Mažiausiai skolų turintys asmenys gyvena kurortiniuose miesteliuose
Lietuvoje pirmą kartą sudarytas skolų žemėlapis atskleidė didžiulius įsiskolinimo skirtumus tarp savivaldybių. Daugiausia skolų susikaupia rečiau apgyvendintuose pasienio regionuose, tokiuose kaip Pagėgiai, Varėnos ir Šalčininkų rajonai, kur tūkstančiui gyventojų tenka 690–900 pradelstų skolų. Tuo tarpu tankiai gyvenamuose kurortuose ir miestuose, pavyzdžiui, Birštone, Palangoje ar Utenos rajone, skolų vidurkis siekia 240–280 vienetų.
Pasienio savivaldybėse taip pat fiksuojamas didžiausias nesumokėtų administracinių baudų skaičius: vidutinė suma vienam gyventojui siekia 127 eurus, kai šalies vidurkis – 50 eurų. Mažiausios baudos registruojamos Neringoje, Birštone ir Utenos rajone (po 24 Eur). Dauguma pradelstų baudų susijusios su kelių eismo taisyklių pažeidimais, o jų kaupimąsi stiprina galimybė gyventi iš nelegalių pajamų[1].
Vaikams priteistų alimentų skolos labiausiai koncentruojasi Kelmės, Raseinių rajonų ir Pagėgių savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 34 alimentų skolos. Skaičiuojant pagal vienam gyventojui tenkančią sumą, daugiausia skolingi Biržų rajonas (210 Eur), Kalvarija (172 Eur) ir Pagėgiai (166 Eur). Mažiausios išlaikymo skolos fiksuojamos Birštone, Akmenės ir Skuodo rajonuose (po 26 eurus).
Daugiausiai skolininkų – Lietuvos pakraštyje?
Piniginės skolos didžiausios Akmenės (452 vnt.), Radviliškio (441 vnt.) ir Kelmės (430 vnt.) rajonuose, mažiausios – Birštone (138 vnt.), Palangoje (145 vnt.) ir Klaipėdos rajone (151 vnt.). Vidutinė negrąžinta skola vienam gyventojui didžiausia Neringoje (8 483 Eur), tačiau tai lemia keli dideli skolininkai, o ne plačiai paplitęs įsiskolinimas. Toliau pagal dydį išsiskiria Vilniaus (1 809 Eur) ir Marijampolės (1 803 Eur) savivaldybės.
Demografiniai duomenys rodo, kad Lietuvos skolininkas dažniausiai yra vidutinio amžiaus (35–44 m.) gyventojas. Šiai grupei tenka beveik trečdalis visų antstoliams perduotų skolų – 704,2 mln. eurų, įskaitant administracines baudas (42,3 mln. Eur), alimentus (67 mln. Eur) ir pinigines skolas (506,3 mln. Eur).
Panašus skolų pasiskirstymas stebimas visose Baltijos šalyse: dažniausiai registruojamos nesumokėtos baudos, piniginės skolos ir vaikų išlaikymo skolos. Vidutinė antstoliams perduotos skolos suma vienam gyventojui praėjusiais metais Lietuvoje buvo 2 651 eurai, Latvijoje – 3 923 Eur, Estijoje – 3 132 Eur.
Įstatyminiai pakeitimai, tokie kaip nuo 2024 m. liepos sumažintos išskaitos iš pajamų ir nuo gruodžio įvestos skolų „atostogos“, gali padėti laikiniems skolininkams, tačiau antstolių teigimu, jie taip pat gali skatinti piktavalių skolininkų skaičiaus augimą ir sulėtinti skolos išieškojimą.
Skolų grąžinimas stoja: antstoliai įspėja apie šešėlyje dingstančius milijonus
Tuo tarpu 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje smarkiai sumažėjo skolų išieškojimo rodikliai. Antstoliai kreditoriams grąžino 149,4 mln. eurų, t. y. 22,3 mln. eurų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Ypač nukentėjo privatūs kreditoriai, atgavę 16 proc. mažiau skolų, o vienintelis augimas fiksuotas valstybės reikalavimų išieškojimuose – jų suma didėjo 8 proc., nes pavyko susigrąžinti kelias milijonines skolas[2].
Per pusmetį buvo užbaigta 116,1 tūkst. skolų išieškojimo bylų – 11 proc. mažiau nei pernai, iš jų 63,5 tūkst. atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas sumas.
Antstoliai pabrėžia, kad nauji įstatymų pakeitimai – sumažintos iš pajamų išieškomos sumos ir galimybė skolininkams pasinaudoti „skolų atostogomis“ – lėtina procesus ir mažina realias kreditorių galimybes atgauti skolas. Oficialiai dirba tik apie 17 proc. skolininkų, o net 63 proc. neturi jokių deklaruotų pajamų, todėl, manoma, didelė jų dalis gyvena iš nelegalių šaltinių.
Tuo pat metu mažėja poreikis išieškoti alimentus – pateikta 1,68 tūkst. reikalavimų dėl vaikams priteistų išlaikymo išmokų, tai 2 proc. mažiau nei prieš metus.
Manoma, kad šį mažėjimą lėmė nedidelis vartojimo kainų indeksas ir tai, kad išmokų mokėtojai vis dažniau jas indeksuoja patys. Iš viso šiemet antstolių kontorose buvo vykdoma 1,55 mln. priverstinių procesų – 768 tūkst. pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 791,3 tūkst. pagal privačių kreditorių iniciatyvą.
