JAV siūlo Europai vėl pirkti rusiškas dujas: ką tai reikštų Lietuvos sąskaitoms

Donaldo Trumpo administracija, kaip skelbia „The New York Times“, siūlė Europos ir Ukrainos pareigūnams svarstyti, ar Europa neturėtų vėl pirkti rusiškų dujų. Ši idėja pateikiama kaip galima platesnio taikos susitarimo dėl karo Ukrainoje dalis. Tai kol kas nėra priimtas sprendimas, o ES jokių pakeitimų netvirtino. Todėl artimiausių sąskaitų už dujas ar šildymą šis pasiūlymas nekeičia.

Kas ir ką tiksliai pasiūlė

Pasak žiniasklaidos, šią idėją praėjusį mėnesį Kyjive su Ukrainos ir Europos pareigūnais aptarė Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas. Ją aptarė ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Lrytas cituoja pasiūlymo esmę: „siekdamas paskatinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, Kyjivas turėtų apsvarstyti galimybę atkurti dujotiekius, kuriais anksčiau rusiškos gamtinės dujos buvo tiekiamos Europai“.

Washingtono motyvus „The New York Times“ apibūdina taip (citata pagal Lrytą): „Vašingtonas mano, kad tai suteiktų Ukrainai pajamų, o Europos rinkėjai savo ruožtu anksčiau ar vėliau neišvengiamai ims reikalauti pigesnės energijos“.

Svarstomas ir pajamų dalijimasis. Europos bei Ukrainos pareigūnai mano, kad dalį pelno galėtų gauti Amerikos bendrovės arba JAV vyriausybė. Kiek ir kam tektų, nežinoma.

Ko dar nežinome

• Pasiūlymas remiasi „The New York Times“ ir su derybomis susipažinusių, nenurodytų asmenų pasakojimais. Viešai nepatvirtinta, kad JAV oficialiai pateikė galutinį planą.
• Neaišku, ar dujų tiekimas būtų realiai atnaujintas, ar tai tik derybinė priemonė.
• Nežinoma, kokia pajamų dalis atitektų Ukrainai, JAV bendrovėms ar JAV vyriausybei.
• Nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl sankcijų Rusijai panaikinimo ir kaip plačiai jis veikia.

Europos pareigūnai, pasak pranešimų, pasiūlymą vertina nepalankiai. Jų nuomone, jis griautų ES pastangas atsisakyti rusiškų dujų ir galėtų apsunkinti paties D. Trumpo bandymus užbaigti karą. Oficialios Europos Komisijos, atskirų valstybių vyriausybių ar Lietuvos energetikos institucijų pozicijos, remiantis turima informacija, kol kas nėra. Joms reikėtų sekti naujus pranešimus.

Sankcijų žingsniai, kurie jau žinomi

Penktadienio vakarą D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl sankcijų Rusijai panaikinimo. Dėl jo nebegaliojo sankcijos, numatytos Lindsey Grahamo įstatymo projekte. Naujos sankcijos pagal šį projektą turėjo įsigalioti sekmadienį. Anksčiau D. Trumpas panaikino sankcijas rusiškam dyzelinui. Vėliau pasirodė pranešimų, kad gali būti švelninamos ir sankcijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams.

Tai JAV sankcijos. ES sprendimus dėl Rusijos energijos išteklių priima atskirai, ir nuo to priklausytų, ar rusiškos dujos galėtų grįžti į Europos rinką.

Kuo Lietuvos padėtis skiriasi nuo prieškarinės

Lietuva rusiškų dujų nebeperka nuo 2022 metų pavasario. Iki 2014 m., kai Klaipėdoje pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, šalis dujas gaudavo iš vieno tiekėjo – Rusijos. Dabar dujos atvežamos laivais į Klaipėdos terminalą, o jungtis su Lenkija (GIPL) ir regioninis dujotiekių tinklas leidžia jas gauti ir kitais keliais. SGD – tai atšaldytos iki skysčio būsenos dujos, kurias galima vežti laivais.

Naujausių duomenų apie Lietuvos dujų importo šaltinių pasiskirstymą ir „Amber Grid“ vertinimą šiuo pasiūlymu nepavyko patvirtinti, todėl tikslių skaičių nepateikiame.

Ar tai galėtų pakeisti kainas ir pramonę

Atsakyti, ar tai pakeistų dujų, šildymo ar elektros kainas, dabar būtų spėlionė. Priklausytų nuo kelių dalykų, kurių nežinome: ar dujotiekiai išvis būtų atkurti, kokia būtų kaina, kokiomis sąlygomis ir ar ES tai leistų. Pigesnė energija yra vienas iš JAV argumentų, bet jis dar nepatvirtintas jokiais skaičiavimais.

Gyventojams ir įmonėms praktiškai verta:

• pasitikrinti savo dujų ar šilumos sutartį: ar kaina fiksuota, ar kintanti;
• sekti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir Energetikos ministerijos pranešimus – jei Lietuvos pozicija ar kainų reguliavimas keistųsi, tai bus paskelbta oficialiai;
• nepasitikėti socialiniuose tinkluose plintančiais „pigių dujų“ pažadais – kol nėra sprendimo, jie nepagrįsti.

Lietuva pastaruoju metu siekia griežtinti ES politiką Rusijos atžvilgiu: siūlo uždrausti rusiškų grūdų tranzitą. Todėl tikėtina, kad dujų grąžinimo idėja čia sulauktų priešiškumo, tačiau oficialios pozicijos tuo klausimu dar laukiama.

Ko laukti toliau

Svarbiausia – ar JAV pasiūlymą pateiks oficialiai ir kaip sureaguos Europos Komisija bei ES valstybės. Atskirai reikės išsiaiškinti vykdomojo įsako apimtį. Jei Briuselis ar Vilnius paskelbs poziciją, informaciją atnaujinsime.