Ar Vokietija atsisakys aštuonių valandų darbo dienos? Koalicija ginčijasi dėl darbo laiko reformos

Vokietijos valdančioji koalicija ginčijasi dėl Darbo laiko įstatymo reformos, kuri galėtų atverti kelią ilgesnėms nei aštuonių valandų darbo dienoms. Krikščionys demokratai (CDU/CSU) ir darbdaviai nori, kad įstatymas ribotų ne dienos, o savaitės darbo laiką, kaip leidžia ES direktyva. Kancleris Friedrichas Merzas sako, kad „dirbti daugiau nei aštuonias valandas nėra išnaudojimas“. Socialdemokratai (SPD) ir profesinės sąjungos priešinasi, o SPD bazė spalio pradžioje paskelbė dokumentą „Savarankiškai, o ne dereguliuotai“.

Dabar Vokietijos įstatymas leidžia dirbti 8, išimtinai 10 valandų per dieną

DW primena, kad pagal Vokietijos įstatymą įprastas darbo laikas ribojamas aštuoniomis valandomis per dieną. Jį galima pratęsti iki dešimties valandų, jei už viršvalandžius suteikiamas laisvas laikas, o tarp pamainų turi būti bent 11 valandų poilsio. Išimtys jau dabar taikomos greitosios pagalbos, sveikatos priežiūros ir apsaugos tarnyboms, o elektrinių, naftos perdirbimo gamyklų ir chemijos pramonės darbuotojai gali dirbti iki 12 valandų iš eilės.

SPD Darbuotojų klausimų darbo grupės (AfA) dokumente nurodoma, kad 12 valandų pamainos per kolektyvines sutartis ir institucijų leidimus jau dabar yra daugelio žmonių kasdienybė: „Du iš trijų visą darbo dieną dirbančių darbuotojų bent kartais dirba daugiau nei 10 valandų per dieną.“

Vokietijos darbdavių asociacijų konfederacijos (BDA) prezidentas Raineris Dulgeris, cituojamas DW, remiasi Europos darbo laiko direktyva, leidžiančia dirbti iki 48 valandų per savaitę. „Ši galimybė išnaudojama beveik visur kitur, išskyrus mus“, – sakė jis. „Darbo laiko įstatymas kilęs iš faksų ir telefonų su sukamuoju disku eros. Jis nieko nežino apie nešiojamuosius kompiuterius ar vaikų darželių darbo valandas.“

F. Merzas: „Dirbti daugiau nei aštuonias valandas nėra išnaudojimas“

CDU/CSU ir SPD 2025 m. koalicijos sutartyje susitarė reformuoti Darbo laiko įstatymą. „Laikydamiesi Europos darbo laiko direktyvos, norime leisti nustatyti didžiausią savaitės, o ne dienos darbo laiką – taip pat ir ypač tam, kad būtų lengviau suderinti darbą ir šeimą“, – rašoma sutartyje, cituojamoje DW.

DW pasakoja, kad rugsėjį F. Merzas lankėsi Suomijos bendrovės UPM biologinių medžiagų gamykloje Leunoje, Saksonijoje-Anhalte, ir vėliau Vokietijos darbdavių dienoje Berlyne prisipažino buvęs „visiškai nustebęs“, kad ten, darbo tarybai pritarus, dirbama nuolatinėmis 12 valandų pamainomis. Pamainos vadovas, pasak kanclerio, grafiką su trijų dienų darbo savaitėmis vadino „tikrai puikiu“.

„Dirbti daugiau nei aštuonias valandas nėra išnaudojimas. Tai gali būti gera galimybė lanksčiau organizuoti darbo laiką ir verslui, ir ten dirbantiems žmonėms. Turėtume tai padaryti“, – sakė F. Merzas. Jo teigimu, reforma „iš tiesų seniai pavėluota“.

Taisyklė	Dabar	Šaltinis
Įprastas darbo laikas per dieną	8 valandos	DW, SPD AfA
Ilgiausias leidžiamas darbo laikas	10 valandų, jei kompensuojama laisvu laiku	DW
Poilsis tarp pamainų	bent 11 valandų	DW
Išimtys (energetika, chemija, sveikata)	iki 12 valandų	DW
ES direktyvos savaitės riba	48 valandos (vidutiniškai)	DW, SPD AfA

Šaltiniai: DW, SPD Darbuotojų klausimų darbo grupė (AfA).

SPD bazė: sprendimą turi priimti darbdavys ir darbuotojas kartu

Pirmąjį reformos projektą 2026 m. birželį parengė tuomet SPD politikės Bärbel Bas vadovauta Darbo ir socialinių reikalų ministerija. DW duomenimis, projekte numatyta, kad darbo grafiko pakeitimams reikės darbdavių ir profesinių sąjungų kolektyvinės sutarties, sveikatos ir saugos taisyklių bei elektroninės darbo laiko apskaitos. CDU/CSU projektą iškart atmetė. „Šis projektas turi būti atšauktas ir visiškai perrašytas“, – pareikalavo R. Dulgeris, o Vokietijos amatų konfederacija (ZDH) kalbėjo apie „koalicijos sutarties įsipareigojimų pažeidimą“. Nuo tada reforma įstrigo, nors kancleris tikisi ją priimti gana greitai.

Spalio pradžioje SPD darbo grupė, jaunimo organizacija „Jusos“, darbo grupė „60plus“ ir SPD moterų sparnas paskelbė septynių puslapių dokumentą „Savarankiškai, o ne dereguliuotai“. Jame reikalaujama, kad savaitės darbo laiko riba būtų įmanoma tik su kolektyvinėmis sutartimis. „Joks darbuotojas neturi būti verčiamas dirbti ilgiau prieš savo valią“, – rašoma dokumente. DW pažymi, kad dar neaišku, ar naujasis SPD darbo ministras Alexanderis Schweitzeris pritars kanclerio nuomonei.

Profesinės sąjungos įspėja apie šešių dienų savaites po 13 valandų

Profesinė sąjunga „Verdi“, DW duomenimis, teigia, kad gerokai ilgesnės darbo dienos pakenktų darbuotojų sveikatai ir būtų nepalankios žmonėms, kurie rūpinasi šeima ar artimaisiais. SPD AfA dokumente skaičiuojama, kad visiškai panaikinus aštuonių valandų darbo dieną ir palikus tik ES minimumą – 11 valandų kasdienio poilsio ir vidutiniškai 48 valandas per savaitę per keturis mėnesius – darbdaviai galėtų kelias savaites ar mėnesius liepti dirbti šešias dienas per savaitę po 13 valandų, įskaitant pertraukas, o savaitės darbo laikas galėtų siekti iki 78 valandų.

Dokumento autoriai remiasi ir apklausomis. Jų duomenimis, visą darbo dieną dirbančios moterys vidutiniškai norėtų dirbti apie šešiomis, o vyrai – apie keturiomis valandomis per savaitę mažiau. Daugiau nei trečdalis dirbančiųjų, dokumento teigimu, jaučiasi nuolat arba dažnai patiriantys stresą. SPD grupės baiminasi, kad vienpusis lankstumas darbdavių naudai labiausiai pakenktų moterims, šeimoms ir maždaug 30 mln. Vokietijos savanorių, kurių veikla remiasi nuspėjamu darbo grafiku.

„Lankstumas nėra vienpusė gatvė“, – DW sakė SPD frakcijos atstovė darbo ir socialinės politikos klausimais Annika Klose. „Kad kartais būtų galima po pietų nuvežti vaiką į futbolo treniruotę ir vėliau toliau dirbti, bet ne kad viršininkas prieš mano valią pasakytų: rytoj dirbi pamainą nuo 9 iki 22 val.“ DW vertinimu, ginčas jau seniai tapo esminiu klausimu, kokio lankstumo galima tikėtis iš darbuotojų ir kiek valstybė turi juos saugoti.