Seimo įgaliojimai: ką Seimas gali pagal Konstituciją, kaip priima įstatymus ir kontroliuoja Vyriausybę

Seimas yra vienintelė įstatymų leidžiamoji valdžia Lietuvoje. Pagal Konstitucijos 67 straipsnį jis leidžia įstatymus ir keičia Konstituciją, tvirtina valstybės biudžetą ir mokesčius, pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Vyriausybės programai, prižiūri Vyriausybę, skiria aukščiausiųjų teismų teisėjus ir kitų institucijų vadovus, ratifikuoja tarptautines sutartis ir sprendžia karo ar nepaprastosios padėties klausimus. Seimo darbo tvarką smulkiau nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Šioje dalyje aiškiname, ką Seimas gali, kaip gimsta įstatymas, kaip Seimas kontroliuoja Vyriausybę ir kaip veikia apkalta.

Seimo įgaliojimai pagal Konstituciją

Sritis	Ką daro Seimas
Įstatymai ir Konstitucija	Leidžia įstatymus, svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, priima nutarimus dėl referendumų, leidžia amnestijos aktus
Finansai	Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri jo vykdymą, nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus
Vyriausybė	Pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, svarsto Vyriausybės programą, steigia ir naikina ministerijas, prižiūri Vyriausybės veiklą, gali pareikšti nepasitikėjimą
Teismai ir institucijos	Skiria Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei jų pirmininkus, valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką, sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją, steigia įstatymų numatytas institucijas
Rinkimai	Skiria Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimus
Užsienio politika ir gynyba	Ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis, įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją, sprendžia dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo
Valstybės sandara	Nustato administracinį suskirstymą, steigia valstybinius apdovanojimus

Seimas negali pats vykdyti įstatymų ar teisti. Tai daro Vyriausybė ir teismai. Jo priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai gali patikrinti Konstitucinis Teismas. Toks valdžių padalijimas yra pagrindinis Konstitucijos principas.

Kas gali siūlyti įstatymus

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi:

• kiekvienas Seimo narys, o dažnai ir jų grupės ar frakcijos;
• Respublikos Prezidentas;
• Vyriausybė – didžiąją dalį svarbiausių įstatymų projektų rengia ministerijos;
• piliečiai – 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių gali pateikti projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti.

Visi pateikti projektai registruojami ir iškart skelbiami Seimo svetainėje bei Teisės aktų informacinėje sistemoje e-seimas.lrs.lt. Per 7 darbo dienas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įvertina, ar projektas atitinka Konstituciją ir įstatymus. Seimo narių, Prezidento ar piliečių projektus Teisingumo ministerija patikrina dėl atitikties Europos Sąjungos teisei.

Kaip Seimas priima įstatymą: stadijos

1. Pateikimas. Iniciatorius ar jo atstovas Seimo posėdyje pristato projektą (iki 10 minučių) ir atsako į klausimus. Seimas balsuoja ir pasirenka vieną iš trijų sprendimų: pradėti svarstymą, atidėti pateikimą arba atmesti projektą. Atmesti projektą galima tik tuo atveju, jei už tai balsuoja bent ketvirtadalis visų Seimo narių.
2. Komitetas. Seimas paskiria pagrindinį komitetą ir, prireikus, papildomus. Komitetas renka institucijų ir visuomenės nuomones, gali rengti klausymus, svarsto pataisas ir priima išvadą: pritarti projektui, jį patobulinti, grąžinti iniciatoriams arba paskelbti visuomenei svarstyti.
3. Svarstymas Seimo posėdyje. Pristatoma komiteto išvada, frakcijos ir Seimo nariai išsako nuomones, balsuojama dėl pataisų.
4. Priėmimas. Balsuojama dėl straipsnių, dėl kurių yra pasiūlymų, o tada – dėl viso įstatymo. Eilinėje sesijoje įstatymai paprastai priimami ketvirtadienių rytiniuose posėdžiuose. Paprastam įstatymui reikia daugumos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Konstituciniam įstatymui – daugiau kaip pusės visų Seimo narių, tai yra bent 71 balso.
5. Prezidentas. Seimo Pirmininkas per 10 dienų perduoda įstatymą Prezidentui. Šis per 10 dienų jį pasirašo arba motyvuotai grąžina Seimui. Grąžintas įstatymas laikomas priimtu, jei Seimas pritaria Prezidento pataisoms arba įstatymą iš naujo priima daugiau kaip pusė visų Seimo narių (konstitucinį – bent 3/5). Tada Prezidentas privalo jį pasirašyti per 3 dienas.
6. Įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja paskelbus jį Teisės aktų registre e-tar.lt, jeigu pačiame įstatyme nenurodyta vėlesnė data.

Skubos ir ypatingos skubos tvarka

Kai įstatymo reikia greitai, Seimas gali nuspręsti jį svarstyti skubos tvarka. Tada sutrumpinami laiko tarpai tarp stadijų, bet ne mažiau kaip iki 24 valandų. Tam reikia daugumos balsavusiųjų, jeigu ji didesnė nei penktadalis visų Seimo narių. Ypatingos skubos tvarka galima tik Prezidento, Seimo Pirmininko ar Vyriausybės motyvuotu teikimu. Tam reikia daugumos balsavusiųjų, didesnės nei ketvirtadalis visų Seimo narių. Tada projektas gali būti priimtas tą pačią dieną, praėjus bent 3 valandoms po pateikimo.

Konstitucijos keitimas

Konstitucija keičiama sunkiausiai. Pataisą gali siūlyti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių arba 300 tūkst. rinkėjų. Seime dėl jos balsuojama du kartus, su ne trumpesne kaip trijų mėnesių pertrauka, ir kiekvieną kartą reikia bent 2/3 visų Seimo narių balsų, tai yra 94. Konstitucijos pirmąjį skirsnį „Lietuvos valstybė“ ir keturioliktąjį skirsnį apie Konstitucijos keitimą galima keisti tik referendumu. Nuostatą, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, galima pakeisti tik tada, jei už tai referendume pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 rinkimų teisę turinčių piliečių.

Biudžetas

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą Seimui privalo pateikti ne vėliau kaip spalio 17 d. Seimas jį svarsto komitetuose, Biudžeto ir finansų komitete ir dviem svarstymais posėdžiuose, o patvirtinti įstatymu turi iki naujųjų metų. Svarstydamas biudžetą, Seimas gali didinti išlaidas tik nurodęs, iš kur bus gauti pinigai. Jei biudžetas laiku nepatvirtinamas, kiekvieną mėnesį galima išleisti ne daugiau kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų.

Vyriausybės formavimas

1. Prezidentas Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką. Seimas balsuoja dėl Prezidento pateiktos kandidatūros.
2. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo Ministras Pirmininkas pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia jos programą.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai jos programai pritaria posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.
4. Jei Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti. Prezidentas tokiu atveju gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Parlamentinė kontrolė

Klausimai, paklausimai ir Vyriausybės valanda

Kiekvienas Seimo narys gali pateikti rašytinį klausimą ar paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrui ar Seimo sudarytos institucijos vadovui, ir jie privalo atsakyti. Kiekvieną savaitę vyksta Vyriausybės valanda ir Vyriausybės pusvalandis. Tada ministrai ir institucijų vadovai Seimo posėdyje tiesiogiai atsako į Seimo narių klausimus. Seimo reikalavimu Vyriausybė ar atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.

Interpeliacija

Interpeliacija – tai griežčiausias klausimas ministrui ar premjerui: reikalavimas paaiškinti, kodėl jis priėmė tam tikrus sprendimus. Procedūra tokia:

1. Sesijos metu bent penktadalis Seimo narių (29) pasirašo interpeliaciją. Pateiktos parašų atšaukti negalima.
2. Ministras ar premjeras per 2 savaites pateikia raštišką atsakymą.
3. Seimas per 5 darbo dienas atsakymą svarsto posėdyje: kalba pateikėjų atstovas, ministras atsako ir atsakinėja į klausimus, vyksta diskusija.
4. Sudaroma redakcinė komisija, kuri parengia nutarimą, pritariantį atsakymui arba jam nepritariantį.
5. Jei atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu, ir už jį turi balsuoti daugiau nei pusė visų Seimo narių (71). Tada ministras privalo atsistatydinti, o jei tai premjeras – atsistatydina visa Vyriausybė.

Tam pačiam ministrui per vieną sesiją interpeliacijos pakartotinai pateikti negalima.

Nepasitikėjimas Vyriausybe

Bent penktadalis Seimo narių sesijos metu gali pateikti nutarimo projektą, kuriuo reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas visa Vyriausybe. Jis svarstomas panašiai kaip interpeliacija, o Seimo nariai tada gali klausti visų ministrų. Nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau nei pusės visų Seimo narių balsais. Tada Vyriausybė turi atsistatydinti, o Prezidentas jos siūlymu gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Laikinosios tyrimo komisijos

Konkrečiam klausimui ištirti Seimas gali sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją. Ji gali kviesti pareigūnus, gauti dokumentus ir parengti išvadas, kurias svarsto Seimas. Tokios komisijos sudaromos, pavyzdžiui, tirti valstybės institucijų veiklą ar galimus pažeidimus.

Apkalta

Apkalta – tai konstitucinės atsakomybės procedūra. Ja Seimas gali pašalinti iš pareigų Prezidentą, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkus ir teisėjus arba panaikinti Seimo nario mandatą. Pagrindas – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas arba paaiškėjęs nusikaltimas.

1. Pradėti apkaltą gali siūlyti bent ketvirtadalis Seimo narių (36), o kai kuriais atvejais – Etikos ir procedūrų komisija.
2. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją. Ji ištiria, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
3. Pritaręs išvadai, Seimas pradeda apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Šis sprendžia, ar asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
4. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, Seimas balsuoja. Pašalinti iš pareigų ar panaikinti mandatą galima, jei už tai balsuoja bent 3/5 visų Seimo narių, tai yra 85.

Apkaltos procesas Seime yra viešas ir privalomai transliuojamas per nacionalinį radiją ir televiziją. Už Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą pašalintas asmuo pareigų, kurių pradžia susijusi su priesaika, negali eiti 10 metų. Apkaltos tvarka 2004 m. pašalintas Prezidentas Rolandas Paksas, mandatų neteko Seimo nariai Linas Karalius (2010 m.) ir Neringa Venckienė (2014 m.).

Kur rasti Seimo teisės aktus ir statutą

• e-seimas.lrs.lt – Teisės aktų informacinė sistema. Joje yra visi įstatymų projektai, jų pataisos, komitetų išvados ir svarstymo eiga. Projektą galima rasti pagal pavadinimą, numerį ar iniciatorių, o sekti, kaip jis juda, padeda projekto puslapis.
• e-tar.lt – Teisės aktų registras. Čia oficialiai skelbiami priimti ir įsigalioję įstatymai, Seimo nutarimai ir aktualios jų redakcijos. Čia rasite ir galiojančią Seimo statuto (Nr. I-399) redakciją.
• lrs.lt – posėdžių darbotvarkės, balsavimų rezultatai, transliacijos. Kur ir kaip juos žiūrėti, aprašyta dalyje „Seimo posėdžiai tiesiogiai“.