Steigiamasis Seimas (1920–1922): rinkimai, nariai, Konstitucija ir svarbiausi darbai

Steigiamasis Seimas buvo pirmasis demokratiškai išrinktas nepriklausomos Lietuvos parlamentas. Jis veikė Kaune nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1922 m. spalio 6 d. Pirmajame posėdyje Seimas paskelbė Lietuvą nepriklausoma demokratine respublika. 1922 m. rugpjūčio 1 d. jis priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją, be to, žemės reformos įstatymą, įvedė litą ir įsteigė Lietuvos universitetą. Rinkimuose balsavo apie 90 proc. rinkėjų. Išrinkta 112 atstovų, o Seimo pirmininku tapo Aleksandras Stulginskis. Gegužės 15-oji Lietuvoje minima kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena.

Kodėl reikėjo Steigiamojo Seimo

Lietuvos valstybę 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Taryba, bet ją sudarė 20 žmonių, išrinktų 1917 m. Vilniaus konferencijoje, o ne visos tautos. Tiek konferencija, tiek Nepriklausomybės aktas įsipareigojo, kad valstybės santvarką ir santykius su kaimynais nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Tokio parlamento reikėjo dėl trijų priežasčių:

• Teisėtumas. Tik visuotiniuose rinkimuose išrinktas parlamentas galėjo paneigti priešininkų teiginius, kad nepriklausomybės nori tik saujelė inteligentų.
• Tarptautinis pripažinimas. Vakarų valstybės laukė, kol valdžią suformuos tautos išrinkti atstovai.
• Laikinumo pabaiga. Iki tol Lietuva gyveno pagal laikinąsias konstitucijas. Nuolatinę santvarką turėjo nustatyti būtent Steigiamasis Seimas.

1920 m. rinkimai

Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Taryba priėmė 1919 m. rudenį. Jis numatė labai demokratiškas taisykles: balsuoti galėjo visi piliečiai nuo 21 metų (kariai – nuo 17), moterys turėjo lygias teises su vyrais, vienas atstovas buvo renkamas nuo maždaug 15 tūkst. gyventojų pagal proporcinę sistemą.

Rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–15 d., kai kur balsuota iki 16 d. Jie vyko tik laisvoje Lietuvos dalyje. Vilniaus kraštą tuo metu valdė Lenkija, Klaipėdos kraštą – prancūzų administracija, todėl ten rinkimai negalėjo įvykti. Nepaisant karo, balsavo apie 90 proc. rinkėjų.

Politinė jėga	Mandatai
Krikščionių demokratų blokas	59
Socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokas	29
Lietuvos socialdemokratų partija	13
Tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1)	10
Nepartiniai	1
Iš viso	112

Duomenys – Visuotinė lietuvių enciklopedija. Kai kurie šaltiniai nurodo šiek tiek kitokį pasiskirstymą, nes keli atstovai keitė frakcijas.

Krikščionys demokratai gavo absoliučią daugumą. Per kadenciją vieni nariai pasitraukė, kiti juos pakeitė, todėl iš viso Steigiamajame Seime spėjo padirbėti 150 žmonių, tarp jų šeši Vasario 16-osios Akto signatarai. Seimas buvo labai jaunas: maždaug trečdaliui narių nebuvo 30 metų. Išrinktos penkios moterys: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdalena Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Emilija Spudaitė-Gvildienė ir Salomėja Stakauskaitė.

Žymiausi Steigiamojo Seimo nariai

Į Steigiamąjį Seimą pateko dauguma to meto politinių lyderių. Daugelis jų vėliau tapo valstybės vadovais.

• Krikščionys demokratai: Aleksandras Stulginskis (Seimo pirmininkas, vėliau Respublikos Prezidentas), partijos lyderis kunigas Mykolas Krupavičius (žemės reformos autorius), Justinas Staugaitis, Kazys Bizauskas, Antanas Tumėnas, Juozas ir Jonas Vailokaičiai.
• Liaudininkai ir valstiečiai: Kazys Grinius (vėliau Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas), Mykolas Sleževičius, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Staugaitis.
• Socialdemokratai: Steponas Kairys, Kipras Bielinis, Vladas Požela, Vincas Čepinskis.
• Tautinės mažumos: žydų atstovai, tarp jų Lietuvos Tarybos nariai Simonas Rozenbaumas ir Nachmanas Rachmilevičius, taip pat lenkų ir vokiečių atstovai.

Pagal profesiją tarp atstovų daugiausia buvo ūkininkų, pedagogų, valdininkų, kunigų, teisininkų ir gydytojų. Tai rodo, kad parlamentas gana gerai atspindėjo to meto visuomenę.

Pirmasis posėdis 1920 m. gegužės 15 d.

Steigiamasis Seimas susirinko 1920 m. gegužės 15 d. vakare Kaune, miesto teatro salėje. Atvyko 105 išrinktieji. Juos pasveikino Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Posėdžiui pirmininkavo vyriausia Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, sekretoriavo jauniausia iš penkių į Seimą išrinktų moterų Ona Muraškaitė. Pirmininku 62 balsais išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis.

Tame pačiame posėdyje Seimas vienbalsiai priėmė Stulginskio pasiūlytą rezoliuciją, kad Lietuvos valstybė yra atstatyta kaip nepriklausoma demokratinė respublika etnografinėmis sienomis, laisva nuo visų valstybinių ryšių su kitomis valstybėmis. Ši deklaracija patvirtino Vasario 16-osios aktą demokratiškai išrinkto parlamento vardu.

Svarbiausi Steigiamojo Seimo darbai

Data	Sprendimas
1920-05-15	Paskelbta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika
1920-06-02	Priimta Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, įtvirtinusi parlamentinę santvarką; įsigaliojo birželio 12 d.
1920-06-19	Patvirtinta Kazio Griniaus vadovaujama Vyriausybė
1920 vasara	Ratifikuota liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę
1921-09	Lietuva priimta į Tautų Sąjungą
1922-02-15	Priimtas Žemės reformos įstatymas: dvarų žemė dalijama bežemiams ir mažažemiams, kariams savanoriams
1922-02-16	Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas
1922-08-01	Priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija; įsigaliojo rugpjūčio 6 d.
1922-10-01	Pagal Seimo priimtą įstatymą įvesta nacionalinė valiuta – litas

Per 29 mėnesius Steigiamasis Seimas priėmė apie 270 įstatymų ir kitų teisės aktų, jo komisijos surengė apie 2 000 posėdžių. Be pagrindinių reformų, įvesta metrinė matų sistema, pradėta vykdomosios valdžios kontrolė, o Lietuvą de jure pripažino daugelis valstybių.

1922 m. Konstitucija

Nuolatinė Konstitucija įtvirtino parlamentinę respubliką su stipriu Seimu. Seimas buvo renkamas trejiems metams, o Respublikos Prezidentą rinko pats Seimas. Konstitucija garantavo žodžio, spaudos, susirinkimų ir tikėjimo laisves, piliečių lygybę įstatymui nepaisant lyties, tautybės ar tikėjimo, panaikino luomų privilegijas. Tautinėms mažumoms suteikta kultūrinė autonomija. Pagal šią Konstituciją vėliau buvo renkami Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Seimai.

Laikinosios konstitucijos iki 1922 m.

Iki nuolatinės Konstitucijos Lietuva gyveno pagal laikinuosius pagrindinius įstatymus:

• 1918 m. lapkričio 2 d. – Lietuvos Valstybės Tarybos priimti Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai. Juose numatyta, kad galutinę valstybės formą nustatys Steigiamasis Seimas.
• 1919 m. balandžio 4 d. – antroji laikinoji Konstitucija, įvedusi Valstybės Prezidento pareigybę.
• 1920 m. birželio 2 d. – Steigiamojo Seimo priimta laikinoji Konstitucija. Ji pirmą kartą įtvirtino parlamentinę santvarką, kurioje Seimas buvo aukščiausia valdžia, o jo pirmininkas laikinai ėjo Prezidento pareigas.

Rengdamas nuolatinę Konstituciją, Steigiamasis Seimas beveik dvejus metus svarstė kelis projektus. Galutinis variantas, priimtas 1922 m. rugpjūčio 1 d., ilgam tapo Lietuvos konstitucinės tradicijos atskaitos tašku.

Seimas karo metu: Mažasis Seimas

Steigiamasis Seimas dirbo vykstant Nepriklausomybės kovoms. 1920 m. rudenį, Lenkijos kariuomenei puolant Lietuvą, dalis Seimo narių išvyko ginti valstybės. Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Seimas nesirinko į plenarinius posėdžius. Tuo metu veikė Mažasis Seimas, kurį sudarė Seimo pirmininkas ir šeši nariai. Jis priėmė 25 įstatymus. Jauniausias iš visų Steigiamojo Seimo atstovų, karininkas Antanas Matulaitis, buvo vienintelis šio Seimo narys, žuvęs mūšyje už Lietuvos laisvę.

Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo diena

Tarpukariu gegužės 15-oji buvo švenčiama kaip valstybinė šventė. 1995 m., minint Steigiamojo Seimo susirinkimo 75-ąsias metines, Seimas paskelbė gegužės 15-ąją atmintina diena – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Šia proga minėjimai vyksta Seime ir Kaune, kur Steigiamasis Seimas dirbo. 2020 m. Lietuva minėjo Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Ką Steigiamasis Seimas paliko šiandienai

Dabartinė Konstitucija pratęsia Steigiamojo Seimo tradiciją. Seimas vėl renkamas visuotiniais, lygiais, tiesioginiais ir slaptais rinkimais, o Lietuva apibrėžiama kaip nepriklausoma demokratinė respublika. Kaip šiandien veikia Seimas, rasite Seimo gide. Visą parlamento istoriją nuo LDK iki šių dienų aprašo dalis „Seimo istorija“, o Seimo pirmininkus nuo Aleksandro Stulginskio iki dabar išvardija dalis „Seimo Pirmininkas“.