Prancūzija po riaušių: sulaikyta 1 800 žmonių, politikai kaltina vieni kitus

Prancūzija sekmadienį, spalio 18 d., skaičiavo nuostolius po šeštadienio protestų prieš augančias pragyvenimo išlaidas, kurie daugelyje miestų peraugo į riaušes. Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas pranešė, kad sulaikyta apie 1 800 žmonių. Vien Paryžiuje policija sulaikė rekordinius 855 žmones. Nukentėjo apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų. Riaušių kaltininkų paieška tęsiasi, o politikai, likus pusmečiui iki prezidento rinkimų, kaltina vieni kitus. Apie sudegusią Limožo rotušę 77.lt rašė straipsnyje apie Limožo gaisrą.

L. Nuñezas: sulaikyta apie 1 800 žmonių

„Apie 1 800 žmonių sulaikyta, ir dabar vyksta tyrimai, siekiant nustatyti šių veiksmų vykdytojus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – sekmadienį socialiniame tinkle X rašė L. Nuñezas, cituojamas agentūros AFP. Anksčiau vyriausybė skelbė apie maždaug 1 200 sulaikymų, taigi vėliau jų skaičius gerokai išaugo.

AFP duomenimis, Paryžiuje policija sulaikė „rekordinius“ 855 žmones, o sostinės prokuratūra nurodė, kad sulaikytųjų buvo daugiau nei 500. Sulaikymai vyko visą naktį iki sekmadienio ryto. Dauguma sulaikytųjų įtariami vogtų daiktų priėmimu, susibūrimu siekiant smurtauti ir vandalizmu. Lione, vietos pareigūnų duomenimis, sulaikyti 160 žmonių. Apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų buvo sužeisti, nors, pasak L. Nuñezo, šis skaičius preliminarus.

Paryžiaus gatvės liko nusėtos sudegusių barikadų liekanomis

„Euronews“ aprašo, kaip šeštadienio vidurdienį Respublikos aikštė buvo nusėta mėtytais daiktais, policija ašarinių dujų debesyse grūmėsi su riaušininkais, o virš miesto stogų kilo juodų dūmų stulpas. Sutemus juodai apsirengusios ir kaukėtos grupės, keliaudamos po kelias dešimtis ar mažesniais būriais, laužė parduotuvių metalines užtvaras ir plėšė vidų. Kiekvieną kartą jie naudojo tą pačią taktiką: keli prieidavo prie parduotuvės ir daužydavo metalines užtvaras, kol šios neatlaikydavo, o tada vidun suplūsdavo kiti. Paskui juos sekė riaušių policija ir ugniagesiai. Sutemus kai kurių rajonų gyventojai, „Euronews“ duomenimis, su baime stebėjo įvykius iš restoranų ir kavinių terasų. Riaušininkai nepagailėjo ir Eliziejaus laukų, o susirėmimai su policija priartėjo prie Eliziejaus rūmų ir Nacionalinio Susirinkimo.

AFP duomenimis, sekmadienį Paryžiaus gatvėse liko iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų pastatytų barikadų liekanos, išdaužytos parduotuvių vitrinos ir sudegusių automobilių liekanos. „Sostinė patyrė tokį smurto lygį, kokio, manau, niekada nebuvome matę“, – sakė Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire'as, „Euronews“ duomenimis, sakė, kad „ištisos gatvės“ buvo „sistemingai nusiaubtos“.

Be Paryžiaus, parduotuvės buvo plėšiamos Marselyje, Bordo, Nicoje ir Strasbūre. „Euronews“ pažymi, kad Lione sudegė turizmo informacijos centras Belkūro aikštėje, vandalai įsiveržė į Marselio, Lilio ir Anžė rotušes, o Bordo buvo nusiaubta prefekto rezidencija. Dienraščio „Le Parisien“ pirmajame puslapyje buvo antraštė „Sukilimo scenos“.

Limože gaisras XIX a. rotušėje, AFP duomenimis, suvaldytas tik sekmadienio ankstų rytą. Haute-Vienne prefektas Maurice'as Barate'as televizijai LCI sakė, kad pastatą tyčia padegė „laukinė gauja“. Sent Etjene, AFP duomenimis, 17-mečiui vaikinui policijos minios valdymo granata nutraukė dešinę plaštaką. Policija prieš protestuotojus, kurie mėtė daiktus ir taikė fejerverkais, naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Sulaikyta visoje Prancūzijoje	apie 1 800	L. Nuñezas (AFP)
Sulaikyta Paryžiuje	855 („rekordas“)	Paryžiaus policija (AFP)
Sulaikyta Lione	160	AFP
Sužeisti policininkai, ugniagesiai ir medikai	apie 500 (preliminariai)	L. Nuñezas (AFP)
Protestų dalyviai	550 tūkst. (CGT duomenimis – 800 tūkst.)	Vidaus reikalų ministerija, CGT

Šaltiniai: AFP per „Yahoo News“, „Euronews“.

M. Le Pen ir vyriausybė kaltina kraštutinę kairę, J.-L. Mélenchonas atsiriboja nuo plėšikavimo

Prezidento Emmanuelio Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen dėl smurto kaltina „ultrakairiąsias“ grupes. L. Nuñezas, „Euronews“ duomenimis, kalbėjo apie „kelių šimtų ar net tūkstančių riaušininkų grupes, akivaizdžiai kurstomas kraštutinės kairės“. M. Le Pen teigė, kad „teisėti socialiniai reikalavimai“ buvo „paimti įkaitais kraštutinės kairės“.

Kraštutinės kairės kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas, aktyviai rėmęs demonstracijas, šeštadienio vakarą ragino protestuotojus laikytis atokiau nuo plėšikavimo ir pavadino jį „prieštaraujančiu mūsų metodams“. „Tiems, kurie dalijasi mūsų kova, nėra vietos plėšikavime ir vandalizme“, – rašė jis, cituojamas „Euronews“. J.-L. Mélenchonas kaltino ir valdžią: pasak jo, „absurdiškas vadovavimas atvėrė duris chaosui“.

Prezidentas E. Macronas šeštadienio vakarą pareiškė, kad Prancūzijoje „nėra vietos smurtui“. „Tie, kurie niokojo ir puolė prefektūras bei parduotuves ir net apiplėšė mūsų rotušes, bus patraukti atsakomybėn ir nubausti“, – rašė jis.

Socialistė L. El Aaraje savo ruožtu kaltino M. Le Pen partiją kurstant įtampą, siekiant prezidento posto kitais metais. „Nacionalinis susivienijimas“, pasak jos, elgiasi „kaip ugniagesys padegėjas“. Į diskusiją įsitraukė ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, užsiminęs, kad neramumų priežastis yra imigracija.

Analitikas: smurtas – nauda M. Le Pen

AFP pažymi, kad neramumai padidino statymus prezidentui E. Macronui, kuriam liko paskutiniai mėnesiai valdžioje iki rinkimų po pusmečio. Protestai prasidėjo po kelias savaites trukusių moksleivių ir studentų protestų, kurie taip pat kartais tapdavo smurtiniai. Šeštadienio „geltonųjų ir jaunimo“ demonstracijas, AFP duomenimis, paskelbė „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus protestavęs prieš kuro mokesčių didinimą.

„Eurasia Group“ analitikas Mujtaba Rahmanas socialiniame tinkle X rašė, kad šeštadienio „baisios scenos“ nebuvo politinis protestas tikrąja prasme. „Dauguma tikrų demonstracijų prieš aukštas naftos kainas ir žlungančias mokyklas buvo taikios. Smurtą sukėlė ultrakairiųjų paribys. Plėšikavo oportunistinės gaujos iš skurdžių priemiesčių. Visa tai – gera žinia Marine Le Pen“, – rašė jis. Pagrindinė protestų priežastis, AFP duomenimis, – pragyvenimo kaina, kurią iš dalies kelia karas Artimuosiuose Rytuose.