Žmogaus teisių komitetas atsižvelgė į kalbininkų neigamą nuomonę dėl pavardžių su galūne -a
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) šiandien nusprendė nepritarti siūlymui leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a. Šis klausimas, jau ne vienus metus keliantis aistras, toliau keliauja į Seimo posėdžių salę, kur galutinį sprendimą priims visi parlamentarai.
ŽTK posėdyje už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas, balsavo 2 komiteto nariai, 2 iniciatyvą palaikė, o 1 susilaikė. Sprendimas atmesti pataisas buvo priimtas atsižvelgus į neigiamą kalbininkų nuomonę dėl moterų pavardžių rašymo su galūne -a. Nors komiteto balsai pasiskirstė apylygiai, kalbininkų pozicija tapo lemiama[1].
77.lt primena, kad dar 2023 m. liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios leistų moterų pavardes rašyti su galūne -a. Šį projektą inicijavo buvusi Seimo narė, „laisvietė“ Ieva Pakarklytė. Pataisos numatė galimybę moterims pasirinkti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.
O šių metų balandžio 29 d. Seimas atmetė praeitos kadencijos Švietimo ir mokslo komiteto siūlymą visiškai atmesti šias pataisas. Tuomet naujai išrinkti parlamentarai nusprendė perduoti klausimą Žmogaus teisių komitetui, tikėdamiesi išsamesnio svarstymo.
Tiesa, nors ŽTK nepritarė pataisoms, galutinis sprendimas dar nepriimtas – jis bus svarstomas visame Seime.
Įžvelgė diskriminacijos šešėlį įprastinėje pavardžių daryboje
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, esą dabartinis reglamentavimas riboja moterų pasirinkimą. Šiuo metu moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnes -ienė arba -ė, net jei vyro pavardė baigiasi -a ar -ia.
„Tai sukuria situacijas, kai tam tikrais atvejais moteriškos giminės asmens pavardė negali būti tokia pati kaip egzistuojantis moteriškos giminės žodis, nes tai prieštarauja galiojančiam moteriškų pavardžių darybos reglamentavimui“, – teigiama aiškinamajame rašte[2].
Projekto iniciatoriai akcentuoja, kad dabartinis reguliavimas turi diskriminacijos apraiškų.
„Dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -a ar -ia“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Šiuo metu moterų pavardžių darybą reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“. Jame nurodyta, kad moterų pavardės daromos iš vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė arba -ienė, -(i)uvienė. Jei moteris nori pavardės, kuri nenurodytų šeiminės padėties, ji gali rinktis galūnę -ė. Taip pat numatyta, kad, jei vyriška pavardė baigiasi -ė (pvz., Lapė, Kregždė), moteriška pavardė lieka nepakitusi.
