Parlamentarai pritarė iniciatyvai rengti referendumą kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos. Jį siūloma surengti kartu su 2027 metais vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Toliau projektą nagrinės komitetai, o į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti gegužės 21 dieną.
Už tokį nutarimo projektą balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 35, šeši susilaikė. Iniciatyvą pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica. Siūlymui pritarė daugiau nei ketvirtadalis Seimo narių.[1]
Pagal projektą, referendume piliečių būtų klausiama, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“. Gyventojai turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „Taip“ arba „Ne“.
„Teisiškai valstybei reikalinga yra turėti apibrėžimą, kas yra šeima. Konstitucijoje yra santuokos apibrėžimas, bet nėra šeimos apibrėžimo“, – pateikdamas projektą sakė V. Sinica.
Iniciatoriai kalba apie būtinybę apibrėžti šeimą, kritikai įžvelgia diskriminacijos riziką
Referendumo iniciatoriai teigia, kad valstybė turi aiškiai apibrėžti šeimos sampratą. Anot jų, dabartinis Konstitucijos tekstas palieka per daug interpretacijų. Diskusijas paskatino ir Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės.
„Neturėjau didelio noro veltis į šį klausimą, bet turbūt visi suprantame, kad jį svarstyti mus privertė prieš metus Konstitucinis Teismas, imperatyviai pasakęs, jog privaloma įteisinti partnerystę pagal dabartinį Konstitucijos tekstą ir palikęs iš esmės du kelius: arba tą padaryti, arba keisti Konstituciją“, – tvirtino V. Sinica.
Jis taip pat aiškino, kad siūlomas apibrėžimas apimtų ne tik susituokusias poras. „Kitaip sakant, jeigu tauta pritartų tokiam siūlymui ir balsuotų už, tai reikštų, kad šeima teisiškai yra laikomi susituokę asmenys, bet taip pat vienišos mamos, vieniši tėvai su savo vaikais, nesusituokę vyras ir moteris, kurie turi vaikų, taip pat įvaikiai bet kurios lyties su savo įtėviais“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu projekto kritikai kalba apie diskriminacijos grėsmę. „Visos šeimos vertos valstybės paramos ir pagarbos“, – tvirtino liberalas Simonas Gentvilas.
Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo siūlymą. „Man susidaro įspūdis, paneikite, jeigu klystu, kad jūs, teikdami tokią iniciatyvą, be kita ko, sukuriate, skirstote šeimas į skirtingo gerumo. Yra ta idealioji šeima: tėtis, mama, vaikai, santuokinė. Tada yra, na, suprask, mažiau ideali šeima, prastesnė, beje, apie tai esate ir pats ne kartą sakęs, kad ir vaikai ne tokie sėkmingi auga, kuomet nėra santuokos, galbūt pora nebuvo susituokusi, galbūt su vienu iš tėvų auga vaikai. Ir taip jūs siūlote ne tik pradėti diskusiją, bet įtvirtinti iš aukščiausios šalies tribūnos, kad vienos šeimos yra geresnės, o kitos yra blogesnės“, – tvirtino ji.
Teisininkai ir politikai abejoja referendumo pagrįstumu ir jo poveikiu
Dalis politikų projektą vadina antikonstituciniu. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad tai gali būti politinis žingsnis prieš rinkimus. „Gerbiamas kolega, jūs esate toks intelektualus ir taip gerai išsilavinęs, ir siūlote tokį antikonstitucinį referendumą. Sakykite, ar tai nėra žingsnis į savivaldos rinkimus, kad didintų jūsų matomumą, o paskui dėl Seimo rinkimų. Šitaip norite atsivesti savo politinę partiją“, – sakė ji.[2]
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė Gružauskienė pabrėžė, kad toks referendumas realiai nekeistų Konstitucijos. „Tai nekeičia Konstitucijos niekaip, Konstitucijos šitą skirsnį galima keisti Seime. Matau tai kaip pasirengimą rinkimams, ir tai darant valstybės sąskaita“, – teigė ji.
Teisės departamentas taip pat pateikė kritišką vertinimą. Jo išvadoje nurodoma, kad siūlymas „kelia rimtų abejonių dėl atitikties konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, atsakingo valdymo principams“.
Be to, atkreiptas dėmesys į praktinius aspektus. Jei referendumas vyktų kartu su savivaldos rinkimais, jame negalėtų dalyvauti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Tai, anot institucijų, prieštarautų visuotinio balsavimo principui.
Pagal galiojančius įstatymus, patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė rinkėjų. Jei sprendimui pritariama, Seimas privalo per nustatytą laiką jį svarstyti. Savivaldos rinkimai planuojami 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
