Pirmenybė – kompensacijoms, o ne PVM lengvatai
Artėjantis šildymo sezonas gyventojų piniginėms gali būti gerokai sunkesnis, tačiau PVM lengvatos šildymui Vyriausybė grąžinti neketina. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vietoje visiems vienodai taikomos lengvatos valstybė orientuosis į kompensacijas tiems, kuriems išaugusios sąskaitos gali tapti per didele finansine našta.
Pasak Vyriausybės vadovo, vienodas PVM sumažinimas visiems gyventojams nebūtų tiksliausias sprendimas, nes tokia pagalba pasiektų ir tuos, kurių pajamos leidžia už šildymą susimokėti be papildomos valstybės paramos[1].
„Ne, šildymo lengvatos šildymo sezono metu tokios horizontalios neplanuojame taikyti, nes jau kalbėjome ne kartą – horizontali priemonė visiems reiškia, kad (ji taikoma – BNS) nepriklausomai, ar žmogus uždirba daug“, – penktadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjero teigimu, tikslingesnis sprendimas yra kompensacijos, skiriamos įvertinus gyventojų pajamas ir turimą turtą. Tokiu būdu valstybės pagalba būtų nukreipiama pirmiausia tiems namų ūkiams, kuriems didesnės šildymo sąskaitos gali kelti rimtų finansinių sunkumų.
PVM lengvata centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms buvo panaikinta praėjusiais metais. Skaičiuota, kad vien dėl šio pokyčio šilumos kaina nuo sausio padidėjo maždaug 12 procentų.
Didesnis dėmesys – kompensacijų sistemai
M. Sinkevičius pripažįsta, kad dėl brangstančių energetinių išteklių šildymo kainos šį sezoną gali augti. Kartu tai reikštų ir didesnį valstybės biudžeto poreikį kompensacijoms gyventojams.
Premjeras teigia, kad dabartinė kompensacijų sistema iš esmės veikia neblogai, tačiau artėjant didesniam prašymų srautui svarbu užtikrinti, kad nekiltų techninių problemų ir gyventojams nereikėtų ilgai laukti sprendimų.
„Aš manau, kad taip, kaip veikia, yra neblogai. Aš tikiuosi, kad Socialinės paramos informacinė sistema, taip vadinama SPIS, nestriks, nelūš, nes praeity mes turėjom situaciją, kada pateikiami prašymai ir tam tikri vertinimai (ateina – BNS) po mėnesio kito. Aš atkreipiau jau ministerijos (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) vadovybės dėmesį, tikiuosi, kad sistema veiks sklandžiai“, – aiškino M. Sinkevičius.
Anksčiau dėl didesnio vartotojų srauto SPIS veikla ne visada buvo sklandi, todėl Vyriausybė tikisi, kad šį šildymo sezoną gyventojų prašymai bus nagrinėjami be ilgesnių trikdžių.
Prognozės gyventojams nežada lengvos žiemos
Artėjantis šildymo sezonas gali būti gerokai brangesnis nei ankstesnis. Energetikos agentūra prognozuoja, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje gali augti apie 20 proc., o jei žiema būtų tokia pat šalta kaip praėjusi, gyventojų sąskaitos gali išaugti ir iki 30 proc. Didesnes kainas lemia pabrangę energijos ištekliai, o kai kuriose savivaldybėse šilumos brangimas jau juntamas.
Vienas svarbiausių kainas aukštyn stumiančių veiksnių – išaugusios kuro sąnaudos. Šilumos tiekėjų teigimu, biokuras šiemet kainuoja maždaug 50–60 proc. daugiau nei prieš metus, brangesnės išlieka ir gamtinės dujos. Tai didina šilumos gamybos sąnaudas ir kartu daro spaudimą galutinei kainai vartotojams, todėl šaltesnės žiemos atveju finansinė našta namų ūkiams būtų dar didesnė.
Augančių sąskaitų perspektyva jau didina ir susidomėjimą kompensacijomis. Per pirmąsias dvi prašymų priėmimo savaites dėl paramos kreipėsi apie 30 tūkst. žmonių – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad per visą sezoną kompensacijas gali gauti apie 170 tūkst. gyventojų, o tam numatoma apie 80 mln. eurų.
