Stovėjo medelis, nukrito lapelis. Bum!
Kaip žaisti: rodyti į mažylį ir tarti lėtai, o ties „Bum!“ švelniai paliesti jo pirštuką.
Skaičiuotės vaikams – trumpi, ritmingi tekstai, kuriais darželyje, kieme ir namuose išrenkama, kas gaudys, slėpsis ar eis pirmas. Čia rasite 41 vaikiškas skaičiuotes: žinomus liaudies tekstus mažiausiems, darželinukams ir pradinukams bei naujus, 77.lt sukurtus tekstukus. Prie kiekvieno parašyta, kaip su juo žaisti. Pasirinkti lengva: lentelė parodo, kokios trumpos skaičiuotės tinka dvimečiui, o kokios – mokyklinukui. Jei ieškote platesnio pasirinkimo, grįžkite į visų skaičiuočių puslapį, o kalbos žaidimų – į greitakalbes.

Mažiausiems tinka trumpiausi tekstukai, kuriuose yra veiksmas ir garsas: medelis nukrito, velniukas triokšt, lapelis bumt. Tokių skaičiuočių nereikia aiškinti, vaikas tiesiog laukia paskutinio garsaus žodžio ir juokiasi, kai jis nuskamba. Čia surinktos penkios trumpiausios ir paprasčiausios liaudies skaičiuotės. Suaugusysis jas sako lėtai, rodo pirštu į vaiką, o paskutinį žodį pabrėžia. Dvimetis dar neskaičiuoja, bet jau supranta ritmą ir tikisi netikėtumo. Todėl kartokite tą pačią skaičiuotę ne vieną kartą: pažįstamas tekstas mažyliui reiškia saugumą ir džiaugsmą, kad jis jau žino, kas bus toliau.
Stovėjo medelis, nukrito lapelis. Bum!
Kaip žaisti: rodyti į mažylį ir tarti lėtai, o ties „Bum!“ švelniai paliesti jo pirštuką.
Auga medelis, nukrito lapelis, bumt!
Kaip žaisti: vaikas sėdi ant kelių, o ties „bumt“ lengvai pasupkite jį.
Stovėjo velniukas, nulūžo ragiukas. Triokšt!
Kaip žaisti: atsistokite ratu ir ties „Triokšt!“ visi sukniumba ant kilimo.
Padainuosiu tau dainelę, kaip kačiukas vijo pelę. Ta pelytė šmurkšt po šluota, ir dainelė sudainuota.
Kaip žaisti: ties „šmurkšt“ pirštu perbraukite vaikui per ranką, o paskutiniai žodžiai parodo, kas pirmas.
Opa, opa, opapa, augo žirnis ir pupa. Aš tą pupą pamačiau ir dantukais sukramčiau.
Kaip žaisti: ties paskutiniu žodžiu švelniai paspauskite vaiko pirštuką, ir tai bus jo eilė.
Darželinukai jau moka rimuoti, todėl jiems tinka ilgesnės istorijėlės su gyvūnais ir mažais nuotykiais. Šiame skyriuje rasite kiškį, kuris sutinka Antanuką ar Pilypuką, kiškį, šokantį per kelmuką, katiną ir pelytę. Kiekvienas tekstas baigiasi aiškiu išėjimo žodžiu arba skaičiumi. Šios skaičiuotės puikiai tinka rytiniam ratui, kai auklėtoja renka dežurantus, ir žaidimams lauke. Vaikams patinka, kad veikėjai turi vardus, todėl juos galima keisti į grupės vaikų vardus. Tai nesugadina skaičiuotės, o dar labiau sustiprina jausmą, kad ji skirta būtent jiems, ir paskatina kitus vaikus dalyvauti.
Bėgo kiškis per tiltuką ir sutiko Antanuką: – Oi, Antanai, negerai, iš žaidimo išėjai.
Kaip žaisti: įrašykite vaiko vardą vietoj Antanuko, o šis vaikas išeina iš žaidimo.
Bėgo kiškis per tiltuką, susitiko Pilypuką: Oi, Pilypai, Pilypai, ko nuo tilto nukrypai?
Kaip žaisti: žaidžiama panašiai: pasirinkite vardą ir tas vaikas tampa vedėju.
Šoko kiškis per kelmuką ir sutiko meškinuką. Kas tą meškiną pagaus, tas ragaišio paragaus. Jis.
Kaip žaisti: ties „Jis“ parodykite į vaiką, ir jis eina gaudyti meškinuko.
Sėdi senis trobelėj, turi pupų terbelėj. Lįsk tu, seni, iš trobelės, duok man pupų iš terbelės.
Kaip žaisti: ratu sėdintiems vaikams rodykite po vieną, o kam išeina „terbelės“, tas atlieka senio vaidmenį.
Sėdi boba ant grindų, turi maišą obuolių. Kas tą bobą pabučiuos, maišą obuolių tam duos.
Kaip žaisti: vaikas, kuriam išeina paskutinis žodis, apsimeta, kad pabučiuoja, ir tampa vedėju.
Rida, rida, rida da, eina senis su lazda. Kai nulūžo jo lazda, senis griuvo rida da.
Kaip žaisti: vaikai sėdi ant kilimo, o ties „rida da“ lengvai nusirita ant šono.
Pradinukai mėgsta ilgesnes, juokingesnes ir keistesnes skaičiuotes, kuriose yra žodžių nesąmonių, pasirinkimo ir greito ritmo. Čia surinkti žinomi tekstai apie sėdintį senį, bobą su obuoliais, ąžuolus ir burokus. Vaikai greitai išmoksta juos atmintinai ir imasi lenktyniauti, kas greičiau pasakys be klaidos. Toks varžymasis tampa kalbos treniruote, panašia į greitakalbę. Mokytojai gali jas naudoti pertraukoms ar kūno kultūros pamokoms, kai reikia greitai suskirstyti vaikus į komandas. Jei vaikai nori daugiau, siūlykite jiems patiems sukurti naują eilutę ir pridėti prie žinomos skaičiuotės.
Vyrai, mūrai, ąžuolai! Po pečiuku pinigai. Kas tuos pinigus ištrauks, tas riestainio skylę gaus.
Kaip žaisti: greitai tarkite ratu, o paskutinis „gaus“ nustato, kam teks pradėti.
Du burokai, du ridikai, du arbūzai kaip didikai. Du agurkai ir pupa, šok per lysvę opa pa.
Kaip žaisti: vaikai šokinėja per įsivaizduojamą lysvę, o ties „opa pa“ vienas nušoka ir išeina.
Barė ponas katinėlį, kam sudaužė ąsotėlį. Katinėli, nu nu nu, tave mušti ketinu!
Kaip žaisti: ties „nu nu nu“ galima pagrasinti pirštu, ir vaikas, kuriam parodyta, tampa gaudytoju.
Šiame skyriuje sudėjome keturiolika naujų skaičiuočių mažiesiems, kurias sukūrėme patys. Jos nėra liaudies kūryba ir aiškiai taip pažymėtos. Kiekviena trumpa, su paprastais rimais ir parašyta apie tai, ką vaikas darželyje daro kasdien: kasa smėlį, valgo, bėga, guli miegoti, žiūri į lietų. Vaikai tokias situacijas atpažįsta, todėl tekstai greičiau įsimenami. Galite juos sakyti tiesiai prieš veiklą, o paskutiniame žodyje parodyti į vaiką, kuris pradės. Keiskite žodžius ir vardus, kaip jums patogu, nes naujos skaičiuotės gyvos būtent tada, kai jas pritaikome savo grupei ar šeimai.
Smėlio dėžėj kibiriukas, prie jo šliaužia mažas šuniukas. Viens, du, trys, keturi – pilį statyti pradedi tu.
Kaip žaisti: vaikai sėdi aplink smėlio dėžę, o išeinantis pirmas pradeda statyti pilį.
Dvi pėdutės – du batukai, bėga greit kaip du žvirbliukai. Viens, du, trys, keturi, penki – bėk, mažyli, išeini!
Kaip žaisti: rodykite į vaikų batukus po vieną, o vaikas, kurio batukas parodytas paskutinis, bėga pirmas.
Šaukštas, šakutė, lėkštė, puodelis išėjo pasivaikščioti su vėjeliu. Viens, du, trys, keturi, penki – prie stalo pirmas sėsi tu.
Kaip žaisti: prieš pietus skaičiuokite, kas pirmas sėdasi prie stalo.
Meškiukas sėdi ant kėdutės, lėlė guli lovelėje. Viens, du, trys – tuoj miegosi ir tu, mažasis vėjeli.
Kaip žaisti: prieš pietų miegą sakykite tyliai, o paskutinis vaikas eina į lovytę pirmas.
Lietutis stuksena į langą, lašai bėga viens paskui kitą. Viens, du, trys, keturi – kuris laše nebeišlėks tu?
Kaip žaisti: lietingą dieną rodykite į vaikus, o išeinantis stebi, kaip lašas bėga stiklu.
Pūkuotas katinas sėdi ant tvoros, miauksi ir laukia žvirblių. Viens, du, trys, keturi – pirmas bėgsi, kad nepagautų.
Kaip žaisti: išeinantis vaikas bėga kaip žvirblis, o likusieji apsimeta katinais.
Saulytė kaitina ant stogo, vaikai bėga į lauką. Viens, du, trys, keturi, penki – kas pirmas išeis, jau žinai.
Kaip žaisti: prieš išėjimą į lauką rodykite į vaikus, o išeinantis atidaro duris.
Obuoliukas rieda per stalą, poliukas jį vejasi greit. Viens, du, trys, keturi, penki – obuolio ieškos ne mes.
Kaip žaisti: kartu sakykite ritmingai, o vaikas, kuriam parodyta, ieško „dingusio“ obuoliuko.
Žaislų dėžėje sėdi žirafa, šalia jos dramblys ir lapė. Viens, du, trys, keturi – pirmas žaisi, išeini tu.
Kaip žaisti: kiekvienas žodis rodo kitą žaidėją, o išeinantis pirmas renkasi žaislą.
Raudonas pomidoras ant lėkštės, žalias agurkas šalia jo. Viens, du, trys, keturi – salotų pasigaminti eisi tu.
Kaip žaisti: prieš pietus skaičiuokite, kas pirmas padeda dėti daržoves.
Mano delnas – lėkštutė, ant jos pyragaitis guli. Viens, du, trys, keturi – kas paragaus, jau žinai.
Kaip žaisti: rodykite į vaikų delnus, o išeinantis „paragauja“ įsivaizduojamą pyragaitį.
Kojytės šoka, rankytės plaukia, visi vaikai žaidžia ratu. Viens, du, trys, keturi – kas pirmas sustos, išeini tu.
Kaip žaisti: vaikai šoka ratu, o muzikai nutilus skaičiuojama, kas išeina.
Rytas atėjo į darželį, saulė žiūri pro langus. Viens, du, trys, keturi, penki – durų varstyti eini tu.
Kaip žaisti: ryte prie durų skaičiuokite, kas pirmas pasisveikins su auklėtoja.
Dantukai balti kaip sniegas, šepetukas juos valo švariai. Viens, du, trys, keturi – pirmas prausiesi tu.
Kaip žaisti: vakare prieš miegą skaičiuokite, kas pirmas valysis dantukus.
Pradinukams sukūrėme trylika kitokių skaičiuočių: ilgesnių, su kuprine, pieštuku, pertrauka, futbolu ir dviračiu. Jos nėra liaudies kūryba ir yra pažymėtos kaip 77.lt sukurtos. Tekstai turi daugiau žodžių ir šiek tiek humoro, kad patiktų vyresniems vaikams. Kai kuriose yra skaičiavimo užduotis, todėl jas galima naudoti kaip žaidimą su skaičiais. Mokytojai gali jas panaudoti pertraukoms, o tėvai – kelionėje ar rudens popietėje kieme. Jei vaikai pamėgs vieną iš jų, paprašykite jų pačių sugalvoti tęsinį. Taip skaičiuotė tampa ne tik žaidimu, bet ir mažu kūrybos pratimu.
Kuprinė sunki kaip akmuo, pieštukai joje susigūžė. Viens, du, trys, keturi, penki – šiandien dežuruosi tu.
Kaip žaisti: mokykloje skaičiuokite, kas šiandien dežuruoja ar valo lentą.
Pamoka baigėsi, skamba skambutis, vaikai iš klasės išbėga. Viens, du, trys, keturi, penki – kamuolį atnešti turi tu.
Kaip žaisti: prieš pertrauką išrinkite, kas atneša kamuolį.
Futbolo kamuolys per vartus skrido, vaikai pasivijo greit. Viens, du, trys, keturi, penki – vartininkas dabar esi tu.
Kaip žaisti: skaičiuokite komandai, kad išrinktumėte vartininką.
Dviratis rieda per kaimo kelią, vaikai jį vejasi greit. Viens, du, trys, keturi, penki – vedėju šiandien būsi tu.
Kaip žaisti: sakykite prieš dviračių žaidimą, kad išrinktumėte vedėją.
Pieštukas, trintukas ir liniuotė suskaičiavo, kas pasiliko. Viens, du, trys, keturi, penki – brėžti pradėsi tu.
Kaip žaisti: dailės pamokoje rodykite į vaikus, o išeinantis brėžia pirmąją liniją.
Sniegas pabiro per kiemą, vaikai jį renka gniūžtėm. Viens, du, trys, keturi, penki – sniego senį statai tu.
Kaip žaisti: žiemą skaičiuokite, kas pradės riedinti sniego kamuolį.
Rudenį lapai šnara po kojom, vaikai juos sveria rankom. Viens, du, trys, keturi, penki – lapų krūvą renki tu.
Kaip žaisti: rudens žaidimas, kai išrenkate, kas surenka lapus.
Vasarą ežeras šiltas ir ramus, vaikai į jį nardo kaip žuvytės. Viens, du, trys, keturi, penki – nerti pirmas turi tu.
Kaip žaisti: prie ežero skaičiuokite, kas pirmas bėgs į vandenį.
Ant lentos kreida baltuoja, suskaičiuok, kiek raidžių čia. Viens, du, trys, keturi, penki – raides rašyt pradėsi tu.
Kaip žaisti: klasėje parodykite į vaiką, kuris rašys pirmą raidę.
Knyga atversta ant suolo, vaikai skaito po eilutę. Viens, du, trys, keturi, penki – skaityti pradėsi tu.
Kaip žaisti: prieš balsu skaitymą skaičiuokite, kas pradeda.
Mokyklos kieme beržai žaliuoja, vaikai po jais nubėga. Viens, du, trys, keturi, penki – slėptis pirmas esi tu.
Kaip žaisti: slėpynių žaidimas, kai skaičiuojate, kas slepiasi pirmas.
Skrenda aitvaras aukštai, vaikai tik žiūri ir juokiasi. Viens, du, trys, keturi, penki – aitvarą laikyti turi tu.
Kaip žaisti: pavasario žaidimas, kai skaičiuojate, kas pirmas laikys aitvaro virvę.
Eina vaikai namo iš mokyklos, bėga paskui tėvelius. Viens, du, trys, keturi, penki – vartus atidaryti turi tu.
Kaip žaisti: skaičiuokite grįžtant iš mokyklos, kad išrinktumėte, kas atidaro vartus.
Skaičiuotės vaikams yra vienas pirmųjų žodinių žaidimų, kuriuos vaikas išmoksta be mokytojo. Dar prieš eidamas į darželį jis girdi, kaip vyresni broliai ar sesės skaičiuoja prieš slėpynes, ir ima kartoti ritmą. Trumpas rimuotas tekstas lengvai įsimenamas, nes kartojasi garsai, ir todėl vaikas gali jį išmokti per kelias minutes. Skaičiuotė taip pat atlieka svarbų darbą: ji padeda išrinkti, kas žaidime bus pirmas, be riksmo ir ginčų. Mažam vaikui tai labai svarbu, nes jis dar nemoka derėtis, o pralaimėjimą priima skaudžiai.
Šiame puslapyje surinkta daugiau nei keturiasdešimt tekstų, suskirstytų pagal amžių: mažiausiems, darželinukams ir pradinukams. Plačiau apie visą žanrą ir jo istoriją skaitykite pagrindiniame skaičiuočių puslapyje.

Kad vaikui būtų ne per sunku ir ne per nuobodu, tekstą verta rinktis pagal amžių. Žemiau lentelėje parodyta, kas kam tinka.
| Amžius | Kokios skaičiuotės tinka | Ką veikia vaikas |
|---|---|---|
| 2–3 metai | trumpiausios, dvi tri eilutės, su gyvūnėliu ar judesiu | klauso, kartoja paskutinį žodį, rodo pirštu |
| 4–5 metai | keturios eilutės, su rimu ir aiškiu išėjimo žodžiu | pats skaičiuoja pirmuosius skaičius |
| 6–7 metai | ilgesnės, su istorija ir pasirinkimu | moka visą tekstą, kuria savo variantus |
| 8–10 metų | ilgos, nesąmoningos, su greitu ritmu | varžosi, kas greičiau ištars ir neapsiriks |
Pradėkite nuo vienos trumpos skaičiuotės su veiksmu, pavyzdžiui, „Stovėjo medelis, nukrito lapelis, bum!“. Sakykite ją tą pačią kelias dienas iš eilės, kol vaikas pats pridės „bum“. Tik tada ieškokite kitos. Daugelis mažų vaikų geriau mokosi per pakartojimą nei per naujumą.
Darželyje skaičiuotės naudojamos beveik kasdien: prieš išeinant į lauką, prieš valgį, prieš žaidimą. Auklėtojos žino, kad geriausia skaičiuotė yra ta, kuri trunka dešimt sekundžių ir baigiasi aiškiu žodžiu. Todėl skaičiuotės darželiui turi būti trumpos ir ritmingos, o veikėjai – pažįstami vaikui: kiškis, katė, medelis, traukinukas. Tinka ir tokios, kuriose reikia atlikti judesį, nes darželinukui sunku ramiai sėdėti, kol ilgai skaičiuojama.
Verta turėti keletą skaičiuočių kiekvienai dienos daliai. Rytinis ratas – viena, išėjimas į kiemą – kita, ramus laikas prieš pietų miegą – trečia, tyli ir lėta. Taip vaikai pripranta prie dienos ritmo, o skaičiuotė tampa ženklu, kad prasideda nauja veikla. Daugiau idėjų ieškokite linksmų skaičiuočių dalyje, o gyvūnų mėgėjams skirtos skaičiuotės apie gyvūnus.
Trumpos skaičiuotės naudingos dviem atvejais: kai vaikų labai mažai ir kai žaidimą reikia pradėti greitai. Keturios eilutės, du rimai ir aiškus „tu“ pabaigoje – to pakanka. Vaikas tokį tekstą išmoksta iš pirmo karto, o suaugusiam nereikia ilgai laukti. Trumpų skaičiuočių tvarka tokia: vedėjas ištaria tekstą, rodydamas į kiekvieną žaidėją, ir pasako „išeini tu“ ant paskutinio. Jei dalyvių daug, skaičiuoti reikia kelis kartus iš eilės. Pavyzdžiui, kai kieme susirenka aštuoni vaikai, pirmiausia išrenkamas vienas, paskui antras, ir taip tol, kol lieka reikalingas skaičius gaudytojų. Toks būdas ilgesnis, bet teisingas, ir vaikai jį dažnai pasirenka patys, nes mėgsta skaičiuotę kartoti.

Lauke skaičiuotės dažniausiai skamba prieš gaudynes, slėpynes ar „Kas gudresnis“. Svarbiausia taisyklė: prieš pradedant susitarkite, kas išeina po skaičiuotės. Vieni žaidimai reikalauja, kad išėjęs vaikas slėptųsi, kiti – kad gaudytų. Namuose skaičiuotė tinka tada, kai kyla ginčas dėl žaislo ar eilės prie stalo. Ji nusprendžia sąžiningai, ir niekas nenusiskundžia, nes sprendimą priėmė žaidimas, o ne suaugęs žmogus. Kelionėje automobilyje vaikai skaičiuoja pro langą pravažiuojančias mašinas, o skaičiuotė padeda pasidalyti, kas pirmas ieškos raudono automobilio.
Jei norite ugdyti kalbą, paprašykite vaiko pakeisti paskutinį žodį. Pavyzdžiui, vietoj „kiškis“ pasakyti „lapė“ ar „barsukas“, ir pažiūrėti, ar rimas išlieka. Tai juokingas ir naudingas pratimas. Panašų žaidimą su garsais rasite greitakalbių vaikams dalyje, o jei vaikas mėgsta spėlioti, išmėginkite mįsles.
Šiame puslapyje pirmuose trijuose skyriuose rasite žinomas liaudies ir vaikų folkloro skaičiuotes, užrašytas taip, kaip dažniausiai sakomos. Dviejuose paskutiniuose skyriuose yra 77.lt sukurtos skaičiuotės, aiškiai pažymėtos. Jomis galite naudotis lygiai taip pat, bet nelaikykite jų tautosaka.
Skaičiuotė yra maža kalbos treniruotė. Vaikas girdi rimą ir išmoksta jį atpažinti, tarimą lavina kartodamas sunkesnius garsus, o atmintį – įsimindamas visą tekstą. Pradinukams ji dar padeda skaičiuoti iki dešimties. Tėvams užtenka tik klausytis ir kartais pagirti. Jei vaikas painioja žodžius, nieko baisaus: rimuotą nesąmonę vaikai tiesiog pasidaro savo. Svarbu, kad žaidimas neprarastų lengvumo, todėl nereikalaukite tikslumo ir netaisykite kiekvieno žodžio.
Dar vienas privalumas – skaičiuotė veikia be jokios įrangos ir ekranų. Ji telpa į kišenę, nes kišenė yra galva. Kelionėje autobuse, eilėje pas gydytoją, lietingą dieną namuose – visur užtenka kelių vaikų ir kelių eilučių. Kai vaikas pastebi, kad pats gali pradėti žaidimą, auga jo pasitikėjimas, o nuo to priklauso ir noras bendrauti su kitais.
Beveik kiekvienas vaikiškas žaidimas prasideda skaičiuote. Slėpynėse ji išrenka, kas „skaičiuoja“ ir ieško, gaudynėse – kas gaudys. „Bulvių“ ar „kvadrato“ žaidimuose skaičiuotė nusprendžia, kas bus viduryje, o komandiniuose žaidimuose padeda sąžiningai suskirstyti žaidėjus į dvi puses. Net ir tokiuose žaidimuose, kaip kamuolio mėtymas ar šokinėjimas per virvutę, skaičiuote nusprendžiama eilė. Todėl skaičiuotė yra tarsi pirmasis žaidimo žingsnis, kuris nuramina visus ir įveda žaidimą į taisykles.
| Žaidimas | Kokia skaičiuotė tinka | Patarimas |
|---|---|---|
| Slėpynės | trumpa, su aiškiu „išeini tu“ | išėjęs skaičiuoja iki dešimties |
| Gaudynės | ritminga, su veikėju (kiškis, lapė) | vedėjas gaudo likusius |
| Komandos | ilgesnė, kad apeitų visą ratą | išėjusieji sudaro antrą komandą |
| Eilė prie kiemo sūpynių | trumpa, su pasirinkimu | kiekvienas vaikas pasirenka skaičių |
| Ramus žaidimas namuose | lėta, su skaičiais | tinka prieš miegą |
Pirmoji klaida – per ilga skaičiuotė mažiems. Jei vaikai laukia daugiau nei dešimt sekundžių, jų dėmesys nuslysta, ir žaidimas pradedamas iš naujo. Antroji klaida – skaičiuoti per greitai, kad vaikai nesuspėtų sekti, ir tada kyla įtarimas, kad suaugęs „pasukė“ rezultatą. Trečia – kartoti vieną skaičiuotę tol, kol vaikai nusibosta. Geriau turėti dvi tris ir keisti. Ketvirta klaida – priversti vaiką išeiti, kai jis akivaizdžiai nenori: padėkite jam suprasti, kad tai tik žaidimas, ir pasiūlykite įdomų vaidmenį.
Kita dažna klaida – ginčai dėl taisyklių. Vieni vaikai laiko, kad skaičiavimas baigiasi ties paskutiniu žodžiu, kiti – kad ties pirmu skaičiumi. Prieš žaidimą aiškiai susitarkite, ką reiškia „išeini tu“ ir kas įvyksta išėjus. Jei vaikai kartais nesutaria, leiskite jiems pačiams išsiaiškinti: tai viena iš pirmųjų derybų pamokų. Panašiai ugdomi ir kalbos įgūdžiai, kai vaikai kartu juokiasi ir sako greitakalbes vaikams.
Vaikams iki trejų metų skaičiuotė gali tapti ir pirmuoju kalbos žaidimu. Net jei vaikas dar nekalba, jis klauso ritmo, atpažįsta pažįstamą intonaciją ir reaguoja plojimu ar šypsena. Todėl nebijokite skaičiuoti kūdikiui ar mažyliui: tai nėra žaidimas „dėl žaidimo“, o švelni kalbos pradžia. Paprastos eilutės ir pasikartojantys garsai padeda smegenims išmokti ritmą ir žodžių ribas.
Suaugusiojo vaidmuo skaičiuotėje nedidelis, bet svarbus. Pirma, jis parodo pavyzdį: pasako tekstą garsiai, su ritmu ir šypsena. Antra, laiko tvarką: pasirūpina, kad kiekvienas vaikas gautų savo eilę ir niekas nebūtų išeinantis kaskart. Trečia, pagiria, kai vaikas sugalvoja naują eilutę. Daugelis darželio auklėtojų turi nuolat besikeičiantį skaičiuočių sąrašą ir kas savaitę pridedama po vieną naują. Tai padeda vaikams nenuobodžiauti, o auklėtojai kartu išlaiko ryšį su lietuvių vaikų folkloru.
Namuose galima tą patį daryti su vaiko seneliais. Paprašykite jų prisiminti, kokias skaičiuotes jie skaičiavo vaikystėje. Dažnai paaiškėja, kad kiekviename kaime ar šeimoje buvo savi variantai, o kai kurie žodžiai dabar išnykę. Užrašykite juos ir sudėkite į šeimos sąsiuvinį, nes tai gyvas paveldas, kuris kitaip išnyktų. Vaikams tokie pasakojimai įdomūs, nes senelis tampa žaidimų žinovu, o skaičiuotė – bendru šeimos reikalu.
Papildėme tradicinį rinkinį naujomis skaičiuotėmis darželiui ir mokyklai. Jos sukurtos 77.lt, nėra liaudies kūryba ir yra pažymėtos kaip „77.lt sukurtos“. Tekstai trumpi, su paprastais rimais ir pritaikyti kasdienėms vaikų situacijoms: smėlio dėžei, pietums, kuprinei, pieštukui, dviračiui. Galite juos keisti ir pritaikyti savo vaikų vardams.
Trimečiams geriausiai tinka trumpiausios, dviejų–keturių eilučių skaičiuotės su gyvūnėliu ar veiksmu, pavyzdžiui, „Stovėjo medelis, nukrito lapelis, bum!“. Vaikas dar nemoka skaičiuoti, bet mėgsta kartoti paskutinį žodį ir rodyti pirštu.
Sakykite tekstą po eilutę, o vaikas tegul kartoja. Pridėkite plojimą ar žingsnį kiekvienam skiemeniui. Kartokite tą pačią skaičiuotę kelias dienas iš eilės ir tik tada ieškokite naujos. Nereikalaukite tikslumo, nes vaikų variantai dažnai būna juokingesni už originalą.
Darželyje tinka trumpos skaičiuotės su aiškiu rimu ir judesiu: „Stovėjo medelis“, „Bėgo kiškis per tiltuką“, „Uda uda udada“. Jos užima kelias sekundes, todėl puikiai tinka prieš išeinant į kiemą ar žaidimą.
Taip, bet tik iš dalies. Skaičiuotės su „viens, du, trys“ padeda įsiminti skaičių eilę ir ritmą, tačiau tikrai skaičiuoti vaikas mokosi iš daiktų ir žaidimų. Skaičiuotės čia veikia kaip malonus papildymas, o ne pamoka.
Liaudies skaičiuotės perduodamos žodžiu iš kartos į kartą ir turi daug variantų. Vaikiškomis vadiname visas, kurias vaikai naudoja žaisdami, įskaitant naujas. Šiame puslapyje liaudies tekstai atskirti nuo 77.lt sukurtų, kad žinotumėte, ką skaitote.
Prieš žaidimą susitarkite, kad skaičiuotė yra sąžiningas sprendimas, ir pamokykite pralaimėti ramiai. Padeda žaidimas, kuriame išėjęs vaikas gauna įdomų vaidmenį, pavyzdžiui, tampa vedėju ar teisėju.
Pakanka trijų keturių, bet gerai išmoktų. Viena ilgesnė didelei kompanijai, viena trumpa poroms, viena linksma šeimai ir viena rami prieš miegą. Kai vaikas jas moka, galima pridėti naujų, o senas keisti ar kurti savo variantus.
Be abejo. Reikia pradžios su veikėju, vieno ar dviejų rimuotų sakinių ir išėjimo žodžio. Patikrinkite, ar tekstą lengva sakyti greitai. Vaikai dažnai sugalvoja geriausias skaičiuotes, nes jų žaidimas ir yra svarbiausia.
Slapukai
Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.