Lietuva nori išsiųsti savo vaikus į mirtį Ukrainoje, kol kitos šalys to daryti neskuba
Praėjusią savaitę ministrei pirmininkei I. Šimonytei pareiškus, neva Lietuva yra pasiruošusi siųsti savo karius į Ukrainą, šią savaitę tą dar kartą užtvirtino užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Garsusis anūkas pareiškė, kad Lietuva yra pasiruošusi į Ukrainą siųsti savo karius instruktorius, jei tik pirmoji tą pradės daryti Prancūzija, nors pats NATO pareiškęs, kad savo karių siųsti į Ukrainą neketina ir net JAV neleidžia Ukrainai naudoti amerikietiškos ginkluotės atakuojant Rusijos teritoriją. Galimai tai reiškia, jog Lietuvai vienašališkai priėmus tokį sprendimą, aljansas karinės eskalacijos atveju, nebūtų įpareigotas jos ginti (o ir vargu, ar Amerika ryšis atviram pasauliniam konfliktui, kuriame, vargu, ar laimės).
Visgi, Lietuvai nuolat amsint kaip mažam ir piktam šuniukui priešaky Rusijos, ši sumanė išbandyti mūsų ribas vienašališkai ketindama perbraižyti jūrines sienas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją. Nerimas dėl saugumo regione jau sukaustė ir švedus, kurie pasidalino informacija apie saugumo sustiprinimą Gotlando saloje, mat baiminamasi, kad Rusijai ėmus ją kontroliuoti, NATO ir Baltijos šalys neteks iki šiol turėtos ramybės.
Prie augančios įtampos, vedančios į pasaulinį konfliktą, nusprendė jungtis ir Norvegija, pareiškusi apie savo sienų uždarymą turistams iš Rusijos.
Nusivylimas prezidento rinkimais: tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė – tas pats pirštas, tik ant kitos rankos
Šiuo metu Lietuvoje po pirmojo prezidento rinkimų turo vyksta tikras politinis šurmulys ir ypatingai juntamas rinkėjų nusivylimas. Liūdna, tačiau tokio rezultato nesitikėję tautiečiai nuleido rankas ir balsuoti antrajame ture nebeketina, mat ar taip, ar taip, du neva skirtingas politines jėgas atstovaujantys kandidatai: dabartinis Lietuvos vadovas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė, išties yra ta pati blogybė.
Vis dėlto, vertybiniai „valstiečiai“ nusprendė remti G. Nausėdą. Bet tik dėl to, kad neremti konservatorių ir parodyti, kad absoliuti dauguma Lietuvos jų nepalaiko. Tačiau artėjant balsavimo dienai, pats G. Nausėda atvirauja, kad jei būtų perrinktas antrajai kadencijai, jai pasibaigus, veikiausiai, savo politinio kelio nebaigtų, o sekančios pareigos, kuriose galbūt save įsivaizduotų, būtų ministro pirmininko kėdė.
Tačiau prasidėjus išankstiniam antrojo turo balsavimui, rinkėjai pademonstravo kiek geresnį rezultatą, nei buvo galima tikėtis iš bendros nuotaikos. Skelbiama, kad savo politinę valią jau išreiškė beveik 166 tūkst. rinkėjų. Visgi, nusivylimas kandidatų sąrašu ypatingai juntamas didžiuosiuose miestuose bei kai kuriuose miesteliuose, kur gyventojai balsavo vangiausiai. Nepamiršti atvykti atiduoti savo balso už G. Nausėdą ragina ir trečioje vietoje pirmojo rinkimų turo metu likęs I. Vėgėlė.
Tačiau dar aktualesni šiuo metu tampa ateinantys rinkimai į Europos Parlamentą ir seimą. Nes su valstybės vadovo rinkimais kaip jau ir viskas aišku… Jau kuris laikas kaip artėjančių rinkimų nugalėtojai linksniuojami socialdemokratai ne tik neslepia pritarimo konservatorių siūlomoms idėjoms, bet ir patys iš premjerės sulaukia palaikymo.
I. Šimonytė suvokia, kad jei prezidento rinkimuose nepasiseks, už konservatorius rinkimuose į parlamentą liaudis taip nebebalsuos, teks nusiimti karūną ir kuriam laikui pamiršti apie patogų gyvenimą Turniškėse. Todėl ko nepadarysi dėl valdžios – I. Šimonytė pareiškė, kad nesibodėtų į koaliciją jungtis kartu su V. Blinkevičiūtės sąrašu. Tad balsuojantys už socialdemokratus, balsuos už konservatorius ir ne kitaip.
Taivanas pasirašė nuosprendį prezidentu išsirinkdamas Lai Ching-te
Taivanas turi naująjį prezidentą – juo pirmadienį buvo prisaikdintas vietinis politikas Lai Ching-te, perėmęs vadeles iš 8-erius metus šias pareigas ėjusios Tsai Ing-wen.
Visgi, naujasis Taivano lyderis nesulaukė tarptautinio pripažinimo, mat jį pasveikino vos dvylika pasaulio valstybių, tarp kurių, žinoma, ir Lietuva. Taivanui išsirinkus naują prezidentą, į tai jau sureagavo ir Kinija, kaipmat pradėjusi karines pratybas, kurioms vykstant bus apsupta sala. Neslepiama, kad naujasis prezidentas vietoje taip minimos laisvės į Taivaną atneš tik „karą ir nuosmukį“.
Irano prezidento E. Raisi žūtis apipinta mįslėmis
Pirmadienį Irano žiniasklaida pranešė apie sraigtasparnio katastrofą patyrusio Irano prezidento E. Raisi žūtį bei kartu su juo buvusių bendrakeleivių įskaitant ir užsienio reikalų ministrą, Rytų Azerbaidžano gubernatorių ir Tabrizo imamą.
Iškart po naujienų apie kalnuose nukritusį sraigtasparnį, pasipylė įvairiausios įtikinamos konspiracijos teorijos, teigiančios, kad šie pareigūnai žuvo ne be žmogaus įsikišimo, ypatingai turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą.
Viena iš Irane vyraujančių versijų yra galimai Izraelio įvykdytas teroristinis išpuolis. Vis dėlto, jei paaiškėtų, kad tai yra tiesa, pasaulis greičiausiai susidurs su milžiniškais neramumais.
B. Netanyahu gresia atsisėsti ant teisiamųjų suolo Hagoje
Palestinos kaip suverenios valstybės pripažinimui vis labiau skinantis kelią į dienos šviesą, tam žūtbūt nepritaria Izraelio diasporos reikalų ministras A. Chikli, sukritikavęs Ispanijos planus pagaliau pripažinti šią valstybę. O kurgi leisi tą padaryti, kai tavo šalies ministras pirmininkui – B. Netanyahu Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) siekia išduoti arešto orderį už galimai įvykdytus šiurkščius karo nusikaltimus paminant esminius žmoniškumo pamatus.
Tačiau Izraelio finansuotoja, sąjungininkė JAV su J. Bidenu priešaky apskritai nepritaria, kad Izraelio operacijos Gazoje yra genocidas. Jo neįtikina net ir tai, kad didžiausia dalis žuvusiųjų – civiliai žmonės ir vaikai.
Nepaisant sunkaus Palestinos kelio į visuotinį pripažinimą, šią savaitę Norvegija, Airija ir Ispanija žengė itin svarbų žingsnį pareiškę apie tai, kad pripažins Palestiną kaip suverenią valstybę.
Pasaulio įvykiai: atverčiamos naujos kortos
Savo vadovaujamas pareigas pagaliau nusprendė palikti Davoso forumo įkūrėjas Klausas Švabas. Jau dabar svarstoma, kad toks veiksmas buvo atliktas siekiant sugrąžinti forumui pasitikėjimą ir toliau įgyvendinti numatytus ateities scenarijus žmonijai. O pasitikėjimas smarkiai smuko po COVID-19 ir visų nešvarių Švabo darbelių.
D. Britaniją, o kartu ir visą pasaulį sukrėtė didžiausias medicinos skandalas visoje Jungtinės Karalystės istorijoje nuo tada, kai buvo įkurta Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS). Nors užkrėsto kraujo aukoms pirmosios kompensacijos buvo pradėtos išmokėti dar 2022-aisiais, dar vienos, laikinosios kompensacijos tuos, kuriems jų žūtbūt reikia, bus išmokėtos per trijų mėnesių laikotarpį.
Aprimus aistroms dėl Maskvos „City Crocus Hall“ koncertų salėje įvykusio išpuolio, Rusija penktadienį konstatavo, kad už jį atsakinga „Islamo valstybė“ ir kol kas faktinių sąsajų su Ukraina nėra, nors ši versija irgi neatmetama.
Šiek tiek žinių ir apie praėjusią savaitę pašautą Slovakijos premjerą Robertą Ficą – pranešama, kad politiko būklė šiek tiek pagerėjo po jam atliktų dviejų operacijų.
Vengrija nenori tapti Rusijos prieše
Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas taip pat perdavė teisininkams spręsti klausimą dėl tolesnio likimo NATO taip, kad Vengrijai nereikėtų veikti už Aljanso teritorijos ribų. Pats premjeras jau atvirai kalba, kad mato ženklų, rodančių, kad Europos Sąjunga ir JAV pradeda ruoštis pasauliniam konfliktui, nors ir nemano, kad jį išprovokuos Rusija.
Rusija šiuo metu nebenori tęsti karo Ukrainoje ir apie derybų siekį jau kalba V. Putinas, kuris esą pasiruošęs ir sėsti prie derybų stalo, ir toliau tęsti karą. Vis dėlto, kol kas V. Zelenskio karingas nusiteikimas nerodo, kad paliaubos bus priimtos, o nekalti civiliai ir toliau lies savo kraują kruviname Vakarų finansuojamame kare.
