ES dujų saugyklos prieš žiemą užpildytos tik 72,4 proc.: daliai trūkstamo kiekio gali prireikti papildomo importo

Mažiausios sezoninės dujų atsargos nuo 2011 m. didina ES priklausomybę nuo SGD tiekimo

Europos Sąjunga artėja prie 2026–2027 m. šildymo sezono su neįprastai menkomis gamtinių dujų atsargomis. Spalio 3 d. požeminės saugyklos buvo užpildytos apie 72,4 proc. Energetikos rinkas analizuojančio instituto IEEFA duomenimis, tai žemiausias lygis tokiu metų laiku nuo 2011 m., kai pradėti kaupti palyginami duomenys.

Šis rekordas reiškia mažiausią užpildymą spalio pradžioje, o ne mažiausią dujų kiekį, kada nors buvusį saugyklose. Žiemą jos kasmet ištuštėja gerokai labiau. Svarbu tai, kad šildymo sezonas šiemet pradedamas turint mažesnę atsargą nei ankstesniais metais.

IEEFA vertinimu, jei žiemos dujų vartojimas liktų panašus į praėjusių metų, o tiekimas nepadidėtų, ES galėtų susidurti su maždaug 14 mlrd. kubinių metrų atotrūkiu. Tai prilygsta maždaug 7 proc. praėjusios žiemos vartojimo. Šį kiekį būtų galima kompensuoti mažesne paklausa, papildomu importu arba abiejų priemonių deriniu.

Tai nėra paskelbtas 7 proc. dujų vartojimo ribojimas gyventojams ar įmonėms. Tai vienos analitinės organizacijos scenarijus, priklausantis nuo prielaidų apie orus, SGD tiekimą ir dujų paklausą. Švelnesnė žiema padėtį lengvintų, o ilgesnis šaltis arba sutrikusios siuntos didintų spaudimą atsargoms.

Europos dujų perdavimo sistemų operatorių tinklas ENTSOG taip pat patvirtina, kad saugyklų lygis prieš žiemą istoriškai žemas. Vis dėlto jo spalio 8 d. paskelbtoje prognozėje nurodoma, kad Europos dujų infrastruktūra pajėgi patenkinti paklausą, jei visą sezoną išliks pakankamas SGD tiekimas. Taigi mažos atsargos kol kas nėra neišvengiamo dujų tiekimo nutrūkimo prognozė.

IEEFA scenarijuje numatytas 7 proc. mažesnis žiemos dujų vartojimas

IEEFA skaičiuoja, kad nuo lapkričio iki kovo ES saugyklos rinkai galėtų pateikti apie 7,3 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų nei praėjusią žiemą. Šalia mažesnių atsargų institutas vertina ir artėjantį rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimą.

Bendras IEEFA apskaičiuotas galimas atotrūkis siekia apie 14 mlrd. kubinių metrų. Palyginus jį su praėjusios žiemos vartojimu, gaunami maždaug 7 proc. Šis procentas taikomas visai ES ir visam žiemos laikotarpiui. Jis neparodo, kiek dujų turėtų sutaupyti konkreti valstybė, gamykla ar namų ūkis.

Institutas pabrėžia, kad saugyklos šią žiemą nebūtinai ištuštės. Dujos į Europą atkeliauja ir žiemą – vamzdynais bei SGD laivais. Vis dėlto menkesnės pradinės atsargos reiškia, kad papildomos siuntos tampa svarbesnės, ypač jei temperatūra nukristų ilgesniam laikui.

Vien saugyklų trūkumui kompensuoti reikalingas papildomas importas, IEEFA vertinimu, kainuotų apie 3 mlrd. eurų. Dėl aukštesnių dujų kainų toks pats kiekis būtų maždaug 12 proc. brangesnis nei 2025 m. Vadinasi, tiekimo užtikrinimas gali būti įmanomas, tačiau pareikalauti daugiau pinigų.

Brangus kaupimas ir padidėjusi paklausa sulėtino saugyklų pildymą

Dujų saugojimas įprastai remiasi kainų skirtumu tarp metų laikų. Vasarą prekybininkai perka dujas, sumoka už jų laikymą ir žiemą jas parduoda, kai kaina paprastai būna didesnė. Jei šis skirtumas per mažas, laikyti dujas tampa mažiau pelninga.

Šiemet dalį saugyklų pildymo sezono vasaros dujų kontraktai kainavo net daugiau už žiemos. Tokiu atveju įmonė turi iš anksto sumokėti už dujas ir jų saugojimą, nors būsima pardavimo kaina nežada padengti visų išlaidų. IEEFA šią kainų sandarą įvardija kaip vieną iš lėtesnio atsargų kaupimo priežasčių.

Kartu po ankstesnio smukimo išaugo žiemos dujų vartojimas. IEEFA skaičiavimais, 2021–2022 m. žiemą ES suvartojo apie 222 mlrd. kubinių metrų dujų. 2022–2023 m., kainoms smarkiai pakilus ir pradėjus taupyti, vartojimas nukrito iki maždaug 185 mlrd. kubinių metrų. Per kiekvieną iš pastarųjų dviejų žiemų jis vėl siekė apie 200 mlrd. kubinių metrų.

Kai vartojimas didėja, o importo kiekiai iš esmės neauga, skirtumą padengia saugyklos. Dėl to jų vaidmuo per pastarąsias žiemas sustiprėjo. Tačiau kuo daugiau dujų iš jų paimama, tuo svarbiau laiku atkurti atsargas kitam sezonui.

Mažėjant dujų kiekiui požeminėje saugykloje, gali lėtėti ir jų išgavimo tempas. Todėl žiemos pabaigoje svarbus ne vien likusių kubinių metrų skaičius. Per šalčio bangą sistema turi sugebėti pakankamai greitai pateikti dujas ten, kur jų reikia.

ENTSOG prognozė rodo pakankamus tinklo pajėgumus, bet remiasi SGD prieinamumu

ENTSOG spalio 8 d. paskelbė, kad spalio 1 d. ES požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos apie 72 proc. Operatoriai pripažįsta, kad kaupimo sezonas buvo sudėtingas, ir ragina tęsti saugyklų pildymą, kol tai dar įmanoma.

Pagal jų vertinimą Europos dujų infrastruktūra yra pakankamai lanksti paklausai patenkinti. Regione veikia SGD terminalai, dujotiekiai ir tarpvalstybinės jungtys. Vis dėlto infrastruktūros pajėgumas pats savaime negarantuoja kuro: į terminalus turi reguliariai atplaukti laivai su dujomis.

ENTSOG perspėja, kad ribotas SGD prieinamumas galėtų nuleisti saugyklų lygį gerokai žemiau 30 proc. iki žiemos pabaigos. Tada padidėtų vėlyvos šalčio bangos poveikis ir būtų sunkiau pasirengti 2027–2028 m. žiemai, nes kitą vasarą tektų papildyti labiau ištuštėjusias saugyklas.

Šios išvados padeda tiksliau suprasti IEEFA perspėjimą. Europos dujų tinklas turi galimybių priimti ir paskirstyti papildomą kurą. Rizika slypi jo prieinamume pasaulinėje rinkoje, kainoje ir gebėjime išlaikyti tiekimą per visą žiemą.

Rusiškų SGD importo draudimas įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. ES draudimas bus taikomas ir pagal ilgalaikes sutartis importuojamoms rusiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms. Trumpalaikėms sutartims numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi anksčiau. Rusiškų dujų importui vamzdynais nustatytas atskiras grafikas, nusitęsiantis į 2027 m. rudenį.

SGD draudimas įsigalios šildymo sezono viduryje. Iki tol pagal galiojančias pereinamojo laikotarpio sąlygas tiekti rusiškų SGD kiekiai turės būti pakeisti kitų tiekėjų produkcija arba sumažėjusiu vartojimu.

Papildomų SGD siuntų kainą lems pasaulinė konkurencija. Europos pirkėjai dėl laivais gabenamų dujų varžosi su Azijos rinkomis. Artimųjų Rytų konfliktas ir sutrikimai Hormūzo sąsiauryje šią konkurenciją dar labiau apsunkina.

Todėl net ir išvengus fizinio dujų trūkumo galima sulaukti aukštų kainų. Spalio pradžioje Europos TTF dujų kontraktai kainavo apie 78 eurus už megavatvalandę. Aukšta rinkos kaina didina išlaidas papildomam importui ir galiausiai gali paveikti šilumos gamintojus, pramonę bei vartotojus.

Lietuvos dujų tiekimui svarbūs Klaipėdos terminalas ir Inčukalnio saugykla

Lietuva neturi didelės požeminės gamtinių dujų saugyklos savo teritorijoje. Klaipėdos SGD terminalas leidžia priimti dujas laivais, jas išdujinti ir tiekti į Lietuvos bei regiono tinklus. Terminalo laive ir mažesnėse talpyklose laikomos SGD, tačiau šių talpyklų paskirtis ir mastas skiriasi nuo sezoninių požeminių atsargų.

Baltijos regionui svarbi Latvijoje esanti Inčukalnio požeminė dujų saugykla. Ji suteikia galimybę sukaupti dujas ir naudoti jas tada, kai vartojimas padidėja. Lietuvos padėtį taip pat lemia jungtys su kaimyninėmis rinkomis ir tiekėjų sudarytos sutartys.

Todėl visos ES 7 proc. scenarijaus negalima tiesiogiai pritaikyti Lietuvai. Jis nereiškia, kad šalies gyventojams jau numatyti vartojimo apribojimai. Jis taip pat neleidžia apskaičiuoti, kiek konkrečiai keisis namų ūkių sąskaitos: tai priklausys nuo dujų įsigijimo kainų, tarifų, šildymui naudojamo kuro ir sezono temperatūros.

Artėjant žiemai, svarbiausi bus trys nuolat kintantys rodikliai: saugyklų pildymas, realūs SGD pristatymai ir orai. Pradinis 72,4 proc. lygis palieka Europai mažesnę atsargą. Kiek tai kainuos ir ar prireiks papildomų taupymo priemonių, paaiškės pagal faktinį tiekimą ir vartojimą.