Vaikai, vaikai, vanagai, šokit, grokit kaip žiogai. Tam, kas šokti nemokės, varnas gaudyti reikės. Tau!
Kaip žaisti: ratu stovintiems vaikams rodykite po vieną žodį, o kuriam parodoma ties „Tau!“, tas tampa gaudytoju.
Skaičiuotės: lietuvių liaudies ir naujos skaičiuotės
Skaičiuotės – trumpi rimuoti tekstukai, kuriais vaikai nusprendžia, kas žaidime gaudys, slėps ar eis pirmas. Čia surinktos žinomos lietuviškos skaičiuotės, kurias šimtmečius vaikai mokė vieni kitus: „Vaikai, vaikai, vanagai“, „Aus baus bus medaus“, „An den du“ ir kitos. Greta jų – dvylika naujų, 77.lt sukurtų skaičiuočių, aiškiai atskirtų nuo liaudies tekstų. Po kiekviena skaičiuote parašyta, kaip su ja žaisti. Plačiau rasite ir atskirose dalyse: skaičiuotės vaikams, linksmos ir apie gyvūnus. Mėgstantiems kalbos žaidimus siūlome ir greitakalbes. Tekstai tinka tiek kiemo žaidimams, tiek darželio ir pradinės mokyklos veiklai, tiek šeimos vakarams, kai norisi pabūti kartu be telefonų ir ekranų.
Visos skaičiuotės 41
Klasikinės liaudies skaičiuotės 10
Pirmajame skyriuje sudėtos devynios žinomiausios lietuvių skaičiuotės, kurias girdėjo beveik kiekviena karta. Tai „Vaikai, vaikai, vanagai“, ilgai kartota „Aus baus bus medaus“, istorijėlė apie šarką, skaičiuojančią vaikus, ir daina „Do re mi“, kuria vaikai tikrina, kas dainuoja kartu. Jos paprastos, trumpos ir nereikalauja jokios paruošos: užtenka ratelio ir bent trijų žaidėjų. Tekstai užrašyti kaip dažniausiai ištariami, bet atminkite, kad skirtinguose kraštuose žodžiai gali kiek skirtis. Jei jūsų šeimoje skambėjo kitas variantas, laikykite jį visai tikru, nes skaičiuotės gyvos būtent dėl savo variantų. Po kiekviena parašyta, kaip su ja žaisti.
Aus, baus, bus medaus, stora boba kiaulę pjaus. Pjovė, pjovė, nepapjovė, tik į pirštą įsipjovė.
Kaip žaisti: su kiekvienu skiemeniu rodykite į vis kitą vaiką, o paskutinis parodytas išeina iš rato.
Kybur vybur kabarai! Nešė lobį aitvarai. Kam juos vytis? Tau!
Kaip žaisti: tekstą sakykite ritmingai, o paskutinį žodį „Tau!“ ištarkite garsiai ir parodykite į vaiką, kuris turės gaudyti.
Uda, uda, udada, eina kiškis su lazda per miškelį, per laukus, eina kiškis pas vaikus.
Kaip žaisti: kiekvienas žodis rodo kitą žaidėją, o kuriam išeina paskutinis skiemuo, tas lieka paskutinis.
Ritė bitė be nagų, kinkis binkis be ausų, aus, maus, bus medaus, storą ropę laukan raus!
Kaip žaisti: sakykite greitai ir ritmingai, o ties „raus“ išeina tas, kuriam parodyta.
Skrido šarka pas vaikus ir skaičiavo juos visus: viens, du, trys ir keturi, tu išeiti jau turi.
Kaip žaisti: prie „keturi“ skaičiuokite toliau iki penkto vaiko, o kam išeina „tu“, tas išeina iš rato.
Sėdi senis ant kelmuko, skaito dešimt pagaliukų. Viens, du, trys…
Kaip žaisti: tęskite skaičiuoti iki dešimt, o dešimtas vaikas išeina arba renkasi gaudytoju.
Lijo lijo lietus, per karaliaus pietus. Karalienė verkė, karaliukai knarkė, o karalius po stalu gėrė vyną su alum.
Kaip žaisti: sakykite ratu, o kam išeina paskutinis žodis, tas išeina iš žaidimo.
Do, re, mi, fa, sol, la, si, ar dainuojate visi? Kas neuždainuos kartu, tas išeis – išeiki tu!
Kaip žaisti: visi dainuoja drauge, o tas, kuris užtyla ar suklysta, išeina iš rato.
Važiavo žmogus keliu, jam sulūžo ratai. Kiek reiks vinių ratams pataisyti? Dešimt.
Kaip žaisti: vaikas atsako bet kokį skaičių, tada skaičiuojama iki jo, o paskutinis išeina.
Ritmingos skaičiuotės su nesąmoningais žodžiais 11
Šiame skyriuje yra skaičiuotės, kurių žodžiai beveik nieko nereiškia, bet skamba nepaprastai gerai. „An den du“, „Eni beni didi daki“, „Erčik percik“, „Eine veine vienkepurė“ – tai žaismingi garsų rinkiniai, kurie primena senų skaičiavimo formulių likučius. Vaikams jie patinka, nes juos galima sakyti greitai ir garsiai, o suaugusieji čia randa savo vaikystės aidų. Tokios skaičiuotės puikiai lavina atmintį ir tarimą: reikia išmokti ilgą nesąmonės eilutę ir neapsiriktį. Be to, jos tinka žaidimams, kur skaičiuojama iš eilės keliems vaikams, nes tekstas ilgesnis ir apeina visą ratą.
An den du, parparmali u, parparmali izarmali, an den du.
Kaip žaisti: ištarkite garsiai ir ritmingai, su kiekvienu skiemeniu rodykite į vis kitą vaiką.
Eni, beni, didi, daki, urbu, šurbu, diki, šmaki. Aus, baus – tave kiškis raus!
Kaip žaisti: greitai tarkite nesąmoningus žodžius ir rodykite pirštu, o ties „raus“ išeina parodytasis.
Ana, vana, tatanija, sija, vija, kompa, šlekum, šlakum, tikum, takum, ėjo, vėjo, van.
Kaip žaisti: tai ilga skaičiuotė, tinkanti dideliam ratui, o skiemuo „van“ nustato išeinantįjį.
Ačiū, pačiū, lįsk į pečių, rasi ten skanių gyvačių. Kai pavalgysi gyvačių, pasakysi ačiū.
Kaip žaisti: juokinga skaičiuotė, kurią vaikai mėgsta tarti žemu balsu, o paskutinis „ačiū“ išrenka vedėją.
Adata, padata, šypso, vypso, kunkul, munkul, pūkšt!
Kaip žaisti: kiekvienas žodis rodo kitą vaiką, o ties „pūkšt“ parodytasis išeina.
Drum, drum, drumbacelė, micė a cė kumpacelė, micė a micė bė, micė a cė kumpacė.
Kaip žaisti: ištarkite kaip dainelę, o paskutinis „kumpacė“ nustato gaudytoją.
Eine, veine, vienkepurė, slaižė, laižė, iš nugurė, okšt, pokšt, tararai, susivijo dobilai.
Kaip žaisti: tekstas ilgas, todėl tinka dideliam ratui, o „dobilai“ rodo išeinantįjį.
Šakar makar duok ragaišių, kur bobutė vakar maišė. Karštą pečių iškūreno ir ragaišių išdžioveno.
Kaip žaisti: tarkite ritmingai, o paskutinis žodis nustato, kas išeina iš rato.
Erčik, percik, pamaguli, vyli, cyli, pacekuli, ana drūna, it.
Kaip žaisti: ištarkite greitai, o ties „it“ parodytas vaikas išeina.
Vampi pampi vabalai, neskaičiuoti pinigai. Tabalai makalai, tau per delną lapatai.
Kaip žaisti: kiekvienas žodis rodo kitą vaiką, o paskutinis žodis „lapatai“ išrenka išeinantįjį.
Šiaip ar taip, bus visaip. Bus ir taip, bus ir šiaip. Kas atspės, šiaip ir taip, tas išeis. Taip!
Kaip žaisti: tekstas ilgas, todėl tinka mažam ratui, o žodis „Taip!“ nustato, kas išeina.
Skaičiuotės su pasirinkimu 4
Čia surinkti tekstukai, kuriuose vaikas pats pasirenka skaičių, spalvą ar atsako į klausimą, ir tik tada skaičiavimas baigiasi. „Kise kise – miau miau miau, kokį skaičių? – Nežinau“, „Pirko man mama balioną“ ar „Kratom kratom pirščiukus“ suteikia vaikui jausmą, kad sprendimas priklauso nuo jo, todėl tokios skaičiuotės mažiems patinka ypač. Žaidimo eiga paprasta: vedėjas pasako pradžią, žaidėjas atsako, o tada skaičiuojama iki jo pasirinkto skaičiaus. Taip tas pats tekstas kaskart baigiasi kitaip, ir niekas negali nuspėti, kam teks gaudyti. Verta išmėginti vakare prie stalo, kai trūksta idėjų.
Kise, kise – miau, miau, miau. Kokį skaičių? – Nežinau. Pagalvokite, prašau. – Šeši. Viens, du, trys…
Kaip žaisti: vaikas pasirenka skaičių, o skaičiuojama iki jo, ir kas jį pasiekia, tas išeina.
Pirko man mama balioną – žalią, mėlyną, raudoną. Kokią spalvą renkiesi? Pasakysi tu!
Kaip žaisti: vaikas pasirenka spalvą, o pagal spalvą nustatoma, kas išeina ar kas pirmas.
Kratom, kratom pirščiukus ir parodom skaičiukus. – Penki. Viens, du, trys…
Kaip žaisti: visi vienu metu parodo pirštus, vedėjas sudeda parodytus skaičius ir skaičiuoja ratu iki tos sumos.
Ėjo senis per miškelį ir pamatė juodą pelę. Kas pelytę tą pagaus, tas saldainių saują gaus.
Kaip žaisti: po paskutinio žodžio vaikas, kuriam parodyta, pradeda gaudyti pelę, o likusieji bėga.
Skaičiuotės apie traukinius ir autobusus 4
Judantys dalykai vaikų skaičiuotėse visada mėgti: atvažiuoja autobusas, išvažiuoja traukinys, atriedėja mašinytė. Šie tekstai paprastai baigiasi „viens, du, trys“ ir veda žaidėją prie išėjimo. Tokias skaičiuotes vaikai dažnai rodo ir rankomis: pasistato eilę kaip vagonus ir kartu važiuoja ratu. Tai gera proga žaisti ir tada, kai vaikų mažai, nes skaičiuojama pirštais ir žodžiais. Kai kurios skaičiuotės čia, pavyzdžiui, apie čiuku čiuku traukinį su vėžliu ar ežiu, turi ir juokingą užuominą, todėl patinka net vyresniems. Jei ruošiatės kelionei, mokykite šiuos tekstus iš anksto, kad kelionėje būtų ką žaisti.
Atvažiavo autobusas, pilnas pilnas it pripūstas. Grūdas vyrai ir vaikai, niekas netelpa visai. Tai prašau išeiki tu.
Kaip žaisti: vaikai pasistato eilėje kaip keleiviai, o kam išeina „tu“, tas išlipa iš autobuso.
Išvažiavo traukinys, jame sėdi mokinys. Viens, du, trys – ir išeini tu!
Kaip žaisti: ratu skaičiuojama iki „tu“, o išėjęs vaikas tampa paskutiniu vagonu.
Čiuku čiuku traukinys, jame sėdi vėžlys. Viens, du, trys, ir sustojo traukinys.
Kaip žaisti: vaikai važiuoja po vieną, o kuriam sustoja traukinys, tas lieka stoti.
Atvažiavo mašinytė su raudonu kryželiu. Ir išsivežė bobutę su perpjautu piršteliu.
Kaip žaisti: tekstas juokingas, todėl kartokite iki kol vaikai ims kikenti, o paskutinis žodis rodo išeinantįjį.
77.lt sukurtos skaičiuotės (ne liaudies) 12
Paskutiniame skyriuje sudėta dvylika naujų skaičiuočių, kurias sukūrėme patys. Jos nėra liaudies kūryba ir taip aiškiai pažymėtos, todėl galite jomis naudotis nesibaiminę painioti su tautosaka. Tekstai originalūs, rimuoti, su aiškiu išėjimo žodžiu ir paremti šiuolaikine vaikų aplinka: kamuoliu kieme, mokyklos skambučiu, dviračiu, sniego senį, vaivorykšte. Kiekvieną galima sakyti ritmingai, rodant pirštu į žaidėjus, o jei norite, keiskite žodžius ir vardus savo kompanijai. Būtent taip ir gimsta naujos skaičiuotės, kurias vėliau vaikai perduoda toliau. Pasidalykite ta, kuri jums labiausiai patiko, su draugais ir šeima.
Rieda, rieda kamuoliukas, pavijo jį mažas šuniukas. Vienas, du, trys, keturi – iš žaidimo išeini tu.
Kaip žaisti: rodykite pirštu į vaikus po vieną žodį, o išeina tas, kuriam parodoma ties „tu“.
Penki pirščiukai ant delno susirinko pasikalbėt. Vienas, du, trys, keturi, penki – kuris iš jų tau pasakė „eik“?
Kaip žaisti: vaikas rodo pirštą ir pats pasako skaičių, tada skaičiuojama iki jo.
Skamba skambutis mokykloj, kuprinės jau ant pečių. Vienas, du, trys, keturi, penki – į pertrauką išeini tu.
Kaip žaisti: idealu klasėje, kai reikia išrinkti, kas pirmas eina prie lentos ar pertraukai.
Dviratis per kalną nuriedėjo, vaikai paskui jį pabėgo. Kas pirmas jį sustabdys, tas iš rato išeis.
Kaip žaisti: tinka lauke, rodykite į žaidėjus, o pirmas vaikas, kuriam parodoma ties „išeis“, išeina.
Sniego senis ant kalnelio turi morką vietoj nosies. Kas jam morką nuskaitys, tas pirmasis rogėm leisis.
Kaip žaisti: žiemos žaidimas, kai reikia išrinkti, kas pirmas leisis rogėmis.
Vaivorykštė lietų palydi, dangų spalvomis nudažo. Raudona, geltona, žalia, mėlyna – kuri spalva tavo? Pasakyk!
Kaip žaisti: vaikas pasirenka spalvą, o pagal jos vietą vaivorykštėje (pirma, antra…) skaičiuojama iki išeinančio.
Lašas, lašas, du lašeliai, bėga lietus per langus. Viens, du, trys, keturi – nebeliko nė vienų.
Kaip žaisti: lietingą dieną skaičiuokite ratu, o paskutinis lašas išeina, ir žaidžiama toliau.
Obuolys ant šakos linguoja, vėjas jį sukiojo sukiojo. Kas pirmas obuolį nuskins, tas kitą ratą pradės.
Kaip žaisti: rudens žaidimas sode, kai reikia išrinkti, kas pradeda kitą ratą.
Žvaigždė danguje blyksėjo, mėnulis kantriai jos laukė. Viens, du, trys – laikas miegoti, tu!
Kaip žaisti: vakare prieš miegą, kai skaičiuojama, kas pirmas eina praustis.
Katinas baltas ant stogo, saulė šildo jo nugarą. Kas pirmas jį pamatys, tas pirmas ir skaičiuos.
Kaip žaisti: išeikite į kiemą, o vaikas, kuris pirmas pamato katiną, tampa skaičiuotoju.
Pienė pūkuota pievoje, vėjelis ją sukioja. Kas nupūs paskutinį pūką, tas ir pasirinks ką žaisti.
Kaip žaisti: pievoje išrinkite tą, kuris nupūs paskutinį pienės pūką, ir jis renkasi žaidimą.
Pirmas, antras, trečias, ketvirtas – mes ratukas, mes ratukas. Penktas, šeštas, septintas, aštuntas – išeina tas, kuris atsuks nugarą.
Kaip žaisti: skaičiuokite iki aštuonių, o kas nubaigia, tas atsisuka nugara ir žaidžia kitą žaidimą.
Skaičiuotės pagal temas 130
Skaičiuotės vaikams 41
Stovėjo medelis, nukrito lapelis. Bum!
Kaip žaisti: rodyti į mažylį ir tarti lėtai, o ties „Bum!“ švelniai paliesti jo pirštuką.
Auga medelis, nukrito lapelis, bumt!
Kaip žaisti: vaikas sėdi ant kelių, o ties „bumt“ lengvai pasupkite jį.
Stovėjo velniukas, nulūžo ragiukas. Triokšt!
Kaip žaisti: atsistokite ratu ir ties „Triokšt!“ visi sukniumba ant kilimo.
Padainuosiu tau dainelę, kaip kačiukas vijo pelę. Ta pelytė šmurkšt po šluota, ir dainelė sudainuota.
Kaip žaisti: ties „šmurkšt“ pirštu perbraukite vaikui per ranką, o paskutiniai žodžiai parodo, kas pirmas.
Opa, opa, opapa, augo žirnis ir pupa. Aš tą pupą pamačiau ir dantukais sukramčiau.
Kaip žaisti: ties paskutiniu žodžiu švelniai paspauskite vaiko pirštuką, ir tai bus jo eilė.
Bėgo kiškis per tiltuką ir sutiko Antanuką: – Oi, Antanai, negerai, iš žaidimo išėjai.
Kaip žaisti: įrašykite vaiko vardą vietoj Antanuko, o šis vaikas išeina iš žaidimo.
Bėgo kiškis per tiltuką, susitiko Pilypuką: Oi, Pilypai, Pilypai, ko nuo tilto nukrypai?
Kaip žaisti: žaidžiama panašiai: pasirinkite vardą ir tas vaikas tampa vedėju.
Šoko kiškis per kelmuką ir sutiko meškinuką. Kas tą meškiną pagaus, tas ragaišio paragaus. Jis.
Kaip žaisti: ties „Jis“ parodykite į vaiką, ir jis eina gaudyti meškinuko.
Sėdi senis trobelėj, turi pupų terbelėj. Lįsk tu, seni, iš trobelės, duok man pupų iš terbelės.
Kaip žaisti: ratu sėdintiems vaikams rodykite po vieną, o kam išeina „terbelės“, tas atlieka senio vaidmenį.
Sėdi boba ant grindų, turi maišą obuolių. Kas tą bobą pabučiuos, maišą obuolių tam duos.
Kaip žaisti: vaikas, kuriam išeina paskutinis žodis, apsimeta, kad pabučiuoja, ir tampa vedėju.
Linksmos skaičiuotės 44
Do, re, mi, fa, sol, la, si, sėdo kiaulė į taksi. Sumokėjo tris rublius ir nudūmė į Šiaulius. Iš Šiaulių paspaudė gazą ir nudūmė į Kaukazą. Iš Kaukazo į Berlyną, nusipirko storą blyną.
Kaip žaisti: sakykite ilgai ir iškilmingai, o paskutinis žodis „blyną“ nustato, kas išeina.
Do, re, mi, fa, sol, la, si, sėdo kiškis į taksi, nuvažiavo į Alytų, nusipirko šimtą plytų. Pasistatė namelius ir gyveno sau ramus.
Kaip žaisti: tinka didesniam ratui, nes tekstas ilgas, o paskutinis žodis „ramus“ išrenka išeinantįjį.
Buratinas kepė blynus ir paliejo taukus. Atvažiavo šeimininkė ir nurovė plaukus.
Kaip žaisti: sakykite staigiai, o ties „plaukus“ parodykite į vaiką, kuris išeina.
Melagis melavo, per tiltą važiavo, rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo.
Kaip žaisti: ties „išgriuvo“ vaikai gali suklupti, o parodytasis tampa vedėju.
Virė zuikis kopūstus, neįdėjo druskos, bėgo vyrai paragauti ir nusvilo ūsus.
Kaip žaisti: skaičiuokite iki „ūsus“, ir kam išeina, tas apsimeta nusvilusiu ūsu.
Čir vir vir vir vyra pačia, kad pasiūtų terbą plačią, kad pareitų du kiaušiniai, dvi kilbasos ir lašiniai!
Kaip žaisti: greitai sakoma skaičiuotė, kurios paskutinis žodis „lašiniai“ nustato žaidėją.
Sėdi senis obely, o senutė – uosy. Senis senę klausinėja: – Kada blynų duosi?
Kaip žaisti: sakykite dviem balsais, o paskutinis klausimas nustato, kas pradeda.
Sėdi senis, kraipo ūsą, ant grindų jis mato blusą. Blusa guli išsitiesus, senis manė, kad padvėsus. Žiogas šoka per pievelę, o katytė gaudo pelę. Kas to žiogo nepagaus, sprigtą jis į kaktą gaus!
Kaip žaisti: ilga skaičiuotė su baudos žaidimu: kuriam išeina paskutinis žodis, tas gauna lengvą sprigtuką ir tampa vedėju.
Lipo ragana per tvorą ir užmynė pomidorą. Pomidoras sprogo, ragana – ant stogo.
Kaip žaisti: ties „sprogo“ vaikai išskečia rankas, o paskutinis parodytas išeina.
Stora boba lašininė nusipirko piniginę. Piniginėj rublis, dešimt. – Lašiniai po penkiasdešimt.
Kaip žaisti: tekstas trumpas, todėl skaičiuojama žodis po žodžio, o „penkiasdešimt“ išeina vaikui.
Skaičiuotės apie gyvūnus 45
Bėgo lapė per tiltelį ir sušlapo ten batelį. Pyko, pyko ant visų, kol sušlapo lig ausų.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta lapėmis, o kam išeina paskutinis žodis, tas išeina iš žaidimo.
Bėgo lapė per miškelį ir sutiko storą pelę. Ta laputė pelę – am!
Kaip žaisti: ties „am!“ parodykite į vaiką, ir jis tampa pele, kuri bėga nuo lapės.
Lapė snapė kepė žuvį, vilkas varvino liežuvį. Ei, lapute, būk kaimynė, duok vilkeliui pusę blyno.
Kaip žaisti: vaikai žaidžia lapę ir vilką, o išeinantis vaikas tampa vilku.
Šoko kiškis per virvutę ir įkrito į balutę. Bėk, lėk, paskubėk, lipt iš balos jam padėk.
Kaip žaisti: ties „padėk“ parodytas vaikas padeda kiškiui ir tampa vedėju.
Vai tai tuku, vai tai tuku, vežė kiškį ant ratukų. Tie ratukai pasisuko, kiškis sprandą nusisuko.
Kaip žaisti: vaikai apsimeta kiškiu ir sukasi, o parodytasis išeina.
Zuikis Puikis čia sėdėjo. Lapė Snapė čia atėjo. Raudona kaip kas? Lapė. Pilkas kaip kas? Pasakysi drauge tu!
Kaip žaisti: vaikai atsako į klausimą spalvomis, o paskutinis, kuris atsako, išeina.
Ėjo zuikis per kemsyną ir įklimpo į pelkynę. Duokit zuikiui letenėlę ir ištraukit padarėlį. Viens, du, trys – zuikis „ačiū“ jums sakys.
Kaip žaisti: kartu skaičiuokite iki trijų, o paskutinis išeinantis tampa zuikiu.
Graužė kiškis kopūstus ir išsitepė ūsus. Ėjo praustis į upelį ir sutiko ten vilkelį. Kiškis bėgt, vilkas vytis, ir sutiko juos Kastytis.
Kaip žaisti: ilga skaičiuotė, tinkanti dideliam ratui, o kam išeina „Kastytis“, tas išeina.
Zuiki puiki, bėk iš dvaro. Jei nebėgsi – dvare mušiu. Eni beni diki daki, urbu šurbu diki šmaki. Aus baus – tave kiškis raus.
Kaip žaisti: greitai sakykite ratu, o paskutinis žodis „raus“ nustato, kas išeina.
Pliumpu, pliumpu meškinai, laižo medų dovanai. Kas tuos meškinus nuvys? Jis!
Kaip žaisti: ties „Jis!“ parodykite į vaiką, kuris gaudys meškinus.
Kas yra skaičiuotės
Skaičiuotė yra trumpas rimuotas tekstelis, kurį vaikai sako žaidimo pradžioje, kad sąžiningai išrinktų vedėją, gaudytoją ar ieškotoją. Žodžiai ištariami ritmingai, o su kiekvienu skiemeniu pirštu parodomas vis kitas žaidėjas. Kuriam rodoma paskutiniam žodžiui, tas arba išeina iš rato, arba tampa vedančiuoju. Dėl to nereikia ginčytis, kas šįkart „gaudys“: skaičiuotė nuspręndžia už visus, ir niekas neįsižeidžia, nes viskas atrodo kaip atsitiktinumas ir juokas.
Lietuvių tautosakoje skaičiuotės priskiriamos vaikų folklorui, greta lopšinių, žaidimų dainų ir greitakalbių. Jos perduodamos žodžiu, iš vyresnių vaikų jaunesniems, todėl tas pats tekstas skirtinguose kraštuose skamba kiek kitaip: kur nors „stora boba kiaulę pjaus“, kitur „senį vilką bitės pjaus“. Būtent šis kintamumas rodo, kad tai gyvas žanras, o ne rašytinis kūrinys su vienu teisingu variantu.
Lietuvių liaudies skaičiuotės ir jų ypatumai
Lietuvių liaudies skaičiuotės skiriasi nuo paprastų eilėraščių tuo, kad jų prasmė antraeilė, o svarbiausias yra garsas. Daugelis žodžių išvis nieko nereiškia: „an den du, paparmali u“, „eni beni didi daki“, „vampi pampi vabalai“. Tokie nesąmoningi žodžiai kitose kalbose irgi gyvuoja, juos tyrėjai laiko labai senų skaičiavimo formulių aidais. Kita dalis skaičiuočių, priešingai, pasakoja mažą istorijėlę apie kiškį, lapę ar traukinį, o pabaigoje netikėtai nukreipia pirštą į vieną iš žaidėjų.
Pagal sandarą lietuviškas skaičiuotes galima suskirstyti į kelias grupes: ritmingas nesąmones su prasmės neturinčiais žodžiais, trumpas istorijėles su išėjimo žodžiu („tu“, „jis“, „išeini tu“), skaičiuotes su pasirinkimu, kai vaikas pats pasako skaičių, ir skaičiuotes, kuriose išvardijami važiuojantys ar einantys veikėjai. Visi keturi tipai surinkti šiame puslapyje, o plačiau juos nagrinėjame atskirose dalyse.
Lietuviškos skaičiuotės: kur ieškoti pagal poreikį
Skaičiuočių yra šimtai, todėl surinkome jas į keturias dalis. Žemiau lentelėje parodyta, kur ką rasite.
| Dalis | Kam tinka | Kuo ypatinga |
|---|---|---|
| Šis puslapis: klasikinės skaičiuotės | visiems, kas ieško pagrindinių tekstų | garsiausios liaudies skaičiuotės ir 77.lt sukurtos naujos |
| Skaičiuotės vaikams | darželiui, pradinukams, tėvams ir auklėtojoms | pagal amžių, trumpos ir vaikiškos, su žaidimo patarimais |
| Linksmos skaičiuotės | vakarams kieme, stovykloms, šeimos pramogoms | juokingos, su dvibalsiais ir apie skaičius |
| Skaičiuotės apie gyvūnus | mažiesiems gamtos mylėtojams | apie kiškius, lapes, paukščius ir Velykas |
| Greitakalbės | kalbos žaidimams ir tarties lavinimui | greitai taria visa šeima |
Kaip pasirinkti skaičiuotę žaidimui
Mažiems vaikams rinkitės trumpą tekstą su aiškiu išėjimo žodžiu, vyresniems tiks ilgesnė istorijėlė ar skaičiuotė su pasirinkimu. Prieš žaidimą susitarkite, ar kuriam parodoma pabaigoje, tas „išeina“, ar „gaudo“. Be šio susitarimo net geriausia skaičiuotė virs ginču.
Skaičiuotės ir tautosaka
Skaičiuotės tautosaka domina ne tik vaikus. Folkloristai jas renka ir saugo, nes jose likę žodžių ir garsų darinių, kurių šiuolaikinėje kalboje nebesutiksi. Dabartinės skaičiuotės dažnai trumpesnės ir linksmesnės nei prieš šimtą metų, į jas atėjo traukinys, taksi, autobusas ir net nata „do re mi“. Tai natūrali kalbos raida: vaikai prideda tai, ką mato aplinkui, o senieji ritmai lieka.
Svarbu žinoti ir kitą dalyką. Rinkiniuose kartais skaičiuotėmis vadinami ir naujai sugalvoti tekstai. Šiame puslapyje aiškiai atskiriame du dalykus: žinomos, plačiai vartojamos liaudies skaičiuotės pateikiamos pirmuosiuose skyriuose, o originalios 77.lt sukurtos skaičiuotės sudėtos į atskirą paskutinį skyrių, kad niekas nenusiviltų ir nesuklystų, kas čia senas tautos paveldas, o kas nauja.
Skaičiuotės dažnai užrašomos ne tik knygose, bet ir mokyklų bei bibliotekų rinkiniuose, nes mokytojai jas vertina kaip trumpą, gyvą kalbos pamoką. Mokykloje jas galima naudoti pradedant pamoką, per pertrauką ar per sporto žaidimus. Vyresnieji vaikai kartais patys sugalvoja parodijas, pakeisdami vieną kitą žodį, ir tai visiškai natūralu: taip tradicija gyvena toliau, o kiekviena karta palieka joje savo pėdsaką.
Skaičiuotės ir greitakalbės: kuo skiriasi
Abu žanrai kyla iš žodžių žaismo, bet jų paskirtis kita. Skaičiuotė išrenka žmogų, o greitakalbė išbando liežuvį: ją reikia ištarti greitai ir be klaidos. Skaičiuotei svarbus ritmas ir paskutinis žodis, greitakalbei – garsų junginys. Kartais jos susitinka: skaičiuotėje „Aus baus bus medaus“ tyčia kartojamas dvibalsis, kaip ir greitakalbėse. Jei pavargote nuo skaičiavimo, pereikite prie mįslių ar išmėginkite patarles, kurios taip pat gimė žodiniame vaikų ir suaugusiųjų pasaulyje.
Kaip skaičiuoti: žaidimo taisyklės žingsnis po žingsnio
Vaikai paprastai stovi ratu, vedėjas skaičiuoja. Pirmas žodis rodo pirmą žaidėją, antras – kitą, ir taip eina ratu, kol sakinys baigiasi. Jei skaičiuotėje yra žodis „išeini tu“ arba „tau“, vaikas, kuriam parodyta, išeina, o skaičiuojama iš naujo, kol lieka vienas. Jis ir tampa gaudytoju. Jeigu žaidimui reikia dviejų komandų, skaičiuojama kiekvienam, o išėjusieji sudaro antrą komandą. Svarbiausia taisyklė: skaičiuotę tariame ramiai, nespėliojame, ties kuo sustos, ir nesikeičiame vietomis.
Suaugusieji gali tuo pasinaudoti kitaip. Auklėtoja ar mokytoja skaičiuotę gali naudoti kaip rimtą kalbos pratimą: vaikas ne tik žaidžia, bet ir lavina atmintį bei tarimą. Namuose tokie tekstai tinka kelionėje automobilyje ar eilėje pas gydytoją, kai reikia užimti vaiką be ekrano.
Kodėl skaičiuotės vis dar gyvos
Atrodytų, kad išmaniųjų telefonų amžiuje vaikai nebereikalingi jokiems rateliams ir pirštų rodymui, bet tai netiesa. Skaičiuotė veikia todėl, kad ji gimsta pačiame žaidime ir nereikalauja nei įrangos, nei suaugusiojo. Pakanka kelių vaikų ir kelių sekundžių. Tyrėjai pastebi, kad vaikai skaičiuotes išmoksta greičiau nei eilėraščius, nes ritmas ir pasikartojimas padeda įsiminti. Be to, skaičiuotė mokina labai svarbaus socialinio įgūdžio: priimti sprendimą, kuris nepriklauso nuo tavo noro. Vaikas, kuriam šįkart teko gaudyti, mokosi nepykti, nes taisyklę pasakė ne vyresnysis, o žaidimas.
Dar viena priežastis – kalba. Skaičiuotėse vaikai girdi ir taria garsus, kurie kasdienėje kalboje pasitaiko retai, o žodžių žaismas ugdo fonologinį sąmoningumą, tai yra gebėjimą išgirsti žodžio garsus. Šis įgūdis vėliau padeda išmokti skaityti. Todėl auklėtojos skaičiuotes naudoja ne tik pramogai, bet ir kaip švelnų kalbos lavinimo būdą. Plačiau apie garsų pratimus rasite greitakalbių skyriuje.
Kaip išmokti skaičiuotę per penkias minutes
Perskaitykite tekstą garsiai du kartus, tada sakykite po eilutę ir tegul vaikas kartoja. Pridėkite plojimą ar žingsnį kiekvienam skiemeniui, nes judesys padeda atmintyje. Kai visa skaičiuotė iškrenta iš galvos, pradėkite iš pradžių ir nesibarkite: klaidos skaičiuotėse dažnai tampa naujais variantais.
Skaičiuotės ir lietuvių vaikų žaidimai
Skaičiuotė retai egzistuoja viena. Ji beveik visada yra pirmoji žaidimo dalis, o paskui seka pats žaidimas: slėpynės, gaudynės, šokinėjimas per virvutę ar „Kas gudresnis“. Todėl verta turėti ne vieną, o kelias skaičiuotes, kad vaikams neįkyrėtų. Vieną ilgesnę skirkite didelei kompanijai, kitą trumpą poroms, trečią vakarui, kai visi pavargę. Šeimoje galima sukurti net savo tradiciją, pavyzdžiui, visada su ta pačia skaičiuote išrinkti, kas šiandien plauna indus. Vaikams tai juokinga, o suaugusiems – gera proga pasijuokti iš savęs.
Jei norite žaidimui daugiau įvairovės, pažiūrėkite į skaičiuotes vaikams, kur tekstai surikiuoti pagal amžių, o dar linksmesnių ieškokite linksmų skaičiuočių dalyje. Jei vaikas jau perėjo nuo skaičiavimo prie sudėtingesnių žaidimų, išmėginkite mįsles ar patarles.
Kaip sukurti savo skaičiuotę
Sukurti skaičiuotę lengviau, nei atrodo. Reikia trijų dalių: pradžios, kuri nurodo veikėją ar vietą („Rieda kamuoliukas“), vidurio su vienu ar dviem rimuotais sakiniais ir pabaigos su išėjimo žodžiu („išeini tu“). Rimas gali būti paprastas: kiškis – piškis, kieme – vieme. Svarbiausia, kad tekstą būtų lengva sakyti greitai, todėl venkite ilgų žodžių. Išbandykite jį su vaikais, pakeiskite tai, kas klumpa, ir pridėkite vaikų vardus. Dažnai geriausias variantas atsiranda trečią kartą, kai tekstas jau gerokai pramintas.
77.lt sukurtos skaičiuotės
Norėdami, kad puslapis būtų pilnas, o skaitytojas gautų ir naujų tekstų, pridėjome dvylika originalių skaičiuočių. Jos sukurtos 77.lt, nėra liaudies kūryba ir taip pažymėtos. Kiekviena trumpa, rimuota, baigiasi aiškiu išėjimo žodžiu, todėl tinka tiesiog šiandien išmėginti kieme. Jei pamėgsite kurią nors, drąsiai keiskite vardus ir žodžius, taip ir gimsta vaikų folkloras.
Daugiau skaičiuočių
DUK
Dažni klausimai
Kas yra skaičiuotės?
Skaičiuotė yra trumpas rimuotas tekstas, kurį vaikai sako ritmingai, rodydami po vieną žaidėją su kiekvienu žodžiu. Kuriam parodoma paskutiniam žodžiui, tas išeina iš rato arba tampa vedėju. Taip žaidimo pradžioje be ginčų išrenkamas gaudytojas ar ieškotojas.
Kokios yra lietuvių liaudies skaičiuotės?
Plačiausiai žinomos: „Vaikai, vaikai, vanagai, šokit, grokit kaip žiogai“, „Aus baus bus medaus“, „An den du, paparmali u“, „Eni beni didi daki“, „Kybur vybur kabarai“ ir „Skrido šarka pas vaikus“. Visos jos šiame puslapyje pateiktos su paaiškinimu, kaip žaisti.
Ką reiškia žodžiai „an den du“ ar „eni beni“?
Tiksliai nieko. Tai ritminiai nesąmoningi žodžiai, kurių paskirtis – skambėti ir išlaikyti ritmą. Tokių formulių yra daugelyje kalbų, o tyrėjai mano, kad jos gali būti labai senų skaičiavimo žodžių atgarsiai.
Kuo skiriasi skaičiuotės ir greitakalbės?
Skaičiuotė skirta žaidėjui išrinkti, jai svarbus ritmas ir paskutinis žodis. Greitakalbė skirta tarčiai išbandyti: ją reikia ištarti greitai ir be klaidos. Abi priklauso vaikų žodiniam folklorui, tik atlieka skirtingą darbą.
Kokio amžiaus vaikams tinka skaičiuotės?
Pirmąsias trumpas skaičiuotes vaikai supranta nuo maždaug trejų metų, kai pradeda mėgti ritmą. Darželinukai jas jau patys skaičiuoja, o pradinukai kuria savo variantus. Dalis su amžiumi susijusių patarimų pateikta dalyje „Skaičiuotės vaikams“.
Ar 77.lt skaičiuotės yra liaudies kūryba?
Ne. Paskutiniame skyriuje pateiktos skaičiuotės sukurtos 77.lt ir taip pažymėtos. Visos kitos – žinomos liaudies ar vaikų folkloro skaičiuotės, perduodamos žodžiu, todėl jų variantai gali šiek tiek skirtis.
Kaip skaičiuoti, kad niekas nesukčiautų?
Dažniausia klaida yra bandymas nuspėti, ties kuo sustos skaičiuotė, ir pakeisti vietą ratu. Susitarkite iš anksto, kad skaičiuoja tas pats vaikas, rodo ramiai ir niekada nepradeda iš savęs, jei to nenumatyta tekste. Vaikai greitai išmoksta ir patys sulaiko sukčiaujančius, nes žaidimas be teisingos skaičiuotės tampa nebe toks juokingas. Jei ginčas vis tiek kyla, pasirinkite kitą skaičiuotę ir pradėkite iš naujo.
Kaip pasirinkti, kas pirmas žaidžia, jei vaikų daug?
Skaičiuokite ilgesne skaičiuote, kad ratas apeitų kelis kartus, arba kelis kartus iš eilės kartokite trumpą, kol lieka vienas vaikas. Jei žaidėjų daugiau nei dešimt, geriau skaičiuoti poromis ar komandomis.