Vilnietė sako, kad naujuoju įstatymu skatinami abortai ir griaunamos tradicinės vertybės
Vilnietė Agnė (vardas pakeistas), susisiekusi su 77.lt, išreiškė savo pasipiktinimą dėl antradienį Seime pateikiamo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto. Pasak jos, šis įstatymas, kurį inicijuoja Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, skatina abortus, nemokamą kontracepciją ir per ankstyvą lytiškumo ugdymą, kuris, jos manymu, neatitinka Lietuvos šeimų interesų, ypač esant žemam gimstamumui.
Agnė, pati būdama dviejų vaikų mama, teigia, kad sužinojusi apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, negalėjo patikėti, jog Seimas svarsto tokius pokyčius ir tai vadina sveikintinu žingsniu.
„Kaip galima skatinti abortus ir dar juos daryti nemokamus, kai Lietuvoje gimstamumas ir taip tragiškas? 2024 metais gimė vos mažiau nei 19 tūkst. vaikų, o mes čia lengva ranka siūlome nemokamą kontracepciją ir abortus. Tai signalas jaunimui, kad vaikų turėti nereikia, o pastojus – vietoj atsakomybės prisiėmimo užtenka nulėkti iki artimiausios ligoninės ir nemokamai nutraukti užsimezgusią gyvybę“, – piktinosi moteris.
Ji taip pat išsakė nerimą dėl įstatyme numatyto lytiškumo ugdymo, kuris, anot projekto, turėtų būti įtraukiantis tokius aspektus kaip lytinė tapatybė ir kiti LGBTQ bendruomenės ideologijai būdingi aspektai.
„Aš sutinku, kad vaikus reikia mokyti, kaip atsiranda gyvybė, kas yra šeima, kaip saugotis nuo neplanuoto nėštumo. Bet kodėl per prievartą brukti temas apie lyties pasirinkimą ar kitus LGBTQ bendruomenės propaguojamus dalykus? Mano penkiametis darželyje turi mokytis apie lytinį tapatumą? Tai absurdas!“ – emocingai kalbėjo Agnė. Ji pabrėžė, kad mokyklose ir net ikimokyklinėse įstaigose lytiškumo ugdymas turėtų būti orientuotas į tradicines vertybes, o ne į „vakarietiškas madas“.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte – nemokami abortai, kontracepcija ir LGBTQ
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas[1], kurį Seimui šiandien pateiks B. Vėsaitė, esą siekia įtvirtinti reprodukcinę sveikatą kaip neatsiejamą žmogaus teisių dalį. Dokumente numatyta, kad valstybė įsipareigoja užtikrinti nemokamas reprodukcinės sveikatos paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto. Paslaugos apima ne tik šeimos planavimą, prenatalinę diagnostiką, genetinį konsultavimą, pagalbą lytinio smurto aukoms, bet ir kontracepciją, nėštumo nutraukimą ir lytinį švietimą nuo pat mažų dienų.
Teigiama, kad pagrindiniai įstatymo tikslai:
- Sumažinti neplanuotų nėštumų ir abortų skaičių gerinant kontracepcijos prieigą ir švietimą.
- Užtikrinti saugią motinystę, leidžiant nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones ir lydintį asmenį.
- Įteisinti nėštumo nutraukimo tvarką, leidžiant abortą iki 12 savaičių moters sprendimu, o iki 22 savaičių – esant medicininėms indikacijoms, išžaginimui ar kraujomaišai.
- Skatinti lytinį švietimą ir lytiškumo ugdymą, pritaikytą pagal amžių, įtraukiant temas apie reprodukcinę sveikatą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, lytinę tapatybę ir žmogaus teises.
- Padėti lytinio smurto aukoms, užtikrinant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą.
Nors įstatymas siekia modernizuoti reprodukcinės sveikatos priežiūrą, jis sulaukė kritikos iš nemažos dalies gyventojų. Jie kritikuoja įstatymą dėl esą noro skatinti ir normalizuoti abortus, taip pat skatinti LGBTQ ideologiją nuo pat mažų dienų. Su 77.lt susisiekusi vilnietė Agnė irgi pritaria kritikams:
„Man atrodo, kad šis įstatymas labiau rūpinasi mažumų teisėmis, o ne daugumos interesais. Kodėl mes turime mokėti mokesčius už tai, kad kažkas galėtų nemokamai darytis abortus ar kodėl net neatsiklausiant tėvų, vaikams nuo mažumės brukamus genderizmo idėjos?“
Kita vertus, projekto šalininkai teigia, kad įstatymas esą padės sumažinti socialinę stigmą, susijusią su abortais, ir užtikrins kokybiškas paslaugas visiems, ypač socialiai pažeidžiamoms grupėms.
„Lietuvoje iki šiol nėra vieningo reprodukcinės sveikatos reguliavimo. Moterys susiduria su informacijos trūkumu, o vaistinis abortas, kuris yra saugesnis, vis dar retai prieinamas. Šis įstatymas tai pakeis“, – teigė B. Vėsaitė[2].
Vilnietė klausia: lytinis švietimas mokyklose – normalus švietimas ar propaganda?
Be abortų klausimo viena iš daugiausia diskusijų keliančių temų – lytiškumo ugdymas, kuris, pagal projektą, turėtų būti vykdomas ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. Įstatyme nurodyta, kad ugdymas turi būti „įtraukus, nešališkas, grįstas mokslu ir žmogaus teisių principais“, apimantis lytinio tapatumo suvokimą ir nediskriminavimą dėl lyties ar orientacijos.
Agnė šią nuostatą vadina „pavojinga vaikams“. „Aš noriu, kad mano vaikai mokytųsi apie biologiją, apie tai, kaip gimsta vaikai, kaip svarbu gerbti vienas kitą. Bet kodėl jiems peršamos idėjos apie lyties keitimą ar kitokias orientacijas? Tai ne vaikų reikalas“, – sakė ji.
Ji taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, švietimas turėtų būti paliktas tėvų atsakomybei, o ne valstybei, tačiau kad ir kiek tėvai to reikalautų, politikai ir toliau per prievartą bruka lytiškumo temas įvairaus amžiaus vaikams. Kaip žinia, lytiškumo ugdymas jau buvo pristatytas švietimo įstaigose ir sulaukė didelio tėvų pasipiktinimo, tačiau vis tiek nebuvo pašalintas iš švietimo programų.
Jei Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas bus priimtas, jis įsigalios 2026 m. gruodžio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
