Vienmandatė ir daugiamandatė apygarda: kaip veikia Seimo rinkimų sistema

Lietuvos Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatė apygarda – tai teritorija, kurioje renkamas vienas Seimo narys. Tokių apygardų yra 71, ir laimi asmeniškai daugiausia balsų surinkęs kandidatas, prireikus – antrajame ture. Daugiamandatė apygarda – tai visa Lietuva kaip viena apygarda, kurioje 70 mandatų proporcingai paskirstoma partijų sąrašams, surinkusiems bent 5 proc. balsų (koalicijoms – 7 proc.). Abi dalys veikia viena nuo kitos nepriklausomai, todėl kiekvienas rinkėjas turi du balsus. Žemiau paaiškinta, kaip abi dalys veikia, kaip balsai virsta mandatais ir kas yra pirmumo balsai.

Mišri sistema: du balsai, du keliai į Seimą

	Vienmandatės apygardos	Daugiamandatė apygarda
Kiek mandatų	71 (po vieną apygardai)	70
Teritorija	70 apygardų Lietuvoje + Pasaulio lietuvių apygarda	visa Lietuva
Už ką balsuojama	už konkretų kandidatą	už partijos ar koalicijos sąrašą (+ iki 5 pirmumo balsų)
Principas	daugumos: laimi daugiausia balsų gavęs	proporcinis: vietos pagal balsų dalį
Turai	du (antrasis – po dviejų savaičių)	vienas
Barjeras	nėra, bet pirmajame ture reikia 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų	5 proc. partijai, 7 proc. koalicijai
Kas gali kandidatuoti	partijų kandidatai ir išsikėlę patys (1 000 parašų)	tik partijų ir koalicijų sąrašai

Šią sistemą Lietuva taiko nuo 1992 m. Jos idėja – derinti du principus. Vienmandatėse apygardose kiekviena teritorija turi savo atstovą, kurį renka konkretūs žmonės. Daugiamandatėje apygardoje partijos gauna Seimo vietų tiek, kiek joms tenka balsų visoje šalyje. Abi dalys skaičiuojamos atskirai ir viena kitos neatsveria. Partija, laimėjusi daug vienmandačių apygardų, dėl to sąrašų dalyje negauna mažiau vietų. Ši ypatybė skiria Lietuvos sistemą, pavyzdžiui, nuo Vokietijos.

Vienmandatė apygarda: kaip renkamas vienas atstovas

Vienmandates apygardas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos turi būti panašaus dydžio: rinkėjų skaičius kiekvienoje gali svyruoti tik nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio visų apygardų rinkėjų skaičiaus. Todėl didžiuosiuose miestuose apygardos mažos, o kaimiškose vietovėse viena apygarda apima kelis rajonus. Pavyzdžiui, Vilniaus miestui tenka 14 apygardų (viena jų apima ir dalį Vilniaus rajono), o Kuršo apygardai priklauso Kretingos ir Skuodo rajonai. Sudarydama apygardas, VRK atsižvelgia ir į ankstesnes ribas bei administracinį suskirstymą. 2024 m. rinkimams ribos perbraižytos 2023 m. lapkritį, daugiausia didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose.

Pasaulio lietuvių apygarda

Nuo 2020 m. užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turi savo vienmandatę apygardą – Pasaulio lietuvių (Nr. 71). Ji sudaroma, kai užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršija 1,1 vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus. Tada Lietuvos teritorijoje lieka 70 apygardų. Rinkimų kodeksas leidžia sudaryti ir antrą ar trečią užsienio apygardą, jei užsienyje balsuojančių rinkėjų skaičius viršys dviejų ar trijų apygardų vidurkį.

Kaip nustatomas nugalėtojas

1. Pirmasis turas. Išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas, bet tik tada, kai už jį balsavo bent penktadalis visų tos apygardos sąrašuose įrašytų rinkėjų. Tai ne penktadalis atėjusiųjų balsuoti, o penktadalis visų rinkėjų. Kai apygardoje 30 000 rinkėjų, reikia bent 6 000 balsų.
2. Antrasis turas. Jei niekas nesurinko reikiamo skaičiaus, po dviejų savaičių balsuojama dar kartą dėl dviejų daugiausia balsų gavusių kandidatų. Laimi tas, kuris surenka daugiau balsų, nepriklausomai nuo rinkėjų aktyvumo.
3. Lygiosios. Jei antrajame ture abu gauna po lygiai, laimi tas, kuris daugiau balsų gavo pirmajame. Jei ir tada po lygiai – vyresnis pagal amžių.
4. Tik du kandidatai. Jei apygardoje kandidatuoja ne daugiau kaip du ir nė vienas negauna 1/5 visų rinkėjų balsų, rinkimai laikomi neįvykusiais ir rengiami pakartotiniai.

Ši taisyklė įvesta su Rinkimų kodeksu (įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 1 d.). Pagal ankstesnį Seimo rinkimų įstatymą pirmajame ture reikėjo daugiau nei pusės balsų, kai rinkimuose dalyvavo bent 40 proc. rinkėjų. Daugelis senesnių šaltinių vis dar aprašo tą seną tvarką. Praktikoje pirmajame ture laimima retai: 2024 m. taip išrinkti tik 8 Seimo nariai iš 71.

Kai vieta atsilaisvina

Jei vienmandatėje apygardoje išrinktas narys miršta, atsistatydina ar netenka mandato, per 6 mėnesius toje apygardoje rengiami pirmalaikiai Seimo nario rinkimai. Jų nerengiama, jei iki eilinių rinkimų lieka mažiau nei metai. Pavyzdžiui, mirus Nalšios šiaurinės apygardos atstovui, nauji rinkimai paskelbti 2026 m. lapkričio 8 d.

Daugiamandatė apygarda: kaip balsai virsta mandatais

Daugiamandatėje apygardoje rinkėjas balsuoja už vieną partijos ar koalicijos sąrašą. Mandatai skirstomi keliais žingsniais.

1. Ar rinkimai įvyko. Daugiamandatėje apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jei balsavo daugiau nei ketvirtadalis visų rinkėjų.
2. Barjeras. Mandatus dalijasi tik sąrašai, gavę bent 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jungtiniam kelių partijų sąrašui reikia 7 proc.
3. 60 proc. saugiklis. Barjerą peržengę sąrašai kartu turi atstovauti bent 60 proc. balsavusiųjų. Jei jų mažiau, prie skirstymo pridedamas daugiausia balsų gavęs sąrašas po barjero, ir taip toliau, kol 60 proc. pasiekiama.
4. Kvota. Barjerą peržengusių sąrašų balsų suma dalijama iš 70. Gautas skaičius, suapvalintas į didesnę pusę, yra rinkimų kvota, t. y. „balsų kaina“ vienam mandatui.
5. Mandatai pagal kvotą. Kiekvieno sąrašo balsai dalijami iš kvotos. Sveikoji dalmens dalis yra tiek mandatų, kiek sąrašas gauna iš karto.
6. Liekanos. Likę neišdalyti mandatai po vieną atitenka sąrašams, kurių liekanos (trupmeninės dalys) didžiausios.

Pavyzdys: kaip buvo paskirstyti 2024 m. mandatai

2024 m. barjerą peržengė šeši sąrašai. Kartu jie gavo 948 868 balsus, t. y. 77,7 proc. visų balsavusiųjų, todėl 60 proc. saugiklio taikyti nereikėjo. Kvota: 948 868 / 70 = 13 555,3, suapvalinus – 13 556 balsai vienam mandatui.

Sąrašas	Balsų	Balsai / kvota	Pagal kvotą	Už liekaną	Iš viso
LSDP	240 503	17,74	17	+1	18
TS-LKD	224 026	16,53	16	+1	17
„Nemuno Aušra“	186 305	13,74	13	+1	14
„Vardan Lietuvos“	114 792	8,47	8	–	8
Liberalų sąjūdis	95 868	7,07	7	–	7
LVŽS	87 374	6,45	6	–	6
Iš viso	948 868		67	3	70

Pagal kvotą buvo išdalyti 67 mandatai, o likusieji trys atiteko trims didžiausioms liekanoms: „Nemuno Aušros“ (0,743), LSDP (0,741) ir TS-LKD (0,526). „Vardan Lietuvos“ su 0,468 liekana papildomo mandato negavo. Mūsų skaičiavimas sutampa su oficialiu VRK rezultatu.

Pirmumo balsai: kaip rinkėjai pertvarko sąrašą

Partija pateikia kandidatų sąrašą tam tikra eile, tačiau galutinę eilę nustato rinkėjai. Balsuodamas už sąrašą, rinkėjas biuletenyje gali įrašyti iki penkių to sąrašo kandidatų numerių. Visi penki langeliai lygiaverčiai, todėl nesvarbu, kurį numerį įrašote pirmą.

• Kiekvienam kandidatui suskaičiuojami jo pirmumo balsai. Jei jų suma ne mažesnė už mandatų skaičių (70), ji tampa kandidato reitingu. Jei mažesnė, reitingas lygus nuliui.
• Kandidatai sąraše išrikiuojami pagal reitingą. Esant lygiems reitingams, pirmesnis lieka tas, kurio numeris partijos sąraše mažesnis. Kandidatai be reitingo lieka partijos nustatyta tvarka po reitinguotųjų.
• Kandidatai, jau laimėję vienmandatėse apygardose, sąraše praleidžiami. Jų mandatai pagal sąrašą atitenka kitiems.

Pirmumo balsai dažnai iškelia populiarius kandidatus iš sąrašo apačios ir nuleidžia mažiau žinomus. Galutinę eilę oficialiai skelbia VRK. Ji svarbi ir po rinkimų: kai pagal sąrašą išrinktas narys pasitraukia, jo vietą užima pirmasis mandato negavęs to paties sąrašo kandidatas. Būtent taip per šią kadenciją Seime atsirado keli nauji nariai (sąrašą rasite dalyje „Seimo nariai 2024–2028“).

Dvigubas kandidatavimas

Tas pats žmogus gali būti įrašytas į vieną partijos sąrašą ir kartu kandidatuoti vienoje vienmandatėje apygardoje. Jei laimi apygardoje, sąraše jis praleidžiamas, ir taip partija nepraranda nė vieno mandato. Draudžiama būti dviejuose sąrašuose arba kandidatuoti dviejose apygardose. Tokiu atveju kandidatas išbraukiamas iš visų sąrašų.

Kodėl abiejų dalių rezultatai tokie skirtingi

2024 m. rinkimai gerai parodė, kaip skiriasi abi sistemos dalys. Socialdemokratai sąrašų dalyje gavo 19,7 proc. balsų ir 18 mandatų iš 70. Vienmandatėse apygardose jie laimėjo 34 iš 71, nes antrajame ture jų kandidatai daugelyje apygardų sutelkė platesnį palaikymą nei konkurentai. Priešingai, lenkų rinkimų akcija sąrašų dalyje barjero neperžengė (3,96 proc.), bet trys jos kandidatai laimėjo Vilniaus ir Šalčininkų krašto apygardose, kur rinkėjai susitelkę. Daugumos dalis dažniausiai stiprina didžiąsias partijas ir regioninius lyderius, o proporcinė dalis atspindi partijų populiarumą visoje šalyje.

Kurioje apygardoje esate jūs ir kas jai atstovauja, galite pasitikrinti dalyje „Kaip rasti savo Seimo narį“. Visą rinkimų eigą, balsavimo būdus ir 2024 m. rezultatus rasite dalyje „Seimo rinkimai“.