Seimo istorija: nuo LDK seimų iki Atkuriamojo Seimo ir kadencijų 1992–2028

Lietuvos parlamentarizmo tradicija siekia XV a. Nuo 1445 m. veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, po 1569 m. Liublino unijos – bendras Abiejų Tautų Respublikos Seimas. 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas pareikalavo autonomijos. 1920 m. demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas padėjo modernios valstybės pamatus. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atkūrė Nepriklausomybę, o nuo 1992 m. veikia Seimas pagal dabartinę Konstituciją. Žemiau – visa Lietuvos Seimo istorija nuo LDK iki šių dienų ir visų kadencijų nuo 1992 m. lentelė.

LDK seimai (1445–1569)

Pirmuosius didelius bajorų suvažiavimus šaukė dar Vytautas Didysis, tačiau jie buvo tik patariamieji. Seimo pradžia paprastai laikomas 1445 m. pasitarimas Gardine. Į Didžiojo kunigaikščio Kazimiero ir Ponų tarybos susitikimą tada buvo pakviesta ir daugiau bajorų, ir jie išsikovojo naujų privilegijų. Seimą šaukė didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba. Dažniausiai jis rinkosi Vilniuje, rečiau Brastoje, Gardine ar Naugarduke. Iki 1569 m. įvyko apie 40 LDK seimų.

Seimų įtaka augo kartu su karų našta. Valdovui reikėjo bajorų pritarimo naujiems mokesčiams kariuomenei, o mainais bajorai gaudavo politinių ir ekonominių teisių. Taip seimas iš patariamojo susirinkimo virto aukščiausiu luominiu įstatymų leidimo organu. XVI a. viduryje vykdytos reformos įvedė bajorų seimelius pavietuose, kurie rinko atstovus į seimą.

Abiejų Tautų Respublikos seimai (1569–1795)

1569 m. Liublino unija sujungė LDK ir Lenkiją į Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir bendru seimu. Lietuvos bajorai vis dėlto ir toliau rinkdavosi į savo suvažiavimus, kad prieš bendrą seimą suderintų LDK poziciją. Ilgainiui bendrajame seime įsigalėjo liberum veto principas: vieno pasiuntinio prieštaravimo užteko sprendimui sužlugdyti, ir tai paralyžiavo valstybę.

• Nebylusis seimas (1717 m.) Varšuvoje posėdžiavo Rusijos kariuomenės „saugomas“. Kalbėti leista tik seimo maršalkai, o kai niekas nedrįso prieštarauti, sprendimai buvo paskelbti priimtais. Šis seimas tapo Rusijos įtakos ATR reikalams simboliu.
• Ketverių metų seimas (1788–1792 m.) ėmėsi reformų ir 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Gegužės trečiosios konstituciją – pirmąją rašytinę konstituciją Europoje. Spalio 20 d. jis priėmė ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, patvirtinusį LDK lygiateisiškumą.
• Gardino seimas (1793 m.), paskutinis ATR seimas, Rusijos spaudžiamas atšaukė reformas ir patvirtino antrąjį valstybės padalijimą. Po 1795 m. trečiojo padalijimo valstybė išnyko.

Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.)

1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniaus miesto salėje susirinko apie 2 000 lietuvių atstovų iš visos Lietuvos ir išeivijos. Didžioji dalis jų buvo valstiečiai, bet dalyvavo ir kunigai, inteligentai, dvarininkai. Suvažiavimą inicijavo Jonas Basanavičius. Pirmą kartą viešai pareikalauta Lietuvos politinės autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Seime susiformavo visos pagrindinės lietuvių politinės srovės, kurios vėliau kūrė nepriklausomą valstybę. Nors šis suvažiavimas vadinamas Seimu, įstatymų jis neleido – tai buvo tautos atstovų susirinkimas.

Kelias į Steigiamąjį Seimą (1917–1920)

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencija išrinko Lietuvos Tarybą ir nutarė, kad valstybės santvarką turi nustatyti demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Šį įsipareigojimą pakartojo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas. Rinkimai įvyko tik 1920 m. balandį, kai jau vyko kovos dėl nepriklausomybės.

Tarpukario Seimai (1920–1940)

Seimas	Veikė	Narių	Svarbiausia
Steigiamasis Seimas	1920-05-15 – 1922-10-06	112 (per kadenciją – 150)	Paskelbė demokratinę respubliką, priėmė 1922 m. Konstituciją, žemės reformą, įvedė litą. Plačiau – dalyje „Steigiamasis Seimas“
Pirmasis Seimas	1922-11-13 – 1923-03-12	78	Išrinko Prezidentu Aleksandrą Stulginskį; Klaipėdos kraštas prijungtas; dėl lygiųjų balsų nepasitikėjimo Vyriausybei paleistas po keturių mėnesių
Antrasis Seimas	1923–1926	78	Vienintelis tarpukario Seimas, išdirbęs visą kadenciją; valdė krikščionių demokratų blokas
Trečiasis Seimas	1926-06-02 – 1927-04-12	85	Išrinko Prezidentu Kazį Grinių, priėmė amnestiją, panaikino karo padėtį. Po 1926 m. gruodžio perversmo Antanas Smetona Seimą paleido
Ketvirtasis Seimas	1936-09-01 – 1940-07-01	49	Ribotų galių, kandidatus siūlė tik savivaldybių tarybos, partijos dalyvauti negalėjo; priėmė 1938 m. Konstituciją. Paleistas sovietams okupavus Lietuvą

1927–1936 m. Lietuva gyveno be parlamento. Įstatymus leido Prezidentas ir Vyriausybė, o 1928 m. Konstituciją Smetona paskelbė be Seimo pritarimo. Kas pirmininkavo tarpukario Seimams, rasite dalyje „Seimo Pirmininkas“.

Liaudies seimas ir sovietmetis (1940–1990)

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželį okupavus Lietuvą, liepos 14–15 d. surengti neteisėti „rinkimai“ į vadinamąjį Liaudies seimą. Kandidatų sąrašus sudarė tik komunistų partija, rinkimai vyko teroro sąlygomis, o rezultatai buvo suklastoti. Šis marionetinis susirinkimas 1940 m. liepos 21 d. paskelbė Lietuvą sovietine socialistine respublika ir „paprašė“ priimti ją į SSRS. Okupacijos metais formaliai veikė LSSR Aukščiausioji Taryba, tačiau rinkimuose nebuvo pasirinkimo, o tikroji valdžia priklausė komunistų partijai.

Atkuriamasis Seimas (1990–1992)

1990 m. vasarį–kovą įvyko pirmieji nuo okupacijos laisvi, konkurenciniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Daugumą laimėjo Sąjūdžio remiami kandidatai. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba, išrinkusi savo Pirmininku Vytautą Landsbergį, priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Vėliau ji pradėta vadinti Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu. Ji atlaikė 1990 m. ekonominę blokadą ir 1991 m. sausio įvykius, kai Seimo rūmus gynė tūkstančiai žmonių, priėmė pirmuosius atkurtos valstybės įstatymus. 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta dabartinė Konstitucija ir kartu išrinktas pirmasis Seimas pagal ją.

Kovo 11-osios Aktas

1990 m. kovo 11 d. vakare Aukščiausioji Taryba 124 balsais, niekam nebalsuojant prieš ir 6 susilaikius, priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Tą pačią dieną buvo atkurtas valstybės pavadinimas – Lietuvos Respublika, ir priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Akto signatarais vadinami deputatai, kurie tą dieną balsavo už Aktą arba vėliau jį pasirašė. Nepriklausomybė, paskelbta parlamento sprendimu, tapo pagrindu tarptautiniam pripažinimui, kuris galutinai įtvirtintas 1991 m. rugsėjį.

Seimo kadencijos nuo 1992 m.

Kadencija	Rinkimai	Aktyvumas*	Daugiausia mandatų	Seimo pirmininkai
1992–1996	1992-10-25 / 11-15	75,2 %	LDDP – 76	A. Brazauskas, Č. Juršėnas
1996–2000	1996-10-20 / 11-10	52,9 %	Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – 70	V. Landsbergis
2000–2004	2000-10-08	58,6 %	A. Brazausko socialdemokratinė koalicija – 51	A. Paulauskas
2004–2008	2004-10-10 / 10-24	46,1 %	Darbo partija – 39	A. Paulauskas, V. Muntianas, Č. Juršėnas
2008–2012	2008-10-12 / 10-26	48,6 %	TS-LKD – 45	A. Valinskas, I. Degutienė
2012–2016	2012-10-14 / 10-28	52,9 %	LSDP – 38	V. Gedvilas, L. Graužinienė
2016–2020	2016-10-09 / 10-23	50,6 %	LVŽS – 54	V. Pranckietis
2020–2024	2020-10-11 / 10-25	47,8 %	TS-LKD – 50	V. Čmilytė-Nielsen
2024–2028	2024-10-13 / 10-27	52,2 %	LSDP – 52	S. Skvernelis, J. Olekas

* Pirmojo turo aktyvumas sąrašų (daugiamandatėje) dalyje.

Lentelėje matyti kelios tendencijos. Aktyviausi buvo 1992 m. rinkimai – tada balsavo trys iš keturių rinkėjų. Vėliau aktyvumas svyruoja apie pusę rinkėjų. Nė viena partija nuo 1996 m. nebeturėjo absoliučios daugumos, todėl visos Vyriausybės buvo koalicinės. Partija, laimėjusi daugiausia mandatų, po kiekvienų rinkimų būdavo vis kita. 1996 m. iš karto išrinkti tik 137 nariai, nes keturiose vienmandatėse apygardose rinkimai neįvyko ir vėliau buvo kartojami. Apie dabartinį Seimą – dalyse „Seimo nariai 2024–2028“ ir „Seimo rinkimai“.

Seimo rūmai ir simboliai

Tarpukariu Seimas posėdžiavo Kaune. Steigiamasis Seimas susirinko miesto teatro salėje, vėliau Seimai dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos patalpose. Nuo 1990 m. parlamentas dirba Vilniuje, Gedimino prospekte. Salė, kurioje 1990 m. kovo 11 d. paskelbta Nepriklausomybė, dabar vadinama Kovo 11-osios Akto sale. Prie rūmų išsaugoti 1991 m. sausio barikadų fragmentai.