Seimo komitetai, komisijos, frakcijos ir kanceliarija: kaip veikia Seimo struktūra

Seimas dirba ne tik posėdžių salėje. Didžioji dalis darbo vyksta 17 komitetų, kurie rengia ir tobulina įstatymų projektus, nuolatinėse ir laikinosiose komisijose bei frakcijose, jungiančiose bendraminčius Seimo narius. Seimo darbą aptarnauja Seimo kanceliarija. Jai vadovauja Seimo kancleris, nuo 2024 m. gruodžio – Algirdas Stončaitis. Atskirai veikia Seimui atskaitinga Seimo kontrolierių įstaiga, tirianti žmonių skundus dėl pareigūnų. Šioje dalyje – kaip šios struktūros veikia ir kaip į jas kreiptis.

Seimo komitetai

Komitetas yra nuolatinė Seimo narių grupė, atsakinga už vieną politikos sritį. Statutas nustato tokius 17 komitetų:

Komitetas	Pagrindinės sritys
Aplinkos apsaugos	Aplinka, klimatas, miškai, teritorijų planavimas
Ateities	Ilgalaikės valstybės raidos strategijos, technologijų ir visuomenės ateities klausimai
Audito	Valstybės finansų ir turto naudojimo kontrolė, Valstybės kontrolės išvados
Biudžeto ir finansų	Valstybės biudžetas, mokesčiai, finansų sistema
Ekonomikos ir inovacijų	Verslas, pramonė, transportas, inovacijos
Energetikos ir darnios plėtros	Energetika, energetinis saugumas, darni plėtra
Europos reikalų	Lietuvos pozicijos ES institucijose
Kaimo reikalų	Žemės ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė
Kultūros	Kultūra, kalba, paveldas, žiniasklaida
Nacionalinio saugumo ir gynybos	Kariuomenė, žvalgyba, valstybės saugumas
Socialinių reikalų ir darbo	Pensijos, išmokos, darbo santykiai, „Sodra“
Sveikatos reikalų	Sveikatos apsauga, vaistai, sveikatos draudimas
Švietimo ir mokslo	Mokyklos, universitetai, mokslas, jaunimas
Teisės ir teisėtvarkos	Teismai, prokuratūra, policija, baudžiamieji ir civiliniai įstatymai
Užsienio reikalų	Užsienio politika, tarptautinės sutartys
Valstybės valdymo ir savivaldybių	Valstybės tarnyba, savivalda, administracinė sandara
Žmogaus teisių	Žmogaus teisės ir laisvės, lygios galimybės, tautinės mažumos

Kaip dirba komitetai

• Sudėtis. Kiekviename komitete yra nuo 7 iki 14 Seimo narių, o vietos dalijamos frakcijoms proporcingai pagal jų dydį. Europos reikalų, Ateities ir Energetikos ir darnios plėtros komitetai sudaromi kitaip, į juos gali įeiti ir kitų komitetų nariai.
• Narystė. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, privalo būti vieno komiteto narys ir dalyvauti jo darbe. Narys gali būti tik vieno pagrindinio komiteto narys.
• Įstatymų projektai. Kiekvienam projektui Seimas paskiria pagrindinį komitetą. Šis paprastai paskiria du išvadų rengėjus – vieną iš daugumos, kitą iš mažumos, renka institucijų ir visuomenės pastabas ir teikia išvadą Seimui. Jei bent trys komiteto nariai nesutinka su dauguma, jų atskiroji nuomonė svarstoma Seimo posėdyje.
• Klausymai ir kontrolė. Komitetai rengia viešus klausymus, kviečia ministrus ir institucijų vadovus, tiria aktualias problemas. Atviri komitetų posėdžiai transliuojami Seimo svetainėje.
• Pakomitečiai. Siauresniems klausimams komitetas gali sudaryti pakomitetį.

Komitetui vadovauja jo pirmininkas, išrinktas iš komiteto narių. Už šias pareigas mokamas didesnis atlyginimas, todėl dėl komitetų vadovų po rinkimų dažnai derasi koalicija ir opozicija.

Seimo komisijos

Be komitetų, Seimas sudaro komisijas. Nuolat veikiančios komisijos nagrinėja specialias sritis. Seimo svetainėje 2026 m. spalį skelbiama dešimt komisijų:

• Etikos ir procedūrų komisija prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto ir etikos normų, nagrinėja skundus dėl Seimo narių elgesio ir interesų konfliktų;
• Antikorupcijos komisija;
• Peticijų komisija nagrinėja piliečių peticijas, pateiktas Seimui;
• Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija prižiūri, kaip teisėsaugos institucijos vykdo kriminalinę žvalgybą;
• Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija rūpinasi istorinės atminties politika;
• Asmenų su negalia teisių komisija;
• Jaunimo ir sporto reikalų komisija;
• Jūrinių reikalų komisija;
• Priklausomybių prevencijos komisija;
• Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.

Laikinosios komisijos sudaromos konkrečiam uždaviniui. Dažniausiai tai tyrimo ar kontrolės komisijos, nagrinėjančios rezonansinius atvejus. Seimo nutarimu sudaroma komisija gali kviesti pareigūnus, gauti dokumentus ir parengti išvadas, kurias svarsto visas Seimas. Komisijos sudaromos proporcingai frakcijų dydžiui.

Frakcijos ir koalicijos

Frakcija – bent 7 Seimo narių grupė, dažniausiai tos pačios partijos atstovai. Kiekvienas Seimo narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Nepriklausantys jokiai frakcijai sudaro Mišrią Seimo narių grupę. Frakcijai vadovauja seniūnas.

Frakcija (2026 m. spalis)	Narių
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija	52
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija	28
„Nemuno aušros“ frakcija	18
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“	13
Liberalų sąjūdžio frakcija	11
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija	9
Mišri Seimo narių grupė	8

Frakcijos, kurių nariai kartu sudaro daugiau nei pusę Seimo ir kurios pasirašė koalicijos sutartį, vadinamos Seimo dauguma. Kitos sudaro mažumą. Frakcijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Jei opozicinė frakcija ar jų koalicija turi daugiau nei pusę mažumos narių, jos vadovas tampa opozicijos lyderiu. Jis įeina į Seimo valdybą, turi papildomų teisių ir gauna Seimo Pirmininko pavaduotojo dydžio algą. Kas trečio antradienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicija.

Frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai, tačiau institucijos, išskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti ir atsakyti raštu. Frakcijos skiria atstovus į Seniūnų sueigą, kuri derina Seimo darbotvarkę. Visų frakcijų narių sąrašą rasite dalyje „Seimo nariai 2024–2028“.

Seimo kanceliarija ir kancleris

Seimo kanceliarija yra valstybės įstaiga, užtikrinanti Seimo veiklą. Ji rengia įstatymų projektų teisines išvadas, redaguoja teisės aktus, aptarnauja posėdžius ir komitetus, organizuoja transliacijas, ryšius su visuomene, lankytojų priėmimą, tvarko Seimo rūmus ir sprendžia Seimo narių buities klausimus. Kanceliarija veikia pagal Seimo valdybos patvirtintus nuostatus.

Kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris. 2024 m. gruodžio 10 d. Seimas penkerių metų kadencijai šioms pareigoms paskyrė Algirdą Stončaitį. Kanclerio pareigos administracinės, ne politinės: jis atsako už Seimo darbo organizavimą ir biudžetą, bet įstatymų nepriima.

Kanceliarijos darbuotojai yra valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys nepriklausomai nuo kadencijos. Seimo narių patarėjai ir padėjėjai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai ir dirba tik tol, kol jų politikas yra Seime. Kiek jie uždirba, aprašyta dalyje „Seimo nario atlyginimas“.

Seimo kontrolieriai

Konstitucijos 73 straipsnis numato Seimo kontrolierius. Jie tiria žmonių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Tokie atvejai būna, kai pareigūnas vilkina sprendimą, laikosi išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisako spręsti klausimą ar viršija įgaliojimus. Seimo kontrolieriai netiria teisėjų darbo. Kontrolierius skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Jie dirba Seimo kontrolierių įstaigoje (lrski.lt), kuri veikia ir kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Kaip pateikti skundą:

1. Užpildykite skundo formą Seimo kontrolierių įstaigos svetainėje arba parašykite laisvos formos skundą.
2. Skundą siųskite el. paštu [email protected], paštu (Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius) arba pristatykite į įstaigą.
3. Per 7 darbo dienas nuo gavimo Seimo kontrolierius nusprendžia, ar pradėti tyrimą.
4. Ištyręs skundą, kontrolierius gali pateikti rekomendacijas institucijai. Konstitucija jam suteikia teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš pareigų.

Skundą Seimo kontrolieriams gali perduoti ir Seimo narys. Tai vienas iš būdų, kaip Seimo narys gali padėti savo apygardos gyventojui. Kaip rasti savo Seimo narį, aprašyta dalyje „Kaip rasti savo Seimo narį“.