Pasaulis reaguoja į Irano prezidento žūtį: pasipylė skirtingos teorijos
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi žuvo, jo sraigtasparniui nukritus netoli Azerbaidžano sienos. Su juo skrido Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas, Tabrizo miesto aukšto rango imamas, dar keletas keleivių ir įgulos narių.
Lėktuvo nuolaužos buvo rastos anksti pirmadienį. Valstybinė Irano žiniasklaida pranešė, kad iš įvykio vietos darytos nuotraukos leidžia manyti, kad JAV pagamintas sraigtasparnis „Bell 212“, kuriuo ir skrido prezidentas, galimai atsitrenkė į kalno viršūnę[1].
Ši katastrofa įvyko tuo metu, kai Irane didėja nesutarimai dėl įvairių politinių, socialinių ir ekonominių krizių, o Irano valdantieji patiria tarptautinį spaudimą dėl ginčijamos Teherano branduolinės programos ir gilėjančių karinių ryšių su Rusija.
Be to, nuo tada, kai Irano sąjungininkė „Hamas“ praėjusių metų spalio 7 d. įvykdė teroro aktą Izraelyje, Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė konfliktai, kuriuose dalyvavo ir su Iranu susijusios grupuotės.
Galiausiai, ilgai trukęs „šešėlinis karas“ tarp Irano ir Izraelio praėjusį mėnesį prasiveržė realiais kariniais veiksmais: abi šalys apsikeitė dronų ir raketų atakomis.
Pasirodžius žiniai apie Irano prezidento lėktuvo katastrofą, pasaulio šalys suskubo reikšti užuojautą, paramą pareiškė net Iranui priešiškos valstybės.
Azerbaidžano prezidentas pasiūlė bet kokią reikalingą pagalbą, nepaisant to, kad šalių santykiai buvo atšalę dėl gerėjančių Azerbaidžano diplomatinių santykių su Izraeliu. Irano aršiausiu priešininku regione laikoma Saudo Arabija taip pat pareiškė, kad palaiko „Iraną šiomis sudėtingomis aplinkybėmis“.
Savo ruožtu Izraelis į šią naujieną iš karto oficialiai nesureagavo. Tokia tyla atkreipė akyliausiųjų dėmesį, o viešojoje erdvėje jau nestinga kalbų apie tai, kad Irano prezidento žūtis gali būti susieta su būtent su Izraeliu.
Irane vyrauja nuomonė, kad su prezidento žūtimi susijęs Izraelis
Irano sostinėje Teherane esantis žinomas tarptautinis žurnalistas Abbasas Djuma, socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad šalies prezidentas I. Raisi, užsienio reikalų ministras, kiti keleiviai ir įgulos nariai tikrai žuvo lėktuvo katastrofos metu, taip pat atskleidė, kokia šiuo metu yra padėtis šalyje.
Pasak jo, Irane yra svarstomos trys įvykio versijos. Pirmoji jų yra ta, kad nelaimę nulėmė sudėtingos oro sąlygos.
„Nelaimingo atsitikimo versijos labai skiriasi. Vieni mano, kad dėl įvykio kaltos oro sąlygos. Jei matėte vietovę, kurioje nukrito sraigtasparnis, suprasite, kad vargu, ar kas nors būtų spėjęs atvykti ten greičiau, nei ten dirbę gelbėtojai. Viduryje tokio didelio rūko, lyjant lietui, kuris nuplovė žemę, miško nepraeinamoje vietovėje“, – teigia žurnalistas[2].
Vis dėlto, A. Djuma teigia, kad dauguma tų, su kuriais jis kalbėjosi, yra linkę manyti, kad tai buvo teroristinis išpuolis.
„Tai tik prielaida, įrodymų nėra, perteikiu bendrą nuotaiką valstybėje, ekspertų bendruomenėje. Iranas nuolat gyvena neišvengiamos grėsmės, terorizmo pavojaus sąlygomis. Jei versija pasitvirtins, bus atliekami tyrimai, jie gali lemti bet ką. Pasaulis vėl sustings laukdamas didelio karo, kaip neseniai nutiko Izraeliui užpuolus Irano diplomatinę atstovybę Sirijoje“, – sako žurnalistas, pabrėždamas, kad dalis iraniečių neatmeta galimybės, kad tai, kas įvyko, yra Izraelio, veikiančio per Baku, darbas[3].
Tačiau A. Djuma teigia, kad egzistuoja ir dar viena galimybė, jog lėktuvo avariją lėmė techniniai dalykai, nors tai ir yra mažiausiai įtikinama įvykių versija.
„Iranas jau 45 metus gyvena sankcijų sąlygomis. Ten esantys sraigtasparniai nėra nauji. Neatmetu ir sraigtasparnio gedimo, nors šią versiją palieku paskutinei. Tokio tipo skrydžiai atliekami labai griežtai prižiūrint technikams ir inžinieriams“, – sako jis.
Izraelis tyli, o viešojoje erdvėje plinta konspiracinės teorijos
Pirmadienį vienas anonimu likti norėjęs Izraelio pareigūnas žiniasklaidai pareiškė, kad jo šalis tikrai neprisidėjo prie sraigtasparnio katastrofos Irane.
„Tai buvome ne mes“, – tarptautinė žiniasklaida citavo pareigūną[4].
Vis dėlto, nors iš daugelio pasaulio šalių Iranas šiuo metu sulaukia užuojautos, Izraelis vis dar nepateikė jokio oficialaus pareiškimo, kuriame būtų įvardijamas šis incidentas. Galbūt todėl socialinėje žiniasklaidoje sklando įvairios sąmokslo teorijos apie tai, kad su incidentu gali būti susieta Izraelio šnipinėjimo agentūra „Mossad“, turinti nepaprastų galimybių smogti Irano viduje[5].
Praeityje buvo teigiama, kad Izraelis yra įvykdęs keletą išpuolių prieš svarbius objektus ir svarbias asmenybes Irane.
2020 m. per slaptą operaciją buvo nužudytas Irano branduolinės energetikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh. Iranas kaltę tada suvertė savo priešui Izraeliui ir tremtyje veikiančiai opozicijos grupei.
Praėjusiais metais Izraelis teigė įvykdęs dar vieną dramatišką operaciją Irane. Tada Izraelis atskleidė, kad Irano teritorijoje apklausė Islamo revoliucijos sargybinių korpuso (IRGC) agentą, kuris planavo nužudyti Izraelio piliečius Kipre. Tai reiškė, kad „Mossad“ agentai laisvai veikia Irane, gali ne tik rinkti žvalgybinę informaciją, bet ir suimti bei apklausti režimo pareigūnus pačioje Irano teritorijoje.
2022 m. „Mossad“ agentai sulaikė ir apklausė IRGC agentą Mansourą Rasouly jo namuose Irane, kur jis prisipažino planavęs nužudyti Izraelio diplomatą Turkijoje, Vokietijoje dislokuotą amerikiečių generolą ir žurnalistą Prancūzijoje.
Nuo 2004 m., kai Izraelio vyriausybė „Mossad“ nurodė neleisti Iranui įsigyti branduolinių ginklų, agentūra vykdė sabotažo ir kibernetinių atakų kampaniją prieš Irano branduolinio kuro sodrinimo įrenginius, metodiškai stebėjo ekspertus, kurie vadovavo Irano branduolinių ginklų programai, o nuo 2007 m. nužudė bent penkis Irano branduolinės energetikos mokslininkus.
Kita vertus, šiuo metu ekspertai yra linkę manyti, kad galima Izraelio sąsaja su Irano prezidento mirtimi yra mažai tikėtina. Juk prezidento nužudymas būtų tiesioginis karo veiksmas, kuris išprovokuotų griežtą Irano atsaką, o tai galėtų virsti ne tik regioniniu konfliktu, tačiau ir plataus masto pasauliniu karu.
Tačiau, net ir be Izraelio įsitraukimo, Irano vadovo žūtis gali neigiama linkme pakreipti įvykius Artimuosiuose Rytuose. Šiame regione Irano įtaka yra plati ir gili: šalis dešimtmečius rėmė ginkluotas grupuotes ir kovotojus Libane, Sirijoje, Irake, Jemene ir Palestinoje, o neužtikrintuma situacija šalyje gali turėti įtakos ir šių grupuočių veiksmams.
