Seimo nario mandatas: kas gali būti Seimo nariu, priesaika, imunitetas ir mandato netekimas

Seimo nario mandatas – tai teisė atstovauti Tautai, kurią rinkėjai suteikia ketveriems metams. Seimo nariu gali tapti Lietuvos pilietis nuo 21 metų, kuris nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra susijęs priesaika su užsienio valstybe. Visas teises išrinktasis įgyja tik prisiekęs. Seimo nario asmuo neliečiamas, tačiau mandatą galima prarasti: atsistatydinus, pradėjus dirbti nesuderinamą darbą, netekus pilietybės, panaikinus mandatą apkaltos tvarka ar kitais Konstitucijos numatytais atvejais. Šioje dalyje – kaip tampama Seimo nariu, ką reiškia priesaika ir imunitetas, ko Seimo nariui daryti negalima ir kada mandato netenkama.

Kas gali būti Seimo nariu

Konstitucija ir Rinkimų kodeksas nustato kelis reikalavimus kandidatui:

• Pilietybė – Lietuvos Respublikos pilietis, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.
• Amžius – rinkimų dieną bent 21 metai. Iki 2022 m. Konstitucijos pataisos riba buvo 25 metai.
• Nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje – gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvoje ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.
• Ribojimai – kandidatuoti negali asmenys, neatlikę teismo paskirtos bausmės, ir teismo pripažinti neveiksniais. Apkaltos tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą pašalintas asmuo Seimo nario pareigų negali eiti 10 metų nuo Seimo sprendimo.

Kaip tapti Seimo nariu: praktiškai

1. Pasirinkite kelią. Galite kandidatuoti partijos sąraše, partijos keliamas vienmandatėje apygardoje arba išsikelti patys vienmandatėje apygardoje.
2. Partijos kelias. Partija turi būti įregistruota likus bent 180 dienų iki rinkimų. Jos sąraše gali būti nuo 25 iki 141 kandidato. Vietą sąraše nustato partija, o galutinę eilę lemia rinkėjų pirmumo balsai.
3. Savarankiškas kelias. Išsikelti galima tik vienmandatėje apygardoje, surinkus bent 1 000 tos apygardos rinkėjų parašų.
4. Registracija. Kandidatas užpildo anketą, deklaruoja turtą, pajamas ir privačius interesus, o partija ar pats kandidatas sumoka rinkimų užstatą.
5. Rinkimai. Vienmandatėje apygardoje reikia laimėti, o sąraše – kad partija peržengtų barjerą ir kandidatas būtų pakankamai aukštai galutinėje eilėje.

Kaip skaičiuojami balsai abiejose dalyse, aprašyta dalyje „Vienmandatė ir daugiamandatė apygarda“.

Seimo nario priesaika

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik prisiekęs Seimo posėdyje. Neprisiekęs jis negali naudotis Seimo nario teisėmis ir negauna atlyginimo. Priesaika duodama pirmajame naujo Seimo posėdyje, o vėliau išrinkti nariai prisiekia artimiausiame posėdyje. Statute nustatytas priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

Paskutinį sakinį galima praleisti. Priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas, padėjęs ranką ant Konstitucijos, ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Kitaip keisti teksto negalima. Atsisakymas pasirašyti arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė, o neprisiekęs ar prisiekęs lygtinai Seimo narys netenka mandato. 2024 m. lapkričio 14 d. Kovo 11-osios Akto salėje prisiekė 137 Seimo nariai.

Seimo nario teisės ir pareigos

• Laisvas mandatas. Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Jų negali varžyti jokie mandatai, todėl nei partija, nei rinkėjai negali teisiškai įpareigoti nario balsuoti tam tikru būdu.
• Teisė siūlyti įstatymus, pateikti paklausimus Vyriausybės nariams, jungtis į frakcijas, pasisakyti posėdžiuose.
• Pareiga dalyvauti Seimo posėdžiuose ir vieno komiteto darbe. Komitete privalo dirbti visi Seimo nariai, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką.
• Atstovavimas rinkėjams. Dalis laiko skiriama susitikimams su rinkėjais. Tam kas trečia savaitė yra be plenarinių posėdžių.
• Skaidrumas. Seimo nariai deklaruoja turtą, pajamas ir privačius interesus. Turto ir pajamų deklaracijų duomenys skelbiami viešai, todėl kasmet žiniasklaida skaičiuoja „turtingiausius Seimo narius“.

Už darbą Seimo narys gauna valstybės nustatytą atlyginimą. Kiek – rasite dalyje „Seimo nario atlyginimas“.

Ko Seimo nariui daryti negalima

Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ar kitose privačiose įmonėse. Vienintelė išimtis: Seimo narys gali būti paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru. Jokio kito atlyginimo, išskyrus už kūrybinę veiklą, gauti negalima. Pradėjęs dirbti nesuderinamą darbą arba jo neatsisakęs, Seimo narys netenka mandato. Dėl to po rinkimų išrinktieji privalo atsisakyti ankstesnių pareigų, pavyzdžiui, mero, savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario.

Etikos ir procedūrų laikymąsi prižiūri Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji nagrinėja skundus dėl Seimo narių elgesio ir interesų konfliktų. Kai kuriais atvejais ji gali siūlyti pradėti apkaltos procesą.

Seimo nario imunitetas

Konstitucijos 62 straipsnis nustato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas:

• be Seimo sutikimo Seimo nario negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvės;
• už balsavimus ar kalbas Seime Seimo narys negali būti persekiojamas;
• tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis atsako bendra tvarka.

Kai generalinis prokuroras įtaria Seimo narį padarius nusikaltimą, jis kreipiasi į Seimą. Seimas balsuoja, ar leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, o prireikus – ir ar leisti jį suimti. Dažnai Seimo nariai patys prašo panaikinti jiems imunitetą, kad galėtų įrodyti nekaltumą teisme. Imunitetas saugo ne nuo atsakomybės apskritai, o nuo politiškai motyvuoto persekiojimo dėl darbo Seime.

Kada mandatas nutrūksta

Pagal Konstitucijos 63 straipsnį Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1. baigiasi kadencija arba susirenka pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas naujas Seimas;
2. Seimo narys miršta;
3. atsistatydina;
4. teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5. Seimas panaikina jo mandatą apkaltos tvarka;
6. rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
7. jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8. jis netenka Lietuvos pilietybės.

Laisvą vietą užima to paties sąrašo kandidatas, jei narys buvo išrinktas pagal sąrašą. Jei narys buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, toje apygardoje rengiami pirmalaikiai rinkimai. Pavyzdžiui, 2026 m. lapkričio 8 d. jie vyks Nalšios šiaurinėje apygardoje. Šios kadencijos pokyčius rasite dalyje „Seimo nariai 2024–2028“.

Kai mandatą panaikina Seimas

Griežčiausias mandato netekimo atvejis – kai jį apkaltos proceso tvarka panaikina pats Seimas. Taip gali nutikti, jei Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką arba paaiškėjo, kad padarė nusikaltimą. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų, tai yra 85. Kas gali inicijuoti šią procedūrą ir kokios jos stadijos, žingsnis po žingsnio aprašyta dalyje „Seimo įgaliojimai ir įstatymų leidyba“.

Pasekmės nesibaigia mandato netekimu. Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą mandato netekęs asmuo priesaikos reikalaujančias pareigas, pavyzdžiui, Seimo nario, Prezidento, ministro ar teisėjo, vėl gali eiti tik praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų nuo Seimo sprendimo.

Nuo 1990 m. tokiu būdu pareigų ar mandato neteko trys asmenys:

Metai	Asmuo	Pareigos	Rezultatas
2004	Rolandas Paksas	Respublikos Prezidentas	Pašalintas iš pareigų 2004 m. balandžio 6 d.
2010	Linas Karalius	Seimo narys	Seimo nario mandatas panaikintas (2010 m.)
2014	Neringa Venckienė	Seimo narė	Mandatas panaikintas 2014 m. birželio 19 d.