Grynuosius pinigus keičia elektroninis atsiskaitymas, nors tai ir kelia pavojų saugumui

Pinigų skaitmenizacija peržengia pasirinkimo galimybių ribas

Norime to ar ne, bet pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Juk būtent už juos įsigyjame būstą, perkame naujus apdarus, taupome svajonių automobiliui ar vasaros atostogoms, lepiname šeimos narius ir tiesiog kiekvieną rytą degalinėje įsigyjame karštos kavos puodelį. Tai eiliniai kasdienio gyvenimo veiksmai, apie kurios dažnai net nesusimąstome.

Vis tik, tikėtina, kad panorus įsigyti naują pirkinį ar paslaugą už tai atsiskaitysime skirtingai. Galbūt dalis žmonių norės susimokėti grynaisiais pinigais, kiti – bankiniu pavedimu ar mobiliosiomis apmokėjimo aplikacijomis, pasaulis jau kurį laiką žavisi ir kriptovaliutomis. Nors galime galvoti, kad skirtumo tarp to, kaip gi mes savo pinigus išleidžiame nėra, iš tiesų visuomenės įpročiai skatina gana didelių ateities pokyčių pradžią.

Jei bankiniai atsiskaitymai daugeliui nėra naujiena, tai išmaniosios apmokėjimo programėlės Lietuvoje prigijo dar palyginus neseniai. Pastaraisiais metais, regis, atsiskaitymai kortelėmis tapo norma, kurią daugiau ar mažiau paskatino tiek žiniasklaida, tiek ir verslas. Juk kai kurios parduotuvės ar maisto tiekimo įstaigos priima tik bankinius atsiskaitymus, o palengvinti šį procesą pristatytos ir bekontaktės mokėjimo kortelės.

Iš tiesų, šiandien pasaulis, atrodo, ima vengti grynųjų pinigų, o Lietuva nėra išimtis. Dar neseniai šalies žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo galimos Darbo kodekso pataisos, įpareigosiančios atlyginimą darbuotojams mokėti tik į banko sąskaitas. Buvo teigiama, kad toks pokytis neva galėtų sumažinti šešėlį. Vis tik, smulkusis verslas piktinasi ir teigia, jog tokie pokyčiai reikštų bankų protegavimą, be to, sukeltų nepatogumų vyresnio amžiaus žmonėms bei regionų gyventojams, kurie bankomatais naudotis galbūt nemoka arba tiesiog negali dėl jų trūkumo^[1].

Iš tiesų, sparčiai į mūsų pinigines besiskverbianti skaitmenizacija skatina ne tik bankų įtakos augimą, bet ir kelia socialines dilemas dėl lygybės, vyresnių asmenų integravimo, laisvės bei duomenų apsaugos. Kyla klausimas, ar tokie ateities pokyčiai yra natūrali evoliucija, ar didžiųjų pasaulio kompanijų bei bankų įtakos sferų plitimas į kasdienio mūsų gyvenimo aktualijas.

Grynųjų pinigų atsisakymas - (ne)pavojinga ateities neišvengiamybė

Europos Centrinio Banko inicijuotas 2020-ųjų tyrimas atskleidė, jog grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią)^[2].

Vis tik, kaip skelbia ELTA, Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais gauna net 20% respondentų (euro zonos vidurkis – 11 %). Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose. Pandemijos metu tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 % respondentų, o euro zonoje – 37 %).

Iš tiesų, visame pasaulyje sparčiai populiarėja visiškas grynųjų atsisakymas, o tai reiškia skaitmeninį ir lengvai atsekamą ne tik finansų judėjimą, tačiau ir kitų asmeninių duomenų kaupimą. Vis garsiau girdimos bei viešojoje erdvėje lengvai randamos teorijos apie bankų bei vyriausybių kontrolę, pinigų apmokestinimą ir kiekvieno pirkinio stebėjimą šiandien nebeskamba taip nerealiai, kaip prieš dešimtmetį ar daugiau. 

Juk visuomenę, kurioje nebefigūruoja grynieji įsivaizduoti sunku net ir dabar. Senuose paltuose neužtiksime pamirštų pinigų, vaikai nesidžiaugs tiesiog ant šaligatvio rastomis monetomis, galbūt ir gatvėje išmaldos prašančiuosius paremsime greitu bankiniu pavedimu - tokia ateitis jau čia pat, tik kol kas, ne visi ją pastebime.  

Visuomenės, kurioje nefigūruoja grynieji pinigai, konceptas išplito dar XXa. viduryje, dėka verslo bei technologijų plėtros, o konkreti idėja grynuosius pakeisti skaitmenizuotais pinigais gimė 1954-ais^[3].

Šiandien, kai tokios programos kaip  „Venmo“ ar „Apple Pay“ tampa kasdienėmis žmonių, ypač jaunosios kartos atstovų palydovėmis, tokia visuomenė nebėra fantastika.

Iš tiesų, atsisakius grynųjų, mūsų finansus elektroninėje erdvėje valdytų centriniai bankai, kurie iš esmės, yra finansinės institucijos, kontroliuojančios pinigų gamybą ir paskirstymą šalims ar kitoms suinteresuotoms grupėms. Kaip skelbia „USA Today", apie 70% viso pasaulio centrinių bankų yra išnagrinėję visuomenės be grynųjų pinigų idėją ir yra apsvarstę galimybę į rinką išleisti savo skaitmeninę valiutą. 

Taigi, kalbai pasisukus apie bankus, susiduriama su gana dviprasmiška realybe. Tikėtina, kad toks selektyvumas gali sukelti nemenką atskirtį, kuri nedera su asmens teisėmis bei laisvėmis. Juk norint pervesti pinigus bankiniu būdu, asmeniui reikia turėti elektroninės bankininkystės prieigą arba užsukti į artimiausią banką. Tuo tarpu, atsiskaitant mokėjimo programomis, svarbus ne tik išmanusis įrenginys, bet ir tam tikros žinios, todėl, pavyzdžiui, vyresni senjorai tokia paslauga naudotis gali ir negebėti.

Be kita ko, naudotis elektroninėmis paslaugomis svarbu saugiai ir apdairiai. Juk tai, kas atsiduria internete gali tapti vieša ir prieinama, o mūsų skaitmeniniai pėdsakai paliekami net naudojantis interneto banku gali paversti mus lengvais taikiniais - juk bankai kaupia ne tik finansinius, tačiau ir asmeninius duomenis.

Tiesa yra ta, kad visuomenėje be grynųjų pinigų žmonės tampa itin pažeidžiami kibernetinėms atakoms bei duomenų vagystėms. Jei savo banko sąskaitoje asmuo laiko visiškai visas savo santaupas ir leidžiamas lėšas, įvykus vagystei žmogus lieka visiškai nustekentas. Tuo tarpu, dalį pinigų kaupiant grynaisiais, galima pasidžiaugti bent menka dalimi išsaugotų santaupų. 

Ne mažiau svarbu ir tai, jog pinigai skaitmeninėje erdvėje paverčia visuomenės narius technologijų įkaitais. Juk jeigu kiekvienas atsiskaitymas parduotuvėje ar kavinėje yra vykdomas išmaniuoju telefonu, tai skatins dar didesnę priklausomybę jam - palikus telefoną automobilyje ar net namuose tampa neįmanoma susimokėti už nieką. Tokia manija paverčia mus ne tik pinigų, tačiau ir išmaniųjų įrenginių vergais, o tie, mus gana apdairiai nukreipia tam tikros krypties link.

Juk skaitmeninis marketingas šiandien yra tiek pažengęs, jog mums pakanka vos kartą Google paieškoje įvesti norimą raktažodį, o tuomet įvairios reklamos bei pasiūlymai mus lydės ne vieną mėnesį. Mūsų piniginėms tampant vis labiau susietoms su išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais, tokios reklamos skatina neapdairų, vartotojiškumo tendencijomis grįstą manišką pirkimą.

Taip asmenys gali net nugrimzti į bankroto liūną. Juk išleisdami grynus pinigus mes tiesiogiai suvokiame šį veiksmą - pinigų atidavimas savo darbuotojui ar kasininkei prekybos centre yra aiškūs mainai. Tuo tarpu apsipirkinėjant internetu ir atliekant elektroninius mokėjimus, mums pakanka spustelėti pelės klavišą - pinigai nuskaitomi bene akimirksniu, o ir mes patys pamirštame galimas dvejones dėl tikrosios pirkinio svarbos^[4]. Toks skaitmenizacijos pasaulis užburia ir įtraukia, o mes patys net nepastebime, kad tampame marionetėmis, kurias valdo jau nebe tik pinigai, kurių iš ties mes nei matome, nei pačiupinėjame, bet ir bankai bei didžiosios verslo įmonės.

Mūsų įpročiai negali būti veikiami išorinių jėgų

Nors galima ginčytis dėl psichologinės pinigų reikšmės bei svarbos, finansai yra svarbi gyvenimo dalis. Pinigai yra abstrakti sąvoka - ir šiandien mes tai suprantame kaip natūralų dalyką, neatsižvelgdami į tai, ar tai banknotas, monetos ar skaičiai telefono ekrane.

Visgi, pinigai yra žmonijos išradimas, kuris gali signalizuoti didžiulius pokyčius, o perėjimas į elektroninę atsiskaitymų erdvę būtent tai ir atneša. Kad ir kokios alternatyvos yra prieinamos, šiandien grynieji pinigai yra paprasta, greita ir patogi atsiskaitymo forma, o svarbiausia - nėra lengvai atsekama^[5]. Mes galime pirkti ką norime ir kiek norime, nuo vandens iki nekilnojamo turto - niekas negalėtų mūsų smerkti dėl to, kaip pasirenkame išleisti savo pačių pinigus. 

Vis gi, atsiskaitymas grynaisiais, ypač didelėmis sumomis, šiandien viešojoje erdvėje veikiau yra siejamas su šešėliu ir nelegaliomis veiklomis, nors iš tiesų, realybė yra visiškai kitoniška. Grynieji mums leidžia išsaugoti tam tikrą atstumą tarp mūsų pačių ir bankų bei kitų suinteresuotų, mūsų įpročius pasitelkti savo reikmėms, šalių.  

Iš tiesų, elgesio su pinigais įpročių atsisakyti yra gana sunku. Juk prireikė nemažai laiko, kol įprastus apsilankymus pašte ar banke pakeitė bankomatas^[6]. Kai kuriais atvejais, dažnai vyresnieji, ir šiandien nepasitiki šiuo įrenginiu, kažkada pristatytu kaip naujove. 

Žinoma, didžioji visuomenės dalis eina priešingu keliu, drąsiai naudojasi įvairiomis apmokėjimo programomis, taip neapdairiai savo duomenimis paliekant interneto platybėse. Neaišku, ar tokius pokyčius lemia įtaigi ir įkyri skaitmeninių mokėjimų reklama, noras tapti vis labiau technologiškai pažangiais ar tiesiog aklas minios sekimas, tačiau akivaizdu tai, jog grynieji pinigai atsidūrė ant bedugnės krašto, o jų išsaugojimas priklauso nuo mūsų pačių budrumo ir suvokimo.