Europos Parlamentas pritarė deryboms dėl skaitmeninio euro kūrimo
Europos Parlamentas liepos 9 d. pritarė deryboms su ES Taryba dėl skaitmeninio euro reglamento. Už poziciją balsavo 416 europarlamentarų, 169 balsavo prieš, o 22 susilaikė. Po šio sprendimo Parlamentas gali pradėti tarpinstitucines derybas su valstybėms narėms atstovaujančia Taryba.
Parlamento derybų komandai vadovaus Ispanijos europarlamentaras Fernando Navarrete Rojas iš Europos liaudies partijos frakcijos. Pirmasis derybų raundas su Airijos pirmininkavimu ES Tarybai numatytas artimiausiu metu. Šios derybos turės suderinti Parlamento ir valstybių narių pozicijas dėl būsimos skaitmeninio euro teisinės sistemos.
Kartu gali judėti ir kitos bendros valiutos paketo dalys. Vienas iš dokumentų susijęs su skaitmeninio euro sukūrimu, kitas – su skaitmeninio euro paslaugų teikimu mokėjimo paslaugų teikėjams, veikiantiems ne euro zonos ES valstybėse. Trečias dokumentas dėl euro banknotų ir monetų teisėtos mokėjimo priemonės statuso nebuvo ginčijamas, todėl derybos gali prasidėti ir dėl jo.
Skaitmeninis euras būtų elektroninė ECB leidžiama pinigų forma
Skaitmeninis euras būtų nauja elektroninė euro forma, leidžiama Europos Centrinio Banko. Jis būtų skirtas naudoti kartu su grynaisiais pinigais, o ne vietoje jų. Pagal dabartinę projekto kryptį žmonės galėtų juo atsiskaityti parduotuvėse, internetu ir tiesiogiai vieni kitiems.
Parlamento pozicijoje numatyta, kad skaitmeninis euras turėtų veikti ir internetu, ir neprisijungus prie interneto. Offline funkcija minima kaip viena iš svarbių projekto dalių, nes ji leistų atlikti mokėjimus ir tais atvejais, kai nėra ryšio arba neveikia įprastos elektroninių mokėjimų sistemos. Tokia galimybė siejama su siekiu, kad skaitmeninis euras išlaikytų kai kurias grynųjų pinigų savybes.
Pagrindinės paslaugos vartotojams turėtų būti nemokamos. Į jas įeitų sąskaitos arba piniginės atidarymas, lėšų laikymas ir valdymas bei prieiga prie bent vienos mokėjimo priemonės. Skaitmeninio euro paslaugas turėtų platinti bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai, o ne tiesiogiai centrinis bankas kiekvienam vartotojui.
Privatumo apsaugos ir pinigų laikymo ribos yra pagrindiniai derybų klausimai
Parlamento pozicijoje nurodoma, kad skaitmeninio euro sistemoje turi būti įdiegtos privatumo apsaugos priemonės. Mokėjimai turėtų būti tikrinami neatskleidžiant daugiau asmens duomenų, nei būtina pačios sistemos veikimui. Offline mokėjimų atveju numatomas aukštesnis privatumo lygis, nes tokie atsiskaitymai turėtų būti artimesni grynųjų pinigų naudojimui.
Vienas iš svarbiausių klausimų yra tai, kiek skaitmeninių eurų vienas žmogus galėtų laikyti savo piniginėje. Parlamento pozicijoje numatyta, kad turėtų būti nustatyta laikymo riba, siekiant apsaugoti finansų sistemą ir išvengti staigaus indėlių nutekėjimo iš komercinių bankų. Galutinis ribos dydis dar nėra patvirtintas ir turės būti derinamas per derybas.
Bankų sektorius yra išreiškęs susirūpinimą dėl galimo skaitmeninio euro poveikio indėliams ir mokėjimų rinkai. Derybose taip pat aptariami klausimai dėl mokėjimo paslaugų teikėjų vaidmens, galimų kompensacijų už sistemos diegimą ir komercinių paskatų bankams dalyvauti projekte. Galutinis modelis priklausys nuo Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarto teksto.
Dauguma įmonių turėtų priimti skaitmeninį eurą, bet numatomos išimtys mažiesiems verslams
Parlamento derybinėje pozicijoje numatyta, kad dauguma verslų turėtų priimti skaitmeninį eurą kaip mokėjimo priemonę. Tokia nuostata susijusi su planuojamu skaitmeninio euro teisėtos mokėjimo priemonės statusu. Jei skaitmeninis euras būtų pripažintas teisėta mokėjimo priemone, jo priėmimas taptų plačiau reglamentuotas visoje euro zonoje.
Numatomos išimtys savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažoms bei labai mažoms įmonėms, jei jos nepriima kitų skaitmeninių mokėjimų. Tai reiškia, kad tokie verslai nebūtų priversti priimti skaitmeninio euro vien dėl to, kad jis įvedamas, jei jie apskritai neveikia su elektroniniais atsiskaitymais. Šis punktas įtrauktas siekiant nepaversti naujos sistemos papildoma pareiga mažiausiems rinkos dalyviams.
Skaitmeninio euro paslaugas galėtų teikti ir mokėjimo paslaugų teikėjai iš ES valstybių, kurios nėra euro zonos narės. Tai reiškia, kad reglamentas būtų svarbus ne tik euro zonos bankams, bet ir platesnei ES finansinių paslaugų rinkai. Tokia nuostata susijusi su siekiu užtikrinti vienodas sąlygas paslaugų teikėjams, veikiantiems bendrojoje rinkoje.
Grynųjų pinigų prieinamumas įtrauktas į tą patį bendros valiutos paketą
Kartu su skaitmeninio euro projektu ES institucijos svarsto ir grynųjų pinigų apsaugos taisykles. Parlamento pozicijoje nurodoma, kad euro zonos valstybės turėtų užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą. Verslams taip pat nebūtų leidžiama apskritai uždrausti atsiskaitymų grynaisiais, jei tokia nuostata patektų į galutinį teisės aktą.
Valstybės narės turėtų reguliariai stebėti, ar gyventojai turi realią prieigą prie grynųjų pinigų. Ypatingas dėmesys numatomas pažeidžiamoms grupėms, tarp jų vyresnio amžiaus žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims ir žmonėms, neturintiems įprastos prieigos prie bankų paslaugų. Šis punktas siejamas su tuo, kad skaitmeniniai mokėjimai ne visiems gyventojams yra vienodai prieinami.
Europos Komisija bendros valiutos paketą pristatė 2023 m. Jame buvo pasiūlytas teisinis pagrindas galimam skaitmeniniam eurui ir atskiras pasiūlymas dėl euro banknotų bei monetų teisėtos mokėjimo priemonės statuso. Dabartinės derybos turi nustatyti, kaip šie tikslai bus įrašyti į galutinį ES teisės aktą.
ECB galutinį sprendimą dėl skaitmeninio euro priims tik po teisės akto patvirtinimo
Europos Centrinis Bankas jau yra užbaigęs skaitmeninio euro pasirengimo etapą ir perėjęs į kitą projekto fazę. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama techniniam pasirengimui, pilotiniams bandymams, taisyklių knygos rengimui ir bendradarbiavimui su mokėjimo paslaugų teikėjais, prekybininkais bei vartotojais. ECB nurodo, kad teisėkūros procesas dar nėra baigtas.
Jei ES teisės aktai būtų priimti 2026 m., pilotinis etapas ir pirmieji bandomieji sandoriai galėtų prasidėti nuo 2027 m. vidurio. Pagal dabartinį ECB planą visa Eurosistema galėtų būti pasirengusi galimam pirmam skaitmeninio euro išleidimui 2029 m. Vis dėlto pats išleidimo sprendimas dar nėra priimtas.
ECB pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl skaitmeninio euro išleidimo ir datos jis priims tik po to, kai teisės aktas bus patvirtintas. Numatyta, kad iki galimo pirmo išleidimo bendros plėtros išlaidos galėtų siekti apie 1,3 mlrd. eurų. Vėlesnės metinės veiklos sąnaudos nuo 2029 m. vertinamos apie 320 mln. eurų per metus.
Šaltiniai
DW. (2026). EU digital euro negotiations
https://www.dw.com/en/eu-digital-euro-negotiations/a-77895581
European Parliament. (2026). Digital euro: MEPs ready to start negotiations
https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20260708IPR46377/digital-euro-meps-ready-to-start-negotiations
