Nematomas pavojus lėkštėje: pesticidų mišiniai, kurių poveikio niekas realiai nematuoja
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2023 metų tyrimas atskleidė, kad net 42 proc. viso maisto, parduodamo Europos Sąjungoje, yra užterštas pesticidų likučiais. Ir nors dauguma pavyzdžių neviršijo leistinų normų, šie limitai dažnai paremti pasenusiomis prielaidomis, kad žmogus sąveikauja tik su viena veikliąja medžiaga vienu metu.
Tuo tarpu naujausioje ataskaitoje pažymima, jog maždaug kas ketvirtame mėginyje aptikta kelių veikliųjų cheminių medžiagų vienu metu, o tai reiškia, kad vartotojai realiai veikiami vadinamojo „cheminio kokteilio“.
Ypač nerimą kelia vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“ (PFAS), tai per- ir polifluorangliavandeniliai, kurie aplinkoje nesuyra dešimtmečiais ar net šimtmečiais. PAN Europe (Pesticide Action Network) ataskaita atskleidė, kad nuo 2011 iki 2021 m. PFAS likučių skaičius vaisiuose padidėjo 220 proc., o daržovėse – net 274 proc.
Tokios medžiagos gali būti randamos net ir oficialiai „leistino“ lygio neviršijančiuose produktuose, tačiau mokslininkai jau įspėja, kad PFAS poveikiui nėra saugios ribos. Net ir nedideli jų kiekiai, nuolat patekdami į organizmą per maistą, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai.
Nuodingiausias sąrašas: kokie vaisiai ir daržovės šiandien yra labiausiai užteršti
Pagal EFSA ir PAN Europe duomenis, šiuo metu labiausiai PFAS ir kitų pesticidų mišiniais užteršti šie produktai:
Daržovės:
- Cikorijos – PFAS aptikta 42 % mėginių
- Agurkai – 30 %
- Paprikos – 27 %
- Špinatai – 42 % (su daugeliu skirtingų pesticidų)
Vaisiai:
- Braškės – 37 % (kai kuriose šalyse net iki 95 % mėginių)
- Persikai – 35 %
- Abrikosai – 31 %
- Vynuogės – 61 %
- Vyšnios – 56 %
- Obuoliai – 72 % jų turi kelis pesticidus, net jei PFAS randami retai
Perdirbti produktai:
- Razinos
- Raudonasis vynas
- Kvietiniai miltai
- Obuolių sultys ar tyrės
Verta atkreipti dėmesį, kad ypač dideli užterštumo lygiai fiksuoti Belgijoje ir Nyderlanduose (27 % visų vaisių ir daržovių), taip pat Austrijoje (25 %), Ispanijoje (22 %) ir Portugalijoje (21 %). Tarp importuotos produkcijos PFAS dažniausiai aptinkami vaisiuose ir daržovėse iš Kosta Rikos, Indijos, Pietų Afrikos, Kolumbijos ir Maroko.
Tyrimai rodo, kad ypač daug šių teršalų kaupiasi sultingose ir vandens prisotintose uogose, todėl braškės, vynuogės ir citrusiniai vaisiai tampa natūraliais šių medžiagų kaupikliais. Blogiausia tai, kad nei plovimas, nei lupimas nepadeda jų visiškai pašalinti, o jos įsiskverbia į vaisių ir daržovių minkštimą, ypač jei jos auga šalia pramoninių rajonų ar naudojama užteršta vandens sistema.
Kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo „amžinųjų chemikalų“
Toksinių medžiagų buvimas maiste kelia pagrįstą susirūpinimą, ypač kai kalbama apie ilgalaikį poveikį sveikatai: nuo endokrininės sistemos sutrikimų, nevaisingumo, iki vėžio ar neurologinių pažeidimų. PFAS aptinkami net ir motinos piene, perduodami per placentą kūdikiui, o mokslininkai vis dažniau kalba apie jų įtaką vaikų vystymuisi, elgsenai, imuninei sistemai.
Tačiau tai dar nereiškia, kad reikia atsisakyti vaisių ir daržovių. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad jų nauda, vitaminai, antioksidantai, skaidulos, vis dar nusveria rizikas. Vis dėlto galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių:
- Vartoti sezoninę, vietinę produkciją, kai įmanoma taip galima išvengti ilgai saugotų ir pesticidais prisotintų importinių produktų.
- Plauti vaisius ir daržoves, net jei tai tik iš dalies padeda, svarbu nuvalyti bent paviršinius likučius.
- Riboti žalių lapinių salotų vartojimą, ypač fasuotų, jos dažnai būna perplautos, bet dėl drėgmės tampa bakterijų židiniu.
- Vengti vaisių žievelių naudojimo iš neekologiškų citrusų, pesticidai dažnai kaupiasi būtent žievelėje.
- Rinktis PFAS neturinčius maisto pakuočių gaminius ir atsisakyti senų nelimpančių keptuvių, kurios gali skleisti tuos pačius teršalus.
Organinės produkcijos pasirinkimas gali sumažinti pesticidų poveikį, tačiau jis negarantuoja, kad produktai bus be PFAS šios medžiagos gali patekti į maistą per žemę ar vandenį, nepriklausomai nuo ūkio metodo.
Galiausiai, šis klausimas reikalauja ne tik individualių sprendimų, bet ir sisteminio atsako. Europos Komisija šiuo metu svarsto pasiūlymą apriboti apie 10 000 PFAS grupės medžiagų, tačiau šis reglamentas kol kas neapima pesticiduose naudojamų junginių, kas, pasak ekspertų, kelia didžiausią grėsmę kasdienėje mityboje.
