„Skolų atostogos“ padeda grįžti į darbą: pusė metų be skolų išskaitymų tūkstančiams gyventojų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) praneša apie sėkmingai veikiantį projektą „Skolų atostogos“, kuris suteikia galimybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų pradėti iš naujo ir grįžti į darbo rinką. Programa leidžia pusę metų dirbti be skolų išskaitymų, todėl žmonės gali susitelkti į stabilų darbą ir legalias pajamas, neužkrauti savo finansinės padėties papildomu spaudimu.
Skelbiama, kad per beveik metus veikimo šią galimybę pasinaudojo 395 asmenys, o net 60 proc. jų tęsia darbą ir pasibaigus „skolų atostogoms“, kas rodo ilgalaikį priemonės poveikį integracijai į darbo rinką[1].
SADM akcentuoja, kad Lietuvoje apie 197 tūkst. žmonių turi skolų antstoliams, iš kurių didžioji dalis – neturintys oficialių pajamų ir nedirbantys. Tokia padėtis didina riziką įsiskolinti dar labiau ir įstrigti finansiniame „šešėlyje“. Programa „Skolų atostogos“ suteikia galimybę išeiti iš tokios situacijos, įgyti stabilumą ir pradėti planuoti finansinę ateitį.
Be to, ministerija skelbia, esą gyventojai gali stebėti atnaujintą skolų statistiką interaktyvioje švieslentėje, kurioje pateikiama informacija apie asmenų skaičių, pasinaudojusį programa, jų darbo statusą ir kitus aktualius duomenis.
SADM tikisi, kad tokios priemonės ne tik padeda asmenims atkurti finansinį saugumą, bet ir prisideda prie skaidresnės bei atsakingesnės darbo rinkos kūrimo Lietuvoje.
Kaip realybėje atrodo „atostogos“ nuo skolų?
Remiantis viešai SADM pateikta informacija, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. asmenys, kurie bent pusmetį nedirbo, tačiau pradeda dirbti ir yra Užimtumo tarnyboje registruoti, gali paprašyti, kad jų skolos nebūtų išskaitytos iš atlyginimo iki 6 mėnesių[2].
Ši priemonė taikoma nepriklausomai nuo skolos tipo – net jeigu turimi įsiskolinimai už vaikų išlaikymą ar sveikatos žalą. Per 5 metus „skolų atostogomis“ galima pasinaudoti ne daugiau kaip du kartus.
SADM numato, kad per atostogų laikotarpį žmogus gaus visą savo atlyginimą, o antstoliai neims jokių išskaitų. Tačiau palūkanos vis dar skaičiuojamos, todėl skola nestabdo augti per atostogas.
Taip pat programa padeda žmonėms susigrąžinti į darbo rinką: socialinė parama gali tęstis iki 12 mėnesių nuo įsidarbinimo, o per šį laiką kaupiamas stažas draudimui.
Pagal naujausius duomenis, beveik metus veikianti „skolų atostogų“ priemonė leido 395 asmenims grįžti į darbą, o 60 % jų lieka dirbti ir pasibaigus laikotarpiui.
Prašymo tvarka yra aiški: pirmiausia kreipiamasi į Užimtumo tarnybą, kuri perduoda duomenis antstoliui, o tada skolininkas teikia prašymą tiesiogiai antstoliui. Jei asmuo bendradarbiauja su keliais antstoliais, pakanka paduoti prašymą vienam – jis pasirūpins visais likusiais.
Gavus „skolų atostogas“, asmeniui taip pat siūloma nemokama teisinė ir psichologinė pagalba – per savivaldybę, teisinę kliniką ar specialias konsultacijų organizacijas.
Svarbu žinoti, kad nors skolų išieškojimas laikinai sustabdomas, palūkanos ir toliau kaupiasi, todėl skolų suma atostogų laikotarpiu gali augti.
Lietuvos pasienyje ir kaimuose – tūkstančiai lietuvių skolinasi iki paskutinio cento
Tuo tarpu daugiausia skolų Lietuvoje susikaupia pasienio regionuose, tokiuose kaip Pagėgiai, Varėnos ir Šalčininkų rajonai, kur tūkstančiui gyventojų tenka 690–900 pradelstų skolų. Tuo tarpu kurortiniuose miesteliuose, tokiose kaip Birštonas, Palanga ar Utenos rajonas, vidurkis siekia 240–280 vienetų. Pasienio savivaldybėse taip pat fiksuojamos didžiausios nesumokėtų administracinių baudų sumos – vidutiniškai 127 eurus vienam gyventojui, kai šalies vidurkis siekia 50 eurų.
Mažiausiai sumokėtų baudų registruojama Neringoje, Birštone ir Utenos rajone. Vaikų išlaikymo skolos dažniausiai koncentruojasi Kelmės, Raseinių ir Pagėgių savivaldybėse, o pagal sumą daugiausia skolingi Biržų rajonas, Kalvarija ir Pagėgiai.
Per 2025 metų pirmąjį pusmetį skolų išieškojimas smarkiai sulėtėjo: kreditoriams grąžinta 149,4 mln. eurų – 22,3 mln. Eur mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Privatūs kreditoriai patyrė didžiausią nuostolį, o valstybės reikalavimų išieškojimas išaugo 8 proc.
Antstoliai pažymi, kad nauji įstatymai – sumažintos iš pajamų išieškomos sumos ir galimybė pasinaudoti „skolų atostogomis“ – lėtina skolos grąžinimą. Oficialiai dirba tik apie 17 % skolininkų, o 63 % neturi deklaruotų pajamų, todėl didelė dalis gyvena iš nelegalių šaltinių.
