Nemokamą rezidentūrą teks „atidirbti“ regionuose
Lietuvoje jau dabar kai kuriuose regionuose sudėtinga rasti šeimos gydytoją ar reikiamos specializacijos mediką, todėl Seimas ieško naujų būdų, kaip paskatinti jaunus specialistus rinktis darbą ne tik didžiuosiuose miestuose. Po svarstymo parlamentarai pritarė Medicinos praktikos įstatymo pataisoms, kurios numato papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas su darbo įsipareigojimu.
Pagal siūlomą tvarką, būsimi gydytojai galėtų pretenduoti į specialias rezidentūros vietas, kurias apmokėtų valstybė. Tačiau už tai jie įsipareigotų baigę studijas penkerius metus dirbti konkrečioje apskrityje, kurioje jaučiamas tam tikrų specialistų trūkumas. Informacija apie būsimą darbo vietos regioną būtų žinoma dar stojimo metu ir įtvirtinama sutartyse[1].
Prognozės neramina: po kelerių metų gali trūkti šimtų gydytojų
Pataisų iniciatoriai pabrėžia, kad medikų trūkumo problema ateityje gali tapti dar opesnė. Skaičiuojama, kad iki 2032 metų Lietuvoje gali stigti beveik 270 šeimos gydytojų, daugiau nei 200 vidaus ligų specialistų bei apie pusantro šimto vaikų ligų gydytojų. Dėl šios priežasties regionų gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali tapti dar sunkiau pasiekiamos.
Iki šiol savivaldybės įvairiais būdais stengėsi prisivilioti jaunus medikus – siūlė finansines išmokas, būsto kompensacijas ar kitas lengvatas. Tačiau konkurencija tarp miestų ir rajonų tapo tokia didelė, kad kai kurioms gydymo įstaigoms darosi vis sunkiau konkuruoti dėl specialistų. Įstatymo iniciatoriai tikisi, kad naujas modelis padės užtikrinti stabilesnį gydytojų pasiskirstymą visoje šalyje.
Nesilaikantiems susitarimo grėstų finansinės pasekmės
Numatoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija kasmet iki vasario 1 dienos skelbs gydymo įstaigų, kurioms reikalingi konkretūs specialistai, sąrašą. Rezidentai su pasirinkta gydymo įstaiga turėtų pasirašyti sutartį dar prieš paskutinius studijų metus.
Įstatymo projekte taip pat numatyta atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Jeigu gydytojas po rezidentūros neįsidarbintų sutartoje vietoje arba joje neišdirbtų penkerių metų, jis turėtų grąžinti valstybės apmokėtą studijų kainą. Vis dėlto numatytos ir išimtys – jei gydymo įstaiga būtų panaikinta arba joje neliktų numatytos pareigybės, medikas galėtų tęsti įsipareigojimą kitoje tos pačios ar kitos specialistų stokojančios apskrities įstaigoje.
Po svarstymo projektą palaikė 77 Seimo nariai, prieš balsavo 26, o susilaikė 4 parlamentarai. Jei pataisos sulauks galutinio pritarimo, jos įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
