Elektros vartotojai dalinasi: sąskaitos už elektrą išaugo kone trečdaliu
Išaušus balandžiui, gyventojai viešai pradėjo dalintis ir savo pastebėjimais apie išaugusias elektros energijos kainas – dalis jų pastebi, kad bendrai sąskaitos išaugusios kone trečdaliu, o ypatingai esą tas pasijuto kovo mėnesį, nors žiniasklaidoje dalinamasi priešinga informacija.
Internautų teigimu, didžiausias pikas buvo pasiektas kovą – kai kurie jų vietoje 0,22 Eur už kWh, už kovą mokės jau 0,32 Eur/kWh tarifu.
Kiti tvirtina pastebėję ne tik trečdaliu pakilusias sąskaitas už elektrą, bet ir atkreipę dėmesį į išmanųjį skaitiklį, už vasarį prisukusį daugiau elektros, nei už gruodį.
Visgi, atsirado ir tokių, kurie tvirtino, jog jiems kainos už elektrą taip ir liko nepakitusios – esą ir toliau stabiliai mokama po 10-11 eurų, skaičiuojant po 0,20 Eur/kWh.
„Aukščiau galvas lietuvaičiai, juk nepriklausomybės turime dar daugiau. O jei rimtai tai: kol elektros kaina priklausė nuo gamybos išlaidų ir ūkiškumo, ji buvo apie 10 cnt/kWh.
Dabar, kai kaina priklauso nuo biržos, užtikrintai artėjame prie vidutinės 50 cnt/kWh“, – rėžė kitas gyventojas.
Žiniasklaidoje skelbiama priešingai – saulėtąjį kovą „atšilo“ ir sąskaitos už elektrą
Tačiau kiek kitokia nei pateikia gyventojai informacija skelbiama žiniasklaidoje – čia „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė Lina Valiulytė-Vaišvilienė teigia, kad kovo mėnesį, lyginant su vasariu, elektros kaina biržoje pigusi 40 proc. ir pasiekusi 9,2 ct/kWh (be PVM)[1].
L. Valiulytė-Vaišvilienė įsitikinusi, kad tokius rezultatus lėmė šilti orai ir didesnė atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba, ypač saulės ir vėjo elektrinių, kurios tapo pagrindine pigios elektros tiekimo grandimi.
Šiuo laikotarpiu Lietuva esą pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuva sugebėjo pagaminti daugiau elektros nei suvartoti, o gamtinių dujų kainos sumažėjimas dar labiau prisidėjo prie kainų mažėjimo.
Pasak ekspertės, nepaisant infrastruktūrinių nesklandumų, susijusių su pažeistu „EstLink 2“ kabeliu ir ribojusių pigesnės elektros importą į Baltijos šalis, vietinės gamybos poreikis augo. Tačiau net ir su šiais iššūkiais elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo, o prognozės, anot L. Valiulytės-Vaišvilienės rodo, kad artimiausiu metu kainos gali dar mažėti.
Balandžio mėnesį tikimasi stabilios elektros tiekimo situacijos, o pavasario oro sąlygos leis toliau mažinti suvartojimą ir kainas.
Kovo pabaigoje buvo fiksuota rekordinė paros kaina už elektrą dėl gedimo
O štai pirmadienį elektros kaina Lietuvoje pasiekė šių metų rekordą – „Nord Pool“ biržoje vidutinė paros kaina šoktelėjo iki 309 Eur už MWh. Staigų šuolį lėmė šeštadienį įvykęs „NordBalt“ jungties su Švedija gedimas, dėl kurio šalis laikinai neteko pigesnės elektros importo iš Skandinavijos.
Skelbiama, kad gedimą sukėlė sugedęs ventilio blokas Nibru keitiklio stotyje, o jo remontą planuojama užbaigti per artimiausias dvi dienas[2].
Elektros kainas dar labiau augina keli nepalankūs veiksniai: ramūs orai mažina vėjo elektrinių gamybą, remontuojami keli dideli energetikos objektai Latvijoje ir Lietuvoje, o nuo praėjusių metų pabaigos vis dar neveikia „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos.
Specialistai įspėja, kad labiausiai brangimo poveikį pajus vartotojai, kurių elektros planai yra susieti su biržos kainomis – jiems patariama sumažinti elektros vartojimą brangiausiomis valandomis.
Vasarį pažymėjo istorinis Lietuvos atsijungimas nuo BRELL žiedo
Tuo tarpu vasario 8 d. Lietuva žengė istorinį žingsnį – buvo pilnai atsijungta nuo posovietinio BRELL tinklo. Netverdamas džiaugsmu prezidentas Gitanas Nausėda, telefonu kalbėdamas su Europos Komisijos pirmininke Ursula Von der Leyen, simboliškai atsisveikino su Rusija ir Leninu, pažymėdamas šalies pasiekimą – visišką energetinę nepriklausomybę.
Tai buvo svarbus žingsnis Baltijos valstybėms, kurios nuo šiol prisiims atsakomybę už elektros dažnio kontrolę.
Tačiau Vokietijos pavyzdys rodo ne tokius teigiamus rezultatus, pasiektus atsijungus nuo pigių rusiškų gamtinių dujų. Štai 2022-aisiais prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ir Europos šalims įvedus sankcijas Rusijai, tai smarkiai padidino ir energijos kainas, paveikdamos pramonę ir didindamos infliaciją.
Tuo pačiu metu, atsisakydama branduolinės energijos, Vokietija patyrė didelę energijos tiekimo spragą, kuri dar labiau pablogino situaciją. Nors Vokietija stengiasi pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, šis procesas yra lėtas dėl biurokratinių kliūčių ir pasipriešinimo naujiems projektams.
Nepakankama infrastruktūra ir iškastinio kuro trūkumas kelia grėsmę šalies energetiniam saugumui, todėl Vokietija turi spartinti žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinį pasipriešinimą ir apsvarstyti galimybę pratęsti branduolinių elektrinių eksploataciją, kad užtikrintų ilgalaikį tiekimą ir stabilumą.
