Prancūzija imasi precedento – reklamos draudimas ir nauji mokesčiai
Prancūzija tapo pirmąja Europos šalimi, kuri nusprendė apriboti „Shein“ ir „Temu“ veiklą nacionaliniu mastu. Čia ne tik pritaikyti mokesčiai už itin pigios produkcijos įvežimą, bet ir uždrausta šių platformų reklama.
Vienbalsiai priimtas įstatymas numato, kad už greitosios mados propagavimą atsakomybė kris ne tik ant pačių bendrovių, bet ir ant nuomonės formuotojų, kurie viešai reklamuoja tokias prekes.
Taip siekiama mažinti perteklinį vartojimą, riboti gamtai žalingų drabužių srautą ir priversti platformas prisiimti daugiau atsakomybės už gamybos procesus.
Įstatymo pakeitimai numato ir papildomą aplinkosauginį mokestį, vadinamąją „eco-tax“, kuris turėtų būti taikomas kiekvienam į šalį patenkančiam itin pigiam drabužiui ar aksesuarui.
Tai, pasak prancūzų politikų, ne tik apribos greitosios mados plitimą, bet ir sukurs sąžiningesnes konkurencines sąlygas vietos gamintojams. Šie pakitimai įvyko po to, kai Prancūzija platformai „Shein“ skyrė net 40 milijonų eurų baudą.[1]
Italija ir Europos Komisija seka Prancūzijos pavyzdžiu
Italijos institucijos taip pat neliko nuošalyje – konkurencijos tarnyba nubaudė „Shein“ už klaidinančius aplinkosauginius pareiškimus.
Tyrėjai nustatė, kad bendrovė naudojo „žaliuosius“ šūkius be realaus pagrindo, o tai klaidino vartotojus ir sudarė iliuziją, jog gamyba yra tvaresnė, nei iš tiesų. Tai pirmasis kartas, kai greitosios mados gigantui skirta finansinė sankcija už vadinamąjį „greenwashingą“.[2]
Tuo pat metu Europos Komisija įvertino „Temu“ veiklą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Buvo konstatuota, kad platforma neužtikrina tinkamos priežiūros ir nesugeba užkirsti kelio neteisėtų ar pavojingų prekių platinimui. Tyrimai parodė, kad tarp milijonų siūlomų prekių yra tokių, kurios neatitinka saugumo reikalavimų – nuo vaikų žaislų iki elektronikos.
Komisija taip pat svarsto įvesti papildomą 2 eurų mokestį visoms mažos vertės siuntoms iš tokių platformų kaip „Shein“ ar „Temu“. Tai padėtų padengti didėjančias muitinės patikros ir priežiūros išlaidas, nes srautai iš Kinijos pastaraisiais metais smarkiai išaugo.
Šie veiksmai rodo aiškią tendenciją: greitosios mados platformos nebebus traktuojamos kaip paprastos internetinės parduotuvės. Jos tampa globalios rinkos žaidėjais, turinčiais rimtų pasekmių aplinkai, darbo rinkai ir vartotojų apsaugai, todėl reguliavimas griežtėja visoje Europos Sąjungoje.
Lietuva kol kas stebi, bet turi teisinius instrumentus
Lietuvoje kol kas nepradėti tokie patys procesai kaip Prancūzijoje ar Italijoje, tačiau teisinės galimybės egzistuoja.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti tyrimus dėl vartotojų klaidinimo arba apriboti prieigą prie tam tikrų svetainių, jei jos nuolat pažeidinėtų vartotojų teises. Tai reikštų, kad net ir be specialaus įstatymo, Lietuva teoriškai galėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu, jei situacija blogėtų.
Advokatė Indrė Barauskienė pažymi, kad nors tokios priemonės Lietuvoje dar nesiimtos, jos yra įmanomos:[3]
„Mūsų institucijos tikrai turi galimybes pradėti savo tyrimus ir stebėti, kas yra daroma tose platformose. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galima apriboti Lietuvos gyventojų prieigą prie svetainės.“
Kol kas vartotojai gali laisvai naudotis „Shein“ ir „Temu“, tačiau jų ateitis Europos rinkoje tampa vis labiau priklausoma nuo reguliuotojų sprendimų.
Jei panašios priemonės būtų taikomos ir Lietuvoje, pirkėjai turėtų ruoštis prieinamumo apribojimams ar papildomiems mokesčiams už siuntas. Tai galėtų paskatinti dalį vartotojų atsigręžti į vietinius gamintojus arba mažesnes, tvarumą deklaruojančias parduotuves.
