Kainos už šildymą vėl gali šauti į viršų
Artėjantis šildymo sezonas Lietuvos gyventojams kainuos daugiau. Energetikos agentūra prognozuoja, kad šilumos kaina vidutiniškai gali augti apie 20 proc., o jei žiema bus tokia pat šalta kaip praėjusi, sąskaitos gali padidėti ir iki 30 proc. Jau dabar brangesnės gamtinės dujos ir biokuras, kyla elektros kainos, o valdžia svarsto priemones, kurios galėtų sušvelninti ir augančių degalų kainų poveikį.
Šilumos brangimas kai kur jau juntamas. „Panevėžio energijos“ centralizuotai tiekiama šiluma šį mėnesį kainuoja maždaug trečdaliu daugiau nei prieš metus. Energetikos agentūra prognozuoja, kad visoje Lietuvoje šilumos kaina šį sezoną vidutiniškai gali didėti apie 20 proc.[1]
Dar daugiau gyventojai mokėtų tuo atveju, jei žiema būtų šalta. Šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad tuomet sąskaitos galėtų būti iki 30 proc. didesnės nei praėjusį sezoną.
„Jeigu [žiema] bus tokia šalta kaip pernai, tada mes galime turėti ir 30 proc. didesnes šildymo sąskaitas“, – pažymi Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Valdas Lukoševičius[2].
Biokuras pabrango iki 60 procentų
Viena pagrindinių šildymo brangimo priežasčių – išaugusios kuro kainos. „Panevėžio energija“ pernai kurą pirko maždaug už 19 eurų už MWh, o šiemet jo kaina jau siekia apie 25 eurus už MWh.
„Pagrinde – kuras. Pernai pirkome už 19 eurų, šiemet – jau 25 Eur/MWh. Biokuro tiekėjai nesudaro ilgalaikių sandorių, tikėdamiesi, kad kaina bus dar aukštesnė“, – sakė „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Tomas Jukna.
Šilumos tiekėjų atstovų teigimu, biokuro kainos šiemet yra apie 50–60 proc. didesnės nei prieš metus. Be to, rinkoje jo trūksta, o dalis tiekėjų vengia ilgalaikių sandorių, tikėdamiesi žiemą biokurą parduoti dar brangiau.
Situaciją apsunkina ir gamtinės dujos. Europos didmeninėje rinkoje jos šiuo metu kainuoja maždaug du–tris kartus daugiau nei prieš metus. Įtakos turi nepakankamai užpildytos dujų saugyklos ir išliekanti įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio.
Siekdama padidinti biokuro pasiūlą, Vyriausybė pavedė Valstybinių miškų urėdijai rinkai pateikti daugiau jo gamybai tinkamos žaliavos.
„Papildomos pasiūlos biokurui planuoja urėdija jau pateikti šiam sezonui, tokiu būdu didinant pasiūlą ir kontroliuojant kainų šuolį, kuris yra matomas“, – teigia energetikos ministras Lukas Savickas.
Dėl kompensacijų jau kreipėsi 30 tūkst. žmonių
Augančios šildymo kainos ypač skaudžiai gali paliesti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Panevėžietė senjorė Zita, kurios pensija nesiekia 500 eurų, portalui Tv3.lt pasakojo jau besikreipianti dėl socialinės paramos. Prasidėjus šildymui ji ketina prašyti ir būsto šildymo kompensacijos.
Per pirmąsias dvi prašymų priėmimo savaites dėl šildymo kompensacijų jau kreipėsi apie 30 tūkst. žmonių. Tai maždaug 4 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad per visą sezoną kompensacijas gaus apie 170 tūkst. žmonių – maždaug 5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tam numatoma apie 80 mln. eurų.
Tačiau Vartotojų aljansas skaičiuoja, kad sunkumų apmokant šildymo, elektros ir kitų komunalinių paslaugų sąskaitas gali patirti iki 500 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai beveik tris kartus daugiau nei prognozuojamas kompensacijų gavėjų skaičius.
„Šilumos ir energijos išlaidos namų ūkių biudžete sudaro didelę arba labai didelę dalį penktadaliui Lietuvos. Tai yra milžiniška problema, labai didelė dalis“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Šiemet keičiasi ir šildymo sezono pradžios tvarka, jis visoje Lietuvoje oficialiai prasidės spalio 1 dieną. Tačiau tai nereiškia, kad tą pačią dieną visuose namuose radiatoriai automatiškai pradės šilti – šilumos vartojimas priklausys nuo oro sąlygų ir pastatų šildymo reguliavimo.
Elektra brangesnė penktadaliu, dyzelinui gali mažinti akcizą
Brangstančios dujos didina ne tik šildymo, bet ir elektros kainą. Energetikos agentūros duomenimis, fiksuotos kainos elektros planai šiuo metu yra maždaug 20 proc. brangesni nei prieš metus.
Žiemą elektros kainas gali papildomai kelti sumažėjusi saulės elektrinių gamyba. Jei tuo pačiu metu bus mažai vėjo, daugiau elektros teks gaminti naudojant brangias gamtines dujas.
Brangsta ir degalai. Energetikos ministras Lukas Savickas yra nurodęs, kad akcizo mažinimas dyzelinui galėtų būti svarstomas, jei vidutinė jo kaina Lietuvos degalinėse bent penkias dienas iš eilės siektų 2,20 euro už litrą ar daugiau.
Taigi gyventojams šią žiemą didesnių išlaidų gali atsirasti keliose vietose iš karto: šildymas gali brangti apie 20 proc., šaltos žiemos atveju sąskaitos – iki 30 proc., biokuro kainos jau yra iki 60 proc. didesnės nei pernai, o fiksuoti elektros planai – maždaug penktadaliu brangesni.
