P. Sungaila: per klaidą paviešintos dar neįvykusio egzamino užduotys
Valstybinių brandos egzaminų sesijoje kilo klausimų dėl galimos NŠA klaidos. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila teigia, kad birželio 11 dieną agentūra, galimai per klaidą, paskelbė dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotis.
„NŠA ką tik per klaidą įkėlė 2026 m. birželio 18 d. (K) turėjusio vykti inžinerinių technologijų egzamino užduotis“, – savo feisbuko paskyroje rašė P. Sungaila[1].
Pasak mokytojo, vietoje informatikos valstybinio brandos egzamino I dalies užduočių buvo paskelbtos inžinerinių technologijų egzamino užduotys, nors pats egzaminas numatytas tik po savaitės.
NŠA: po užduoties paviešinimo pradėtas vidinis tyrimas
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į NŠA komentaro. Agentūra atsakė, kad birželio 11 d. per klaidą informacinėje testavimo sistemoje BETA buvo paviešinta dar neįvykusio inžinerinių technologijų valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies užduotis.
„NŠA direktoriaus Simono Šabanovo pavedimu pradėtas vidinis tarnybinis patikrinimas. NŠA kaip ir kasmet yra parengusi atsargines visų egzaminų užduočių versijas. Atsarginė užduoties versija bus pasinaudota per birželio 18 d. vyksiantį inžinerinių technologijų valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį.“ – nurodoma NŠA komentare.
Šių metų biologijos egzaminą įvertino kaip vieną geriausių
Ketvirtadienį biologijos valstybinio brandos egzamino antrąją dalį laikė 10,3 tūkst. abiturientų. Po egzamino kalbinti mokiniai teigė, kad užduotys buvo suprantamos, atitiko pasirengimo lygį ir didesnių netikėtumų nepateikė. Daugelis abiturientų sakė atpažinę panašius klausimus iš ankstesnių metų užduočių, todėl egzaminą vertino kaip vidutinio sunkumo. Biologijos egzaminą dažniausiai rinkosi tie, kurie planuoja studijuoti mediciną, biologiją ar kitus gamtos mokslus[2].
Pats P. Sungaila šių metų egzaminą įvertino itin palankiai. Pasak jo, tai buvo vienas geriausiai subalansuotų šios egzaminų sesijos darbų, aiškiai paremtas mokykline programa ir tikrinęs ne vien faktų žinojimą, bet ir gebėjimą analizuoti duomenis, suprasti biologinius procesus bei aiškinti priežastinius ryšius. Vis dėlto pedagogas atkreipė dėmesį į platesnę problemą – nevienodą egzaminų sudėtingumą skirtingais metais ir tarp skirtingų egzamino dalių.
Savo ruožtu P. Sungaila NŠA pasiūlė atsisakyti perteklinio akademiškumo bei neaiškių formuluočių logikos, kuri, anot jo, buvo juntama kai kuriuose kituose egzaminuose, o kitąmet į užduočių rengimą pakviesti tuos pačius specialistus, kurie rengė šių metų biologijos egzamino antrąją dalį. Anot mokytojo, šis egzaminas parodė, kad galima sukurti aiškų, sąžiningą ir mokyklinę programą atitinkantį žinių patikrinimą.
Geografijos egzamino šaltiniuose – ir „ChatGPT“?
Visgi prieš keletą dienų P. Sungaila kritikos Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) negailėjo ir po valstybinio geografijos egzamino. Pedagogas atkreipė dėmesį, kad egzamino šaltinių sąraše buvo pastebėtos nuorodos su žyma „utm_source=chatgpt.com“, kuri, anot jo, leidžia spėti, kad renkant medžiagą galėjo būti pasitelkti dirbtinio intelekto įrankiai arba šaltiniai surinkti naudojantis „ChatGPT“.
„Institucija, kuri rengia valstybinius egzaminus, pati neparodo elementarios kokybės kontrolės. Jei jau naudojate įrankius, tai bent supraskite, ką darote. Patikrinkite šaltinius. Išvalykite nuorodas. Įvertinkite jų patikimumą. Neperkelkite techninių pėdsakų į nacionalinio egzamino dokumentą“, – nurodė P. Sungaila.
Pasak mokytojo, didžiausia problema yra ne pats dirbtinio intelekto naudojimas, o nepakankama šaltinių ir galutinio egzamino turinio kontrolė. Pedagogas taip pat kėlė klausimą, ar panaši praktika negalėjo būti taikoma ir rengiant kitų dalykų valstybinių brandos egzaminų užduotis.
Valstybinėse institucijose atsidūrę duomenys – nebesaugūs?
Tuo tarpu trečiadienį po kibernetinio incidento Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje paaiškėjo, kad programišiai galėjo pasiekti daugiau nei 62 tūkst. įrašų, susijusių su Lietuvos sveikatos priežiūros specialistais.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė nurodė, kad tarp galimai nutekintų duomenų yra medikų profesinė ir kontaktinė informacija, duomenys apie kvalifikacijos tobulinimą bei dalis asmens duomenų. Taip pat galėjo būti pasiekta informacija apie kai kurių gydymo įstaigų administratorius.
Anot institucijų, neteisėta prieiga galėjo būti gauta pasinaudojus informacinės sistemos saugumo spraga. Pastebėjus įtartinus prisijungimus, prieiga prie paveiktos sistemos buvo apribota, sustiprintos apsaugos priemonės, o apie incidentą informuotos už kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą atsakingos institucijos bei teisėsauga.
Šiuo metu vertinama, kokia tiksli duomenų apimtis galėjo patekti į trečiųjų asmenų rankas ir kokios galimos pasekmės paveiktiems specialistams.
