkamų mokesčių mokėtojų pinigų gavo šimtatūkstantines sumas: 2016-2018 m. – 500 000 eurų, o 2019 m. ir vėliau – 200 000 eurų per metus.

avatar
done
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
2.arrow_upward
health-desk.org. Can COVID-19 be spread through money? health-desk.org