Nemokamas nėštumo nutraukimas būtų įvardintas įstatyme
Lietuvos Seimas žengė pirmąjį žingsnį link Reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimo – antradienį po pateikimo stadijos projektui pritarta 56 balsais „už“, 44 „prieš“ ir 10 susilaikius. Šis įstatymas, kurį inicijuoja socialdemokratė Birutė Vėsaitė, siekia įtvirtinti reprodukcinę sveikatą kaip žmogaus teisę, užtikrinti nemokamas paslaugas, įskaitant abortus, ir modernizuoti lytinį švietimą[1]. Tačiau projektas kelia audringas diskusijas: vieni jį vadina būtinu žingsniu link pažangos, kiti – tradicinių vertybių ir šeimos instituto griovimu.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas siekia sukurti vieningą teisinį pagrindą, reguliuojantį reprodukcinės sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka, leidžianti nutraukti nėštumą iki 12 savaičių moters sprendimu, o esant medicininėms indikacijoms, išžaginimo ar kraujomaišos atvejais – iki 22 savaičių. Svarbiausia naujovė – abortai būtų teikiami nemokamai, kompensuojant išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
„Šis įstatymas įtvirtina teisę į reprodukcinę sveikatą, kaip neatimamą žmogaus teisę, atitinkančią tarptautinius standartus ir užtikrinančią žmogaus teisių ir sveikatos apsaugos standartus“, – Seimo salėje teigė projekto teikėja Birutė Vėsaitė.
Ji pabrėžė, kad įstatymas neapsiriboja tik abortais – jis apima platų paslaugų spektrą[2]:
- Nemokama kontracepcija ir šeimos planavimo paslaugos.
- Prenatalinė diagnostika ir genetinis konsultavimas.
- Pagalba lytinio smurto aukoms, įskaitant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą per specializuotus centrus.
- Saugi motinystė, leidžianti moterims rinktis gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones ir lydintį asmenį.
- Mokslu grįstas lytinis švietimas, apimantis ne tik reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, bet ir lytinę tapatybę ir žmogaus teises.
Įstatyme numatomas ir vaistinis abortas, kuris galėtų būti atliekamas nuotoliniu būdu, taip padidinant paslaugų prieinamumą. Taigi, abortai ne tik būtų visiškai nemokami, bet ir daromi itin paprastai.
Parlamentarai tikina, kad įstatymas būtinas, nes reikia modernizuoti reprodukcijos klausimus
Projekto šalininkai teigia, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas esą yra būtinas, siekiant modernizuoti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir sumažinti socialinę stigmą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad įstatymas nėra tik apie abortus:
„Tai yra apie reprodukcinę sveikatą, kaip vieną sudedamųjų žmogaus teisių. Tai aktuali ir svarbi teisė tiek moterims, tiek vyrams.“
Anot jos, pažangiose šalyse, tokiose kaip Švedija, Nyderlandai ar Prancūzija, panašūs įstatymai yra norma, o reprodukcinė sveikata grindžiama mokslu, o ne ideologija.
„Daugelis šalių, į kurias mes lygiuojamės, turi tokius įstatymus ir mokslu grįstą, ne fanatišką, ne ideologizuotą požiūrį į tai, kas susiję su moterų reprodukcine sveikata“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji atkreipė dėmesį į opią paauglių nėštumų problemą:
„Tai yra svarbu, nes apie 400 paauglių gimdo Lietuvoje. Tai reiškia, yra spragų švietime, ne visada šeima pasirūpina. Mes galime tik įsivaizduoti, su kokia stigma susiduria jautrių, socialiai pažeidžiamų grupių moterys, paaugliai, kurie galbūt patiria gyvenimą šiek tiek anksčiau nei planavo.“
2023 m. Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad Lietuvoje kasmet apie 380–420 nepilnamečių merginų tampa motinomis, o tai dažnai siejama su informacijos trūkumu ir ribota kontracepcijos prieiga.
Projekto teikėjai taip pat pabrėžia, kad įstatymas padės užtikrinti kokybiškas paslaugas socialiai pažeidžiamoms grupėms, įskaitant lytinio smurto aukas.
Įstatymu siekiama skatinti abortus ir griauti tradicines vertybes?
Nepaisant šalininkų argumentų, įstatymas sulaukė aršios kritikos tiek iš Seimo narių, tiek iš visuomenės. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė prieštaravo nemokamiems abortams, klausdama, kodėl žmonės neturėtų prisiimti atsakomybės už savo sprendimus:
„Jūs dar numatote kontraceptines priemones. Kiek Lietuvoje yra vaisingo amžiaus moterų, kiek per metus kainuoja kontraceptinių priemonių paketas ir kiek tai pareikalaus iš biudžeto lėšų? Jei jau moraliniai dalykai apie prigimtines teises ir žmogaus orumą nuo gimimo nėra argumentai socialdemokratų frakcijai, tai galbūt skaičiai ir sumos bus iškalbingi.“
R. Tamašunienės rūpestis dėl finansinės naštos nėra nepagrįstas. 2021 m. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 650 000 vaisingo amžiaus moterų (15–49 m.). Jei bent 10 % jų naudotųsi nemokama kontracepcija, metinės išlaidos PSDF galėtų siekti dešimtis milijonų eurų, priklausomai nuo pasirinktų priemonių kainos. Tačiau projekto šalininkai teigia, kad investicijos į kontracepciją ir švietimą ilgainiui sumažins neplanuotų nėštumų ir abortų skaičių, taip taupydamos valstybės lėšas.
Visuomenėje įstatymas taip pat kelia prieštaringas reakcijas. Kaip jau rašėme prieš tai, į 77.lt kreipėsi vilnietė, kuri išreiškė savo pasipiktinimą:
„Kaip galima skatinti abortus ir dar juos daryti nemokamus, kai Lietuvoje gimstamumas ir taip tragiškas? 2024 metais gimė vos mažiau nei 19 tūkst. vaikų, o mes čia lengva ranka siūlome nemokamą kontracepciją ir abortus. Tai signalas jaunimui, kad vaikų turėti nereikia, o pastojus – vietoj atsakomybės prisiėmimo užtenka nulėkti iki artimiausios ligoninės ir nemokamai nutraukti užsimezgusią gyvybę.“
Agnės nerimas dėl gimstamumo atspindi realią problemą – 2024 m. Lietuvoje gimė 18 947 vaikai, mažiausiai per pastaruosius dešimtmečius, o bendrasis gimstamumo rodiklis siekė vos 1,34 vaiko vienai moteriai. Kritikai teigia, kad nemokami abortai gali dar labiau sumažinti gimstamumą, ypač kai trūksta efektyvių šeimos politikos priemonių.
Įstatyme įtrauktas ir lytinis švietimas su genderizmo ideologija
Be abortų daug kam kliūva kita įstatymo dalis – lytiškumo ugdymas nuo pat mažumės, dar einant į darželį. Projekte numatyta, kad ugdymas apimtų ne tik biologinius aspektus, bet ir lytinę tapatybę, nediskriminavimą dėl lyties ar orientacijos bei žmogaus teisių principus. Šalininkai teigia, kad toks švietimas padės sumažinti paauglių nėštumų, lytiškai plintančių infekcijų ir stigmos, susijusios su LGBTQ bendruomene. Tačiau daug tėvų nepatenkinti genderizmo ideologijos brukimu. Štai ir 77.lt skaitytoja, pati auginanti du vaikus, sakė:
„Aš noriu, kad mano vaikai mokytųsi apie biologiją, apie tai, kaip gimsta vaikai, kaip svarbu gerbti vienas kitą. Bet kodėl jiems peršamos idėjos apie lyties keitimą ar kitokias orientacijas? Tai ne vaikų reikalas!“ Ji pabrėžė, kad lytinis švietimas turėtų būti paliktas tėvų atsakomybei, o ne valstybei.
Jei Reprodukcinės sveikatos įstatymas bus priimtas, jis įsigalios 2026 m. gruodžio 1 d.. Vyriausybė iki to laiko turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
