Sakurų žydėjimas lepins ne ilgai
Nors šiltos pavasario dienos lietuvius lepina ne kasdien, užtat akis užbūrė kaipmat savo žiedus išskleidusios sakuros. Gyventojai suskubo socialiniuose tinkluose dalintis įspūdingais nusidriekusių sakurų vaizdais – mat šių greitai nebeliks. Vos per kelias dienas miestų parkai ir skverai nusidažė švelnia rožine spalva, o praeiviai, lyg susitarę, stabteli ilgėliau nei įprastai, ieškodami geriausio kampo nuotraukai ar tiesiog norėdami pasigrožėti trumpalaikiu gamtos reginiu.
Didžiausias žmonių srautas, kaip ir kasmet, fiksuojamas sostinėje – prie Neries esančiame japoniškame sode, šalia Baltojo tilto. Čia sakuros tampa ne tik gamtos, bet ir socialiniu reiškiniu: žmonės renkasi grupėmis, rengia fotosesijas, vaikšto su vaikais ar tiesiog leidžia laiką po žydinčiais medžiais.
Panaši atmosfera juntama ir kituose miestuose – Kaune bei Klaipėdoje sakurų alėjos taip pat traukia gyventojus, o trumpam atgijusios viešosios erdvės įgauna visai kitą ritmą nei įprastomis dienomis.
Sakurų žydėjimas Lietuvoje yra trumpas, tačiau būtent tai ir sukuria jo vertę. Priklausomai nuo oro sąlygų, šis reginys gali tęstis vos kelias dienas, todėl žmonės skuba juo pasinaudoti. Vos pakilus stipresniam vėjui ar nukritus temperatūrai, žiedlapiai ima byrėti, o įspūdingi vaizdai nyksta taip pat greitai, kaip ir atsirado. Dėl to kiekviena diena tampa svarbi, o parkuose net ir darbo dienomis netrūksta lankytojų.
Kviečia pasigrožėti sakurų alėja Nemuno saloje
Rausvi sakurų žiedai lepina ir kauniečių akis – Nemuno sala šiomis dienomis vėl tampa viena patraukliausių vietų mieste. Atšilę orai ir saulė paskatino medžius skleistis, o dalis jų jau pasipuošė švelniais rožiniais žiedais. Tiesa, arčiau Nemuno augančios sakuros dar tik krauna pumpurus, tačiau netrukus visa pakrantė turėtų sužydėti visu gražumu[1].
Prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis ši vieta taps tikru traukos centru – kauniečiai čia rinksis fotografuotis, rengs iškylas ir mėgausis trumpu, bet kasmet laukiamu žydėjimo laikotarpiu.
Nemuno salos sakurų istorija siekia daugiau nei du dešimtmečius. Pirmieji medžiai čia buvo pasodinti 2003 metais, minint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių sukaktį, tačiau dalis jų neišgyveno dėl šalnų. Vėliau, 2018-aisiais, teritorija buvo atnaujinta – pasodinta apie pusšimtis naujų sakurų, palei pėsčiųjų taką suformuota tvarkinga alėja.
Užbaigus salos aplinkos tvarkymo darbus, sakuros papildomai pasodintos ir netoli pėsčiųjų tilto esančiame parkelyje.
Vilniečiai plūsta į Čijunės Sugiharos sakurų parką
Tuo tarpu sostinės gyventojai švelniai rausvais sakurų žiedais kviečiami pasigrožėti prie Nacionalinės dailės galerijos įsikūrusiame Čijunės Sugiharos sakurų parke, kuris kasmet tampa vienu lankomiausių pavasario taškų Vilniuje[2].
Pražydus medžiams, čia jau plūsta ne tik vilniečiai, bet ir miesto svečiai bei atvykstantys iš kitų Lietuvos vietų – žmonės fotografuojasi, leidžia laiką gamtoje ir skuba pasinaudoti trumpu žydėjimo laikotarpiu, kol sakuros dar džiugina savo įspūdingu vaizdu.
Klaipėdiečiams dar teks palūkėti
Nepaisant to, kad Vilniaus ir Kauno gyventojai bei miestų svečiai jau džiaugiasi pražydusiomis sakuromis, klaipėdiečiams šio reginio dar teks palūkėti. Kaip dienraščiui Vakarų ekspresas pranešė Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Jurgita Ignotienė, dėl šaltesnių naktų sakurų žiedų dar teks palaukti iki ateinančios savaitės[3].
Tuo tarpu Klaipėdos botanikos sodas šį pavasarį nežada sakurų žiedų gausos, mat čia jos buvo pradėtos sodinti dar visai neseniai.
Grožėtis sakurų žiedais klaipėdiečiai gali Sakurų parke šalia Žvejų rūmų ir Naujosios apaštalų bažnyčios, taip pat Danės skvere bei pačiame miesto centre – šalia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro.
Sakurų medelių alėją uostamiestyje taip pat esą galima pamatyti ir prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno.
