Bėgo lapė per tiltelį ir sušlapo ten batelį. Pyko, pyko ant visų, kol sušlapo lig ausų.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta lapėmis, o kam išeina paskutinis žodis, tas išeina iš žaidimo.
Skaičiuotės apie gyvūnus, paukščius ir Velykas
Skaičiuotės apie gyvūnus – viena mėgstamiausių vaikų folkloro grupių: kiškiai, lapės, meškinai, varlės ir gandrai čia keliauja iš istorijos į istoriją, o paskutinis žodis nukreipia pirštą į vieną iš žaidėjų. Surinkome 45 skaičiuotes: žinomus liaudies tekstus apie miško gyvūnus ir naujas, 77.lt sukurtas skaičiuotes apie paukščius bei skaičiuotes apie Velykas. Naujos aiškiai atskirtos nuo liaudies, o prie kiekvienos parašyta, kaip žaisti. Tekstai tinka pasivaikščiojimams gamtoje, darželio užsiėmimams ir šeimos šventėms. Plačiau apie visas skaičiuotes skaitykite pagrindiniame puslapyje, o vaikams skirtus tekstus rasite čia.
Visos skaičiuotės 45
Skaičiuotės apie kiškius, lapes ir meškinus 11
Kiškis, lapė ir meškinas yra dažniausi lietuvių vaikų skaičiuočių veikėjai. Šiame skyriuje rasite kiškį, kuris šoka per virvutę, lapę, kepančią žuvį, meškinus, laižančius medų, ir zuikį Puikį, kuris susitinka lapę Snapę. Dauguma jų turi aiškų veiksmą ir pabaigą su išėjimo žodžiu, todėl lengvai tinka žaidimams lauke. Vaikai gali vaidinti veikėjus, o skaičiuotė tampa mažu spektakliu. Tekstai užrašyti taip, kaip dažniausiai sakomi, bet skirtinguose kraštuose žodžiai gali šiek tiek skirtis. Prie kiekvienos parašyta, kaip su ja žaisti, todėl net pirmą kartą pamatę tekstą galėsite iškart pradėti žaidimą su vaikais kieme ar kambaryje.
Bėgo lapė per miškelį ir sutiko storą pelę. Ta laputė pelę – am!
Kaip žaisti: ties „am!“ parodykite į vaiką, ir jis tampa pele, kuri bėga nuo lapės.
Lapė snapė kepė žuvį, vilkas varvino liežuvį. Ei, lapute, būk kaimynė, duok vilkeliui pusę blyno.
Kaip žaisti: vaikai žaidžia lapę ir vilką, o išeinantis vaikas tampa vilku.
Šoko kiškis per virvutę ir įkrito į balutę. Bėk, lėk, paskubėk, lipt iš balos jam padėk.
Kaip žaisti: ties „padėk“ parodytas vaikas padeda kiškiui ir tampa vedėju.
Vai tai tuku, vai tai tuku, vežė kiškį ant ratukų. Tie ratukai pasisuko, kiškis sprandą nusisuko.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta kiškiu ir sukasi, o parodytasis išeina.
Zuikis Puikis čia sėdėjo. Lapė Snapė čia atėjo. Raudona kaip kas? Lapė. Pilkas kaip kas? Pasakysi drauge tu!
Kaip žaisti: vaikai atsako į klausimą spalvomis, o paskutinis, kuris atsako, išeina.
Ėjo zuikis per kemsyną ir įklimpo į pelkynę. Duokit zuikiui letenėlę ir ištraukit padarėlį. Viens, du, trys – zuikis „ačiū“ jums sakys.
Kaip žaisti: kartu skaičiuokite iki trijų, o paskutinis išeinantis tampa zuikiu.
Graužė kiškis kopūstus ir išsitepė ūsus. Ėjo praustis į upelį ir sutiko ten vilkelį. Kiškis bėgt, vilkas vytis, ir sutiko juos Kastytis.
Kaip žaisti: ilga skaičiuotė, tinkanti dideliam ratui, o kam išeina „Kastytis“, tas išeina.
Zuiki puiki, bėk iš dvaro. Jei nebėgsi – dvare mušiu. Eni beni diki daki, urbu šurbu diki šmaki. Aus baus – tave kiškis raus.
Kaip žaisti: greitai sakykite ratu, o paskutinis žodis „raus“ nustato, kas išeina.
Pliumpu, pliumpu meškinai, laižo medų dovanai. Kas tuos meškinus nuvys? Jis!
Kaip žaisti: ties „Jis!“ parodykite į vaiką, kuris gaudys meškinus.
Kybur vybur kabarai. Laižo medų meškinai. Kas tuos meškinus nuvys? Jis!
Kaip žaisti: tai ankstesnės skaičiuotės variantas, tinkamas kitam ratui, o parodytas vaikas gaudo meškinus.
Varlės, garniai, musės ir kiti liaudies veikėjai 5
Antroje dalyje sudėjome skaičiuotes, kuriose veikia ne tik kiškiai ir lapės, bet ir varlės, garniai, briedžiai, musės bei gaideliai. Tai žinomi folkloro tekstai, kuriuose ryškus veiksmas: varlė šoka per pelkę, garnys vaikšto balytėje, briedis nusilaužia ragus, musė kanda šunį, gaideliai nukrenta nuo šakos. Tokios skaičiuotės itin patinka vaikams, kuriems įdomūs smulkūs gyvenimo nuotykiai. Jos trumpos, aiškios ir juokingos, todėl tinka tiek darželinukams, tiek pradinukams. Verta jas pasakyti prieš žaidimą gamtoje, kai norisi sustoti ir pastebėti, kas šalia, taip pat prieš pasivaikščiojimą po pievas ir pelkes.
Šoko varlė per pelkelę ir sušlapo ji kojelę. Gandras čiupo ją snapu ir prarijo tuo pačiu.
Kaip žaisti: ties „snapu“ vaikai apsimeta gandrais, o kam išeina paskutinis žodis, tas išeina.
Garnys vaikščiojo balytėj ir pamatė jis varlytę. Kas tą varlę man sugaus, tas ir bus garnys.
Kaip žaisti: vaikas, kuriam išeina paskutinis žodis, tampa garniu ir bando pagauti varles.
Bėgo briedis pro vartus, nusilaužė du ragus. Kas ragus tuos pasiims, į žaidimą tą priims.
Kaip žaisti: ties „priims“ parodytas vaikas gauna „ragus“ ir tampa vedėju.
Musė šunį kando, šuo dantis galando. Ir ta musę pasigavęs, ją per pusę perkando.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta musėmis, o paskutinis žodis nustato, kas išeina.
Pakely berželiai auga, ant šakos gaideliai snaudžia. Tik staiga šakelė triokšt! Gaidžiai žemėn keberiokšt!
Kaip žaisti: ties „keberiokšt“ visi vaikai staigiai sukniumba, o paskutinis išeina.
77.lt sukurtos skaičiuotės apie gyvūnus (ne liaudies) 14
Šiame skyriuje pateikiame keturiolika naujų skaičiuočių apie miško ir ūkio gyvūnus, kurias sukūrėme patys. Jos nėra liaudies kūryba ir yra aiškiai pažymėtos. Kiekviena skirta vienam gyvūnui: lapei, ežiui, voverei, šuniukui, katinui, karvei, arkliui, kiaulytei, bebrui, stirnai, kurmiui, meškai, vilkui ir žuvytei. Tekstai trumpi, ritmingi ir baigiasi išėjimo žodžiu. Galite juos naudoti pasivaikščiojimuose, kai sutinkate kurį nors gyvūną, ar namuose, kai žiūrite knygelę apie gamtą. Jei vaikams patiks, paprašykite jų sugalvoti panašią skaičiuotę apie savo mėgstamiausią gyvūną ir ištarti ją visiems garsiai.
Lapė rudais nagais pėdina, uodega kaip šluota šluoja. Viens, du, trys, keturi, penki – lapei paskui eini tu.
Kaip žaisti: vaikai sekia lapę eilėje, o paskutinis tampa naujos lapės pavaduotoju.
Ežys su obuoliu ant nugaros eina per rudens lapus. Viens, du, trys – ir sustojo, ežiu bus tas, kuris stovi.
Kaip žaisti: vaikas, kuris pirmas sustoja, tampa ežiu ir sėdi rutuliu.
Voverė riešutą rado, paslėpė po senu kelmu. Kur ji jį paslėpė, žino tik tas, kuris užmerkė akis.
Kaip žaisti: vienas vaikas užmerkia akis, o kiti slepia „riešutą“, tada jis ieško.
Šuniukas uodega vizgina, meta kamuolį ir loja. Viens, du, trys, keturi, penki – kamuolį atnešti turi tu.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta šuniukais, o išeinantis atneša kamuolį.
Katinas kiemo kampe gaudo pelę žvilgsniu. Viens, du, trys, keturi – pelė, o gal ir tu?
Kaip žaisti: vaikas, kuriam išeina „tu“, tampa pele, kurią gaudo katinas.
Karvė ganosi pievoje, pieną duoda visiems. Viens, du, trys, keturi, penki – pieną gersi tu pirmas.
Kaip žaisti: prie stalo skaičiuokite, kas pirmas gauna stiklinę pieno.
Arklys kanopomis kala, dulkės kyla į orą. Viens, du, trys, keturi, penki – joti pradedi tu.
Kaip žaisti: vaikai nusiduoda arkliukais, o išeinantis joja pirmas.
Kiaulytė purve raivosi, rausėsi su snukučiu. Viens, du, trys, keturi – plauk prausiasi tu.
Kaip žaisti: prieš pietus skaičiuokite, kas pirmas eina plauti rankų.
Bebras medį pjauna dantimis, stato užtvanką upėje. Viens, du, trys, keturi, penki – statyti padėsi tu.
Kaip žaisti: vaikai stato „užtvanką“ iš kamienų, o išeinantis pradeda.
Stirna tyliai žolę skabo, ausys kilsteli prie garso. Viens, du, trys – ir pabėgo, lieka vienas – tu.
Kaip žaisti: vaikai tyliai stovi, o kam išeina „tu“, tas lieka stirna.
Kurmis po žeme urvą kasa, net gėlės nežino kur. Viens, du, trys, keturi, penki – kasti pradėsi tu.
Kaip žaisti: smėlio dėžėje išrinkite, kas pirmas kasa duobę.
Meška žiemą miega duobėj, sapnuoja saldų medų. Viens, du, trys, keturi, penki – miegoti eisi tu.
Kaip žaisti: vaikas, kuriam išeina „tu“, apsimeta miegančia meška, o kiti šliaužia aplink.
Vilkas kalnuose kaukia, mėnuo per debesis žvelgia. Viens, du, trys, keturi, penki – vilku šiandien būsi tu.
Kaip žaisti: išrinkite vilką, kuris gaudo kiškius aplink medį.
Žuvytė upely plaukia, uodegą kilnoja lengvai. Viens, du, trys, keturi – nuplauk iš žaidimo tu.
Kaip žaisti: vaikai plaukia rankomis oru, o išeinantis „nuplaukia“ nuo rato.
77.lt sukurtos skaičiuotės apie paukščius (ne liaudies) 7
Paukščių skaičiuotės čia yra naujos, 77.lt sukurtos ir nėra liaudies kūryba. Jose gyvena gandras, lakštingala, varnėnas, žąsys, antis, pelėda ir žvirblis. Kiekviena skirta kitam metų laikui ar situacijai: gandras ant stogo pavasarį, žąsys prie ežero vasarą, pelėda naktį. Tekstai trumpi, su paprastais rimais ir aiškiu pabaigos žodžiu, todėl tinka darželio rytiniam ratui ir kiemo žaidimams. Naudokite juos, kai pastebite paukštį už lango, nes tada skaičiuotė tampa ne tik žaidimu, bet ir gamtos stebėjimo pradžia, kurios vaikai ilgai nepamirš. Tokį paprastą įprotį verta pratęsti ir žiemą, kai paukščiai labiausiai reikalingi žmogaus pagalbos.
Gandras ant stogo stovi, viena koja laiko dangų. Viens, du, trys, keturi, penki – stovėti ilgiau pradėsi tu.
Kaip žaisti: vaikai stovi ant vienos kojos, o kas nukrenta, išeina.
Lakštingala naktį dainuoja, miškas klausosi tylus. Viens, du, trys, keturi – dainuoja kitas, ne tu.
Kaip žaisti: vakare prie laužo skaičiuokite, kas dainuoja, o kam „ne tu“, tas klauso.
Varnėnas inkile gyvena, svečių nepraleidžia pro duris. Viens, du, trys, keturi – svečio eilė tau.
Kaip žaisti: vaikai eina pro „inkilo duris“ po vieną, o paskutinis lieka sargu.
Septynios žąsys per ežerą plaukia, viena nuo kitos neatsilieka. Viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni – paskutinė išeina.
Kaip žaisti: skaičiuokite ratu iki septynių, o septintas išeina.
Antis su ančiukais perplaukia balą, visi paskui mamą eilėje. Viens, du, trys – ir paskutinis ančiukas esi tu.
Kaip žaisti: vaikai eina eilute, o paskutinis tampa antimi vedle.
Pelėda naktį neužmiega, akys kaip du mėnuliai. Viens, du, trys, keturi – budėti dabar tu eisi.
Kaip žaisti: vakare išrinkite, kas šiandien „budi“ ir paskutinis užgesina šviesą.
Žvirblis čiulba ant tvoros, spurda sparneliais smalsiai. Viens, du, trys, keturi, penki – šokinėja šalia tavęs.
Kaip žaisti: vaikai šokinėja kaip žvirbliai, o kam išeina „tavęs“, tas lieka žvirbliu.
77.lt sukurtos Velykų skaičiuotės (ne liaudies) 8
Velykų skyrius sudarytas iš aštuonių naujų 77.lt skaičiuočių. Jos nėra liaudies kūryba ir yra aiškiai pažymėtos, nes patikimų liaudies Velykų skaičiuočių neradome. Tekstuose veikia margutis, Velykų kiškis, vištytė, ėriukas, verba ir pavasaris, todėl jie tinka šventės žaidimams: kas pirmas ridens, kas ieškos kiaušinio, kas mušis margučiu. Vaikai šiuose tekstuose atpažįsta savo šventės kasdienybę, todėl juos greitai išmoksta. Galite juos naudoti šeimos stalo žaidimuose ar sodyboje pavasarį ir keisti pagal savo šeimos papročius, o jei turite savų tradicijų, tiesiog pakeiskite veikėjus ar žodžius.
Margutis ridinėjasi per stalą, raudonas, žalias, geltonas. Kuris margutis pirmas sustos, tas jo šeimininkas – tu.
Kaip žaisti: vaikai ridena margučius, o to, kurio margutis sustoja pirmas, eilė.
Velykų kiškis bėga per sodą, kiaušinių krepšelį neša. Viens, du, trys, keturi, penki – kiaušinį ieškoti eisi tu.
Kaip žaisti: prieš kiaušinių medžioklę išrinkite, kas ieško pirmas.
Vištytė padėjo kiaušinį, balta kaip sniegas lauke. Viens, du, trys, keturi, penki – kiaušinį paimsi tu.
Kaip žaisti: vaikai sėdi ratu, o kam išeina „tu“, tas gauna margutį.
Kiaušinis nuriedėjo nuo kalnelio, ratu apsisuko du kartus. Kieno kiaušinis pirmas pasieks apačią, tas ir laimės.
Kaip žaisti: vaikai leidžia margučius nuo mažo šlaito, o laimi tas, kurio nuriedėjo pirmas.
Ėriukas pavasarį gimė, baltas kaip debesėlis. Viens, du, trys, keturi – ėriuką glostys tu.
Kaip žaisti: prie gyvūnų kiemelio išrinkite, kas pirmas glosto ėriuką.
Verba pražydo pūkais, Velykų rytas atėjo. Viens, du, trys, keturi, penki – verbą nešti pradėsi tu.
Kaip žaisti: prieš Verbų sekmadienį išrinkite, kas pirmas neša verbą.
Pavasaris atėjo, sniegas ištirpo, vyturys dainuoja virš lauko. Viens, du, trys, keturi – lauko šeimininkas – tu.
Kaip žaisti: lauke išrinkite, kas šiandien „šeimininkas“, ir jis pasirenka žaidimą.
Du margučiai susitiko, stuktelėjo vienas kitą. Kuris plyšo – pralaimėjo, kuris liko – laimėjo, tu.
Kaip žaisti: poroje vaikai muša margučiais, o neįskilęs laimi ir pasirenka kitą porą.
Skaičiuotės apie gyvūnus: kodėl jų tiek daug
Skaičiuotės apie gyvūnus yra vienos gausiausių lietuvių vaikų folkloro grupių. Tai nenuostabu: kaimo vaikas kasdien matė kiškį laukuose, gandrą ant stogo, varlę pelkėje, katę kieme. Gyvūnas buvo pažįstamas veikėjas, todėl jį buvo lengva panaudoti trumpoje istorijoje. Be to, gyvūnų pasaulis pilnas ritminių garsų: kiškis – piškis, lapė – snapė, meška – meškinas. Šie rimai skamba kaip savaime atsiradę, todėl vaikai tokias skaičiuotes įsimena be pastangų.
Šiame puslapyje surinkta daugiau nei keturiasdešimt skaičiuočių: žinomi liaudies tekstai apie kiškius, lapes, meškinus, varles ir kitus gyvūnus, taip pat naujos, 77.lt sukurtos skaičiuotės apie paukščius, miško gyventojus ir Velykas. Platesnį žanro pristatymą rasite pagrindiniame skaičiuočių puslapyje.
Gyvūnai lietuvių tautosakoje ir skaičiuotėse
Lietuvių tautosakoje gyvūnai užima ypatingą vietą. Pasakose lapė yra gudruolė, vilkas – kvailys, kiškis – bailys, meška – stiprus, bet lėtas. Tokie pastovūs charakteriai persikėlė ir į skaičiuotes, todėl vaikas jau žino, kad lapė „snapė“ ką nors sugalvos, o kiškis „piškis“ paspruks. Dėl šio pažinimo skaičiuotė tampa mažu spektakliu: dviem trims eilutėmis išreiškiamas visas nuotykis, o paskutinis žodis nukreipia pirštą į vieną iš vaikų.
Gamtos tema skaičiuotėse gyvena ne tik dėl veikėjų. Vaikai taip išmoksta gyvūnų pavadinimų, jų garsų ir įpročių. Pavyzdžiui, iš skaičiuotės apie gandrą sužino, kad jis stovi ant vienos kojos, o iš skaičiuotės apie šarką – kad ji skaičiuoja ir šmaikštauja. Todėl auklėtojai šias skaičiuotes naudoja ir pažintiniuose užsiėmimuose, kai kalbama apie gyvūnus ar metų laikus.
Kaip derinti skaičiuotę su gamtos pamoka
Pasirinkite skaičiuotę apie tą gyvūną, kurį šiandien aptariate. Pasakykite ją kartu su vaikais, o paskui paklauskite, kaip tas gyvūnas gyvena, ką valgo, kur miega. Taip žaidimas virsta pažintine veikla, o vaikai prisimena naujus faktus, nes juos susieja su ritmu.
Skaičiuotės apie paukščius
Skaičiuotės apie paukščius dažniausiai skamba pavasarį, kai grįžta gandrai, vyturiai ir žvirbliai. Vaikai stebi paukščius, kartais bando juos skaičiuoti, o skaičiuotė šį stebėjimą paverčia žaidimu. Žinoma liaudies skaičiuotė apie šarką, kuri skrenda pas vaikus ir juos skaičiuoja, yra tarsi šios tradicijos pradžia. Paukščių skaičiuotės naudingos ir tuo, kad lavina garsų pamėgdžiojimą: vaikas bando atkartoti čiulbėjimą, krankimą ar kudakavimą ir kartu lavina tarimą.
Rinkdamiesi skaičiuotę apie paukščius, atsižvelkite į sezoną. Pavasarį tinka tekstai apie sugrįžtančius gandrus ir giedančius vyturius, vasarą – apie žvirblius ir lakštingalas, rudenį – apie išskrendančius paukščius, žiemą – apie šaltyje ieškančius trupinių. Kartu tai gera proga pakalbėti su vaiku apie paukščių globą, pavyzdžiui, apie lesyklėlę, kurią galima pakabinti prie lango.
Skaičiuotės apie Velykas
Velykos Lietuvoje glaudžiai susijusios su pavasariu, kiaušiniais, margučių ridenimu ir gyvūnais. Todėl skaičiuotės apie Velykas natūraliai jungiasi su gamtos tema: kiškis neša kiaušinius, vištytė juos deda, ėriukas gimsta pavasarį, verbos žydi pūkais. Šioms šventėms skirtų liaudies skaičiuočių nepavyko rasti pakankamai užtikrintų šaltinių, todėl Velykų skyriuje pateikiame tik 77.lt sukurtus tekstus ir aiškiai tai nurodome. Jie sukurti vaikų žaidimams per šventę, kai reikia išrinkti, kas pirmas ieškos margučio ar kas rids kiaušinį.
Lietuvoje margučių ridenimas ir mušimas yra senas paprotys, todėl Velykų skaičiuotės puikiai tinka žaidimams prie šventinio stalo ar sodyboje. Vaikai gali skaičiuoti, kas pirmas ridens, kas rinks kiaušinius ar kas kaip kiškis šoks per kiemą. Jei ieškote kitų šventinių tekstų, užsukite į mįsles ar patarles, kurių taip pat yra pavasario ir šventės tema.
| Tema | Tinkamas metas | Kaip pritaikyti |
|---|---|---|
| Kiškiai ir lapės | visus metus | miško žaidimai, gaudynės |
| Paukščiai | pavasaris, vasara | stebėjimas, lesyklėlės |
| Miško gyvūnai | ruduo, žiema | pasivaikščiojimai, pasakos |
| Velykos | kovas–balandis | margučių ridenimas, ieškojimas |
| Ūkio gyvūnai | vasara, atostogos | kaimo svečiai, ekskursijos |
Velykų žaidimai su skaičiuotėmis
Per Velykas vaikai ypač laukia kiaušinių medžioklės. Prieš ją reikia išrinkti, kas ieškos pirmas, ir čia pravers skaičiuotė. Suaugusieji paslepia margučius sode ar kambaryje, o vaikai stovi ratu ir sako skaičiuotę. Kuriam išeina paskutinis žodis, tas pradeda ieškoti. Kiti laukia savo eilės, todėl niekas neįsižeidžia, kad kitas rado daugiau. Margučių ridenimas, mušimas ir žaidimas „Kas toliau nuridens“ taip pat prasideda nuo skaičiuotės. Šeimos švenčių tradicijose tai tampa mažu ritualu, kuris suburia tris kartas prie vieno stalo.
Kaip žaisti gamtoje su skaičiuotėmis
Gamta yra geriausia aplinka šioms skaičiuotėms. Pasivaikščiojimo miške metu galima sustoti ir pasakyti skaičiuotę apie pamatytą gyvūną, o vaikai vaidins kiškį ar lapę. Žaidimas „Lapė ir kiškiai“ prasideda skaičiuote: kuriam išeina paskutinis žodis, tas tampa lape, o kiti – kiškiais. Panašiai galima žaisti ir „Gandrą ir varles“, kai gandras vaikšto ratu ir bando pagauti varles. Tokie žaidimai ne tik linksmi, bet ir judrūs, o skaičiuotė juose atlieka pagrindinę sąžiningo pasirinkimo funkciją.
Namuose skaičiuotę galima derinti su žaislais. Pasodinkite pliušinius gyvūnus ratu ir skaičiuokite, kuris išeis, o kitas gaus kitą užduotį. Mažiems vaikams tai atrodo magiška, nes gyvūnai tarsi dalyvauja žaidime. Plačiau apie darželio ir namų žaidimus skaitykite skaičiuočių vaikams dalyje, o linksmesnių tekstų – linksmų skaičiuočių dalyje.
Pasivaikščiojimas su skaičiuotėmis gali tapti ir mažu gamtos dienoraščiu. Kiekvieną kartą, kai pamatote naują gyvūną, užrašykite jo pavadinimą, datą ir trumpą skaičiuotę. Vėliau vaikas galės paskaityti, ką matė, ir prisiminti, kaip pasakė skaičiuotę. Toks dienoraštis lavina stebėjimą, rašymą ir atmintį, o skaičiuotė jame tampa maža pramoga.
Kiškis lietuvių folklore
Jei reikėtų išrinkti vieną gyvūną, kuris dažniausiai pasirodo lietuvių vaikų skaičiuotėse, tai būtų kiškis. Jis šoka per virvutę, bėga per tiltą, sėdi miško pakrašty, graužia kopūstus ir susitinka vilką. Kiškis folklore yra bailus, bet judrus ir smalsus, todėl vaikai lengvai su juo tapatinasi. Kiškis dar ir lengvai rimuojasi: kiškis – piškis, kiškis – ūsus, kiškis – lazda. Daugelyje skaičiuočių jis atsiduria bėdoje ir laukia pagalbos, o paskutinis žodis nukreipia pirštą į vaiką, kuris turės jam padėti. Tai mažas moralinis žaidimas: vaikas, kuriam išeina paskutinis žodis, gauna ne bausmę, o atsakomybę.
Skaičiuotės miško gyvūnams: ruduo ir žiema
Rudenį ir žiemą gamtoje mažiau garsų, todėl skaičiuotės apie miško gyvūnus atrodo tarsi mažas teatras. Ežys ruošiasi žiemos miegui, voverė slepia riešutus, meška įsikuria duobėje, o stirnos tyliai ieško žolės po sniegu. Su vaikais galima pasivaikščioti rudens miške ir ieškoti jų pėdsakų, o skaičiuotes sakyti ties kiekvienu atradimu. Žiemą tinka tekstai apie ežį ar mešką, nes jie miega, o kiti vaikai tyliai laukia. Šis tylos žaidimas lavina dėmesį ir sutelkimą, ko vaikams dažnai trūksta.
Kaip skaičiuotę paversti pamoka apie gamtą
Mokytojai ir tėvai gali skaičiuotę pasitelkti kaip trumpą gamtos pamokos pradžią. Pasakykite skaičiuotę apie lapę, o paskui paklauskite, kuo lapė maitinasi, kur gyvena ir kuo ji skiriasi nuo šuns. Taip tekstas tampa ne tik pramoga, bet ir paskata domėtis gyvūnais. Patogu naudoti gyvūnų kortelių rinkinį: kai vaikas išgirsta „lapė“, jis parodo atitinkamą kortelę. Paukščių atveju galima pasiūlyti išsiaiškinti, kurie jų išskrenda žiemoti, o kurie lieka. Tokios veiklos, sujungtos su skaičiuotėmis, gerai įsimenamos.
Dar viena praktinė mintis: sudarykite savo šeimos gyvūnų skaičiuočių sąsiuvinį. Kiekvienam gyvūnui skirkite puslapį, kuriame užrašytas tekstas, o vaikas nupiešia paveikslėlį. Po metų turėsite mažą šeimos knygelę, kurią malonu vartyti, o vaikas pamatys, kiek visko išmoko. Tokia knygelė gali tapti ir dovana seneliams ar draugams.
Skaičiuotės apie gyvūnus ir kalbos lavinimas
Gyvūnų pavadinimai ir garsai yra puiki medžiaga tarimui. Šioje dalyje esančios skaičiuotės naudingos tuo, kad vaikai praktikuoja garsus š, ž, r, l, kai tarti „žiogas“, „šarka“, „varlė“, „meška“. Jei norite sistemingiau lavinti tarimą, užsukite į logopedines greitakalbes, kur garsai suskirstyti pagal grupes. Skaičiuotės čia veikia kaip švelnus pirmas žingsnis, nes jose nėra klaidos baimės: svarbu žaisti, o ne ištarti tobulai.
77.lt sukurtos skaičiuotės apie gyvūnus
Rinkinį papildėme trimis naujomis dalimis: skaičiuotėmis apie miško ir ūkio gyvūnus, apie paukščius ir apie Velykas. Jos sukurtos 77.lt, nėra liaudies kūryba ir aiškiai pažymėtos. Kiekviena trumpa, ritmiška, su išėjimo žodžiu, todėl tinka tiek kiemui, tiek miškui, tiek šventiniam stalui.
Daugiau skaičiuočių
DUK
Dažni klausimai
Kokios yra skaičiuotės apie gyvūnus?
Tai trumpi rimuoti tekstai, kuriuose veikia kiškis, lapė, meška, varlė, gandras ar kitas gyvūnas, o pabaigoje parodoma į vieną iš žaidėjų. Žinomiausios yra „Bėgo lapė per tiltelį“, „Šoko kiškis per virvutę“ ir „Pliumpu pliumpu meškinai“.
Ar yra skaičiuočių apie paukščius?
Taip. Žinomiausia liaudies skaičiuotė apie paukščius yra „Skrido šarka pas vaikus“, kuri pateikta pagrindiniame skaičiuočių puslapyje. Šioje dalyje rasite ir naujų 77.lt sukurtų skaičiuočių apie gandrą, žvirblį, žąsis, antis ir kitus paukščius.
Ar yra liaudies skaičiuočių apie Velykas?
Mes neradome pakankamai patikimų liaudies skaičiuočių, skirtų Velykoms, todėl šiame puslapyje pateikiame tik 77.lt sukurtus tekstus ir aiškiai juos pažymime. Jie padės vaikams žaisti per šventę, kai reikia išrinkti, kas ridens ar ieškos margučio.
Kokio amžiaus vaikams tinka skaičiuotės apie gyvūnus?
Nuo dvejų–trejų metų. Mažiausiems tinka trumpiausios, su aiškiu gyvūno garsu, darželinukams – su istorija, pradinukams – ilgesnės, kuriose yra skaičiai ar pasirinkimas. Gyvūnai vaikams visada įdomūs, todėl tokia tema retai nusibosta.
Kaip žaisti žaidimą „Lapė ir kiškiai“?
Skaičiuotės pagalba išrenkamas vaikas, kuris bus lapė, o kiti tampa kiškiais. Lapė bando pagauti kiškius, o pagautieji išeina arba tampa kita lape. Žaidimas judrus, tinka lauke, o skaičiuotė užtikrina, kad pasirinkimas būtų sąžiningas.
Kaip padaryti, kad vaikas išmoktų skaičiuotę apie gyvūną?
Sakykite ją kartu, pridėkite gyvūno garsą ar judesį ir pakartokite kelias dienas iš eilės. Pasiūlykite vaikui parodyti gyvūną paveikslėlyje ar žaislą. Kuo daugiau pojūčių, tuo geriau tekstas įsimenamas, o paskutinis žodis taps vaiko mėgstamiausia dalimi.
Kuo skaičiuotės apie gyvūnus naudingos kalbai?
Jose daug gyvūnų pavadinimų ir garsų, kurie lavina tarimą ir žodyną. Vaikai mokosi atpažinti rimus, kartoja sunkesnius garsus, pavyzdžiui, š, ž, r, ir lengviau įsimena naujus žodžius per ritmą.
Ar 77.lt skaičiuotės yra liaudies kūryba?
Ne. Trys paskutinės dalys, pažymėtos „77.lt sukurtos“, yra naujos ir nėra liaudies tautosaka. Pirmose dviejose dalyse pateikiami žinomi liaudies ir vaikų folkloro tekstai, perduodami žodžiu, todėl jų variantai gali šiek tiek skirtis.