Sveikatos priežiūros pareigūnai klaidino aukas sąmoningai suvokdami pasekmes
Didžioji Britanija ilgam prisimins gegužės 20-tąją, kai buvo atskleistas dešimtmečius slėptas dešimtmečius slėptas sveikatos sistemos nusikaltimas prieš pacientams, šiems suleidžiant užkrėstą kraują, kuris buvo pirktas iš JAV. Valdžios institucijos jau paskelbė, kada tikėtis pirmųjų kompensacijų patirtai žalai atlyginti – žadama ją išmokėti jau iki šių metų pabaigos.
Kaip skelbiama beveik 3 tūkst. puslapių turinčioje galutinėje ataskaitoje, kurią parengė buvęs Anglijos ir Velso Aukštojo teismo teisėjas Brianas Langstaffas, D. Britanijos nacionalinė sveikatos taryba leido naudoti ŽIV ir hepatitu užkrėstą kraują pacientams be jų žinios, dėl ko mirė net 3 tūkst. žmonių ir skaičiuojama daugiau kaip 30 tūkst. užkrėstųjų[1].
Žala pacientams buvo daroma įvairiais būdais, įskaitant kraujo perpylimą arba kraujo plazmos ar kitų jo produktų naudojimą, skirtą tokioms ligoms, kaip pavyzdžiui, hemofilija, gydyti.
B. Langstaffas šiam tyrimui dėl užkrėsto kraujo ir jo preparatų naudojimo D. Britanijos sveikatos priežiūros sistemoje 1970-1991 m. laikotarpiu, vadovavęs penkerius metus.
Ataskaitoje nurodoma, kad kraujas buvo renkamas net iš kalinių ir narkomanų aiškiai suvokiant, kad šie asmenys priklauso didelės rizikos grupei. O štai Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), siekdama išvengti reputacinės žalos, pacientams teikė melagingą informaciją.
Sveikatos priežiūros pareigūnai taipogi labai didele dalimi prisidėjo prie šio kraujo skandalo pasekmių, mat jie nepaisė rekomendacijų ir įspėjimų, išleistų prieš daugelį metų ir reikalaujančių atlikti išsamesnius hepatito tyrimus.
„Atsigręžus atgal ir pažvelgus į NHS ir vyriausybės reakciją, atsakymas į klausimą, „ar buvo slepiama?“, yra toks: buvo. Ne ta prasme, kad saujelė žmonių rengė sąmokslą, siekdami suklaidinti, o ta prasme, kad jis buvo subtilesnis, labiau paplitęs ir labiau gąsdinantis savo pasekmėmis. Siekiant išsaugoti reputaciją ir sutaupyti lėšų, buvo nuslėpta didelė dalis tiesos“, – konstatavo B. Langstaffas.
Užkrėstą kraują, gautą iš donorų, kuriais buvo kaliniai ir sergantys ŽIV, Jungtinės Karalystės medicinos įstaigos pirkusios iš JAV.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu buvo itin ryškus įsitikinimas, kad „gydytojai žino geriau“, todėl sveikatos apsaugos departamentai nesiėmė jokių veiksmų siekdami užkirsti kelią nesaugiam kraujo preparatų naudojimui.
Ši frazė girdima ir šiandien, tik ji skamba kiek kitaip – „tikėjimas mokslu“.
Britanijos premjeras pasiryžęs aukoms atlyginti patirtą žalą: „nesvarbu, kiek tai kainuos“
Į pasirodžiusią skandalingą medžiagą sureagavo ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas, dieną, kai pasirodė ši ataskaita, įvardydamas kaip „Didžiosios Britanijos valstybės gėdos dieną“[2].
J. Sunakas Bendruomenių rūmams išreiškė savo nuoširdų apgailestavimą dėl „dešimtmečius trukusios moralinės nesėkmės“. Jis taipogi pažadėjo atlyginti nukentėjusiems žalą nepaisant to, kiek tai atsieis.
Antradienį vyriausybė paskelbė ir datas, kada bus pradėtos mokėti kompensacijos nukentėjusiems – planuojama tą padaryti iki šių metų pabaigos[3].
Vyriausybės kanceliarijos ministras Džonas Glenas, kalbėdamas apie kompensacijų išmokėjimą, atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju laikas jas išmokant – labai svarbus, todėl nukentėjusiems, kuriems išmokos reikalingos čia ir dabar, dar viena laikina – 210 000 svarų sterlingų (267 JAV dolerių) kompensacija bus išmokėta per artimiausias 90 dienų.
Dž. Gleno tvirtinimu, teisę reikalauti kompensacijų turės ir užsikrėtusiaisiais besirūpinusieji šeimos nariai bei draugai.
Kol kas nėra aišku, kiek JK planuoja skirti lėšų šioms kompensacijoms, tačiau pranešama, kad pagalbos paketas viršija 10 mlrd. svarų sterlingų (12,7 mlrd. JAV dolerių).
2022 metais valdžios institucijos nusprendė išmokėti laikiną 100 000 svarų sterlingų kompensaciją išgyvenusioms užkrėsto kraujo skandalo aukoms[4].
Užkrėsto kraujo skandalą jau turėjusi ir Kanada
D. Britanija – ne vienintelė, įsivėlusi į tokį purviną ir gėdingą skandalą. Devinto dešimtmečio pradžioje apie 2 tūkst. kanadiečių užsikrėtė ŽIV nuo užkrėstų kraujo produktų, o dar daugiau – apie 30 tūkst. užsikrėtė hepatitu C[5]. Masiniam sveikatos sistemos nusikaltimo tyrimui atlikti buvo pavesta Karališkoji kraujo sistemos Kanadoje tyrimo komisija, geriau žinoma Kreverio tyrimo pavadinimu.
Tyrimo ėmęsis teisėjas Horacijus Kreveris parengė daugiau kaip tūkstančio lapų apimties ataskaitą, kurioje pasmerkė tokį sveikatos institucijų aplaidumą jį pavadindamas „valstybinio masto visuomenės sveikatos katastrofa“, o kaltė, kaip nurodė, tenka ne vienai institucijai, per lėtai ir netinkamai reagavusiai į mirtinai pavojingą ligą.
1997-aisiais paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad dėl aiškios sveikatos politikos nebuvimo buvo priimta nemažai pražūtingų sprendimų, įskaitant plazmos, surinktos iš kalinių JAV importą, testo, galinčio nustatyti beveik visus hepatito C atvejus, nenaudojimą, taip pat termiškai apdorotų kraujo preparatų hemofilijos ligoniams pirkimo atidėjimą bei negebėjimą susekti užsikrėtusiųjų.
